Lietuvos skautų sąjunga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos skautų sąjunga
LSS emblema
Forma Sąjunga
Įkurta 1930 m.
Vadovai Arina Ašipauskaitė, vyriausioji skautininkė
Būstinė Vilnius
Adresas Pylimo g. 11-1, LT-<> Vilnius
Tinklalapis www.skautas.lt
El. paštas info@skautas.lt
Telefonas 8609 59061
Kodai Įmonės kodas: 19074874
2007 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Lietuvos skautų judėjimui

Lietuvos skautų sąjunga (LSS) – yra savanoriškas nepolitinis jaunų žmonių ugdymo judėjimas. Atviras visiems, nesvarbu, kokia kilmė, rasė, religija ar lytis, atitinkantis įkūrėjo nustatytą tikslą, principus ir metodus. LSS veikla remiasi principais, išreikštais šūkiu: „Dievui, Tėvynei ir artimui“ bei pareiga tobulinti save.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Skautybės misija - prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo per vertybių sistemą, pagrįstą skautų įžodžiu ir priesakais, padėti kurti geresnį pasaulį, kuriame žmonės yra pilnaverčiai ir vaidina konstruktyvų vaidmenį visuomenėje. Kurti sąlygas nariams ugdytis per skautiškų vertybių sistemą, siekiant geresnės visuomenės, kurioje žmonės yra pilnaverčiai ir vaidina konstruktyvų vaidmenį.

Tikslas – ugdyti jaunus žmones, siekiant jų, kaip individų, kaip atsakingų piliečių, kaip vietinės, nacionalinės ir tarptautinės bendruomenės narių, visapusiškos fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos. Ugdyti jos narius dorus, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikus, sąmoningus žmones ir savo Tėvynei ir pasaulio bendruomenei naudingus piliečius.

Skautavimo metodas yra progresyvi ugdymo sistema, veikianti per:
1) įžodį ir priesakus;
2) mokymąsi veikiant;
3) mažų grupių narystę, kai, padedant suaugusiems, skatinami progresyvūs atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris ir kompetencija, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandama gabumų;
4) įvairių veiklos sričių patyrimo programas, pagrįstas dalyvių interesais (įskaitant žaidimus, naudingus įgūdžius ir tarnavimą bendruomenei);
5) gyvenimą gamtoje.

Lietuvos skautų sąjungos veiklos teritorija yra Lietuvos Respublika.

Lietuvos skautų sąjungos ženklas – Brolijos ir Seserijos ženklų derinys (trilapė lelijėlė ir trilapė rūtelė).

Veiklos kryptys, būdai, formos

Lietuvos skautų sąjunga vadovaujasi Įstatais patvirtintais 2017 m. balandžio 8 d. ♣ Įstatai

Uždaviniai:
1) parengti atsakingą ir kūrybingą nepriklausomos Lietuvos jaunąją kartą,
2) supažindinti Lietuvos visuomenę su pažangiais jaunimo auklėjimo būdais,
3) užimti jaunimo laisvalaikį,
4) siekti visų jaunimo lavinimo organizacijų bendradarbiavimo,
5) parodyti pavyzdį, kaip galima gyventi pagal religines dorovės normas,
6) įtraukti į visuomeninę veiklą kuo daugiau Lietuvos piliečių.

Veiklos organizavimas

Lietuvos skautų sąjungos (LSS) veiklos principai:

  • Šūkis: „Dievui, Tėvynei, Artimui!“
  • Pošūkis: „Budėk!“
  • LSS nariai privalo laikytis šių skautų įstatų:

Kiekvienas LS narys privalo laikytis skautų (skaučių) priesakų:

1) skautas (-ė) tiesus ir laikosi savo žodžio,
2) skautas (-ė) ištikimas Dievui ir Tėvynei,
3) skautas (-ė) naudingas ir padeda artimui,
4) skautas (-ė) - draugas (-ė) savo artimui ir brolis /sesė kitam /ai skautui /-ei,
5) skautas (-ė) mandagus /i, riteriškas /kukli
6) skautas (-ė) - gamtos draugas (-ė),
7) skautas (-ė) klusnus (-i) savo tėvams ir vyresnybei,
8) skautas (-ė) linksmas (-a), susivaldo ir nenustoja vilties,
9) skautas (-ė) taupus (-i),
10) skautas (-ė) blaivus (-i) ir skaistus (-i) savo mintyse, žodžiuose ir veiksmuose.

Geležinis skautų (-čių) priesakas - Skautas (-ė) sąžiningai atlieka visas savo pareigas.

Pagrindiniai darbai

Lietuvos skautų sąjungos tikslai ir pagrindinės veiklos sritys yra:

  • auklėti Lietuvos jaunimą dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais,sąmoningais žmonėmis ir naudingais piliečiais, nepriklausomai nuo jų tautybės, religijos, lyties ir visuomeninės padėties vadovaujantis Roberto Baden – Powell’io skautybės sistema;
  • steigti skautų ir skaučių vienetus, rengti žygius, iškylas, stovyklas, varžybas, šventes, kursus, mokymus, sąskrydžius, suvažiavimus ir kt.

Įgyvendindama savo tikslus, Lietuvos skautų sąjunga vykdo tokią veiklą:

  • darbas su jaunimu;
  • švietimas;
  • kitas mokymas;
  • kitas, niekur nepriskirtas švietimas;
  • švietimui būdingų paslaugų veikla;
  • knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla;
  • kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla;
  • kitų, niekur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.

Organizacinė sandara ir valdymas

Struktūra

Lietuvos skautų sąjungos vidinės organizacinės struktūros sistema:

  1. Lietuvos skautų sąjungos (LSS) "Seserija", kuriai priklauso LSS mergaitės ir moterys. Seserijai vadovauja jos vyriausioji skautininkė.
  2. Lietuvos skautų sąjungos "Brolija", kuriai priklauso LSS berniukai ir vyrai. Brolijai vadovauja jos vyriausiasis skautininkas.
  3. Lietuvos skautų sąjungos Akademinis skautų sąjūdis (ASS), kuriam priklauso LSS akademinių skautų vienetų nariai. ASS vadovauja jos pirmininkas.

Lietuvos skautų sąjungos šakos nėra Lietuvos skautų sąjungos organai. Jos kuriamos Lietuvos skautų sąjungos narių veiklos koordinavimo tikslais.

Lietuvos skautų sąjungos (LSS) vienetai

Skautų įkūrėjo Roberto Baden Powelio sukurta skilčių sistema:

  1. Vyresniųjų skaučių židiniai (jam priklauso vyresniosios skautės, vadinamos rugiagėlės - turinčios rugiagėlės spalvos kaklraištį skautės ir kandidatės į vyresniąsias skautes) ir skautų vyčių būreliai (jam priklauso vyresnieji skautai, vadinami skautai vyčiai - turintys violetinės spalvos kaklraištį pilnamečiai skautai ir kandidatai į skautus vyčius) ––– juos sudaro nuo 3 Lietuvos skautų sąjungos narių. Vyr. skaučių židiniui vadovauja vyr. židinietė, skautų vyčių būreliui – skautų vyčių būrelio vadas. ––– Jie vykdo šias funkcijas: - organizuoja vieneto veiklą; - tvarko vieneto dokumentaciją; - atstovauja vienetui; - vykdo tuntininko (jeigu vienetas priklauso tuntui) įsakymus, LSS Vyriausiojo skautininko ir LSS Tarybos nutarimus; - priima narius; - atsako už vieneto veiklą tuntininkui, o jeigu vienetas nepriklauso tuntui – Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiajam skautininkui.
  2. Ramovė (jam priklauso skautininko kaklaraištį turintys skautai, t.y. žalias kaklaraištis, kurį gauni už atliktą darbą organizacijos labui) ––– ją sudaro nuo 3 Lietuvos skautų sąjungos narių. Jai vadovauja ramovės pirmininkas. ––– Jis vykdo šias funkcijas: - organizuoja vieneto veiklą; - tvarko vieneto dokumentaciją; - atstovauja vienetui; - vykdo tuntininko (jeigu vienetas priklauso tuntui) įsakymus, LSS Vyriausiojo skautininko ir LSS Tarybos nutarimus; - priima narius; - atsako už vieneto veiklą tuntininkui, o jeigu vienetas nepriklauso tuntui – Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiajam skautininkui.
  3. Skiltis ––– ją sudaro nuo 3 iki 8 Lietuvos skautų sąjungos narių ir yra nemišri. Skiltis yra mažiausias skautiškas vienetas, kuris gali būti sudarytas ir iš vaikų, iš suaugusiųjų, tiek stovykloje, tiek vienete (draugovėje). Kelios skiltys sudaro draugovę, o kelios draugovės sudaro tuntą.
  4. Draugovė ––– pagrindinis Lietuvos skautų sąjungos vienetas, turintis bent dvi skiltis. Sudaroma ir veikia skilčių sistemos pagrindu. Draugovė gali būti mišri. Draugovei vadovauja draugininkas, kurį skiria ar atšaukia tuntininkas, o jeigu draugovė nepriklauso tuntui – Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas. Draugininkas vykdo šias funkcijas: - organizuoja draugovės veiklą; - atstovauja draugovei; - palaiko ryšius su draugovės skautų tėvais ir rėmėjais; - vykdo tuntininko įsakymus, Lietuvos skautų sąjungos vyriausiojo skautininko ir Lietuvos skautų sąjungos tarybos nutarimus; - leidžia įsakymus, reglamentuojančius draugovės veiklą; - skiria savo adjutantą (pavaduotoją); - tvarko draugovės dokumentaciją; - tvirtina skilties narių išrinktus skiltininkus; - skiltininkų teikimu tvirtina jų paskiltininkus; - suteikia žemesniuosius vyresniškumo, patyrimo laipsnius, specialybes (jeigu draugovė nepriklauso tuntui); - priima narius (jeigu draugovė nepriklauso tuntui); - atsako už draugovės veiklą tuntininkui, o jeigu draugovė nepriklauso tuntui – Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiajam skautininkui.
  5. Tuntas ––– jį sudaro ne mažiau, kaip dvi draugovės. Tuntui vadovauja tuntininkas, kurį skiria ir atšaukia Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas. Tuntininkas vykdo šias funkcijas: - organizuoja tunto veiklą; - atstovauja tuntui; - vykdo Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiojo skautininko ir Lietuvos skautų sąjungos tarybos nutarimus; - leidžia įsakymus, reglamentuojančius tunto veiklą; - organizuoja tunto vadijos darbą; - skiria draugininkus bei tvirtina jų adjutantus; - suteikia žemesniuosius vyresniškumo, patyrimo laipsnius ir specialybes; - tvarko tunto dokumentaciją; - priima narius; - atsako už tunto veiklą Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiajam skautininkui.

Lietuvos skautų sąjungos vienetai nėra Lietuvos skautų sąjungos organai. Jie kuriami Lietuvos skautų sąjungos narių veiklos koordinavimo tikslais. Dalyvavimas skautiškuose vienetuose ir jų veikla yra grindžiama savanorystės ir laisvo apsisprendimo principais.

Skautiškų vienetų sukūrimo, veiklos organizavimo, pertvarkymo ir veiklos nutraukimo klausimus sprendžia Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiasis skautininkas.

Vienetų, nepriklausančių tuntams (židinių, būrelių, ramovių ir t.t.), vadovai už vieneto veiklą atsako Lietuvos skautų sąjungos Vyriausiajam skautininkui.

Valdymas

Lietuvos skautų sąjungos valdymo organai yra:

  1. Lietuvos skautų sąjungos (LSS) Suvažiavimas – aukščiausias Lietuvos skautų sąjungos organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises; Gali būti šaukiami eilnis ir neeilinis Suvažiavimai. Eilinis Suvažiavimas turi įvykti kasmet.
  2. Vienasmenis valdymo organas, LSS vadovas – Vyriausiasis skautininkas. Juo gali būti aukštesnįjį vyresniškumo laipsnį turintis ir ne jaunesnis kaip 21 m. LSS narys. Vyriausiąjį skautininką skiria (renka) Suvažiavimas 2 m. kadencijai. LSS narys gali būti paskirtas Vyriausiuoju skautininku ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.
  3. Kolegialus valdymo organas – LSS Taryba. Tarybą sudaro 11 narių, iš kurių 10 skiria (renka) Suvažiavimas;
  4. Kolegialus organas – LSS Kontrolės komisija;
  5. Kolegialus organas – LSS Garbės teismas.

Lietuvos skautų sąjungos dvasios vadovai rūpinasi Lietuvos skautų sąjungos narių dvasiniu auklėjimu. Lietuvos skautų sąjungos dvasios vadovus skiria kompetentingos bažnytinės vyriausybės (visų reikalingų konfesijų).

Šakų vyriausieji skautininkai ir ASS pirmininkas renkami kas dveji metai Lietuvos skautų sąjungos Suvažiavimo metu vykstančiose šakų sueigose. Šias pareigas užimti gali pilnamečiai ir aukštesnįjį vyresniškumo laipsnį turintys Lietuvos skautų sąjungos nariai.

LSS Vyriausiasis skautininkas, Seserijos vyriausioji skautininkė, Brolijos vyriausiasis skautininkas, ASS pirmininkas kartu vadinami Lietuvos skautų sąjungos Vadija.

LSS Vadija

2017 m. balandžio 8 d. suvažiavime buvo išrinkta LSS Vadija:

LSS Vyriausioji skautininkė - psktn. v.s. Dalia Rukšėnaitė
LSS Tarybos pirmininkas - Valentinas Šarėjus
LSS ASS pirmininkas - Kęstutis Dapkevičius
Seserijos vyriausioji skautininkė - Girmantė Vaitkutė
Brolijos vyriausiasis skautininkas - Aurimas Skaržinskas

2019 m. kovo 30 d. suvažiavime buvo išrinkta LSS Vadija:

LSS Vyriausioji skautininkė - psktn. v.s. Arina Ašipauskaitė
LSS Tarybos pirmininkas - Aurimas Skaržinskas
LSS ASS pirmininkas - Kęstutis Dapkevičius
Seserijos vyriausioji skautininkė - Dalia Rukšėnaitė
Brolijos vyriausiasis skautininkas - Tomas Seliatyckis

LSS Taryba

2019 m. kovo 30 d. suvažiavime buvo išrinkta LSS Taryba:

psktn. sk. v. Aurimas Skaržinskas - Tarybos pirmininkas
psktn. vyr. sk. Arina Ašipauskaitė
pstkn. vyr. sk. Daiva Jusiūtė – Tarailienė
psktn. sk. v. Kastytis Trapinskas
psktn. sk. v. Tomas Seliatyckis
psktn. sk. v. Justas Kondratavičius
psktn. sk. v. Miroslav Abramovič
psktn. sk. v. Rapolas Kuprys
psktn. vyr. sk. Agnė Chmeliauskaitė
psktn. vyr. sk. Milda Garpuškinaitė
sk. v. Žygimantas Besakirskas

LSS Kontrolė komisija

2019 m. kovo 30 d. suvažiavime buvo išrinkta LSS Kontrolės komisija:

psktn. vyr. sk. Miglė Navickaitė - Pirmininkė
psktn. vyr. sk. Alina Gagytė
sktn. vyr. sk. Girmantė Vaitkutė

LSS Garbės teismas

2019 m. kovo 30 d. suvažiavime buvo išrinkta LSS Garbės teismas:

psktn. vyr. sk. Aistė Ambrazevičiūtė - Pirmininkė
psktn. sk. v. Manfredas Levinskas
psktn. Justas Arasimavičius

Narystė

Lietuvos skautų sąjungos (LSS) nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys – vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji, kurie siekia skautybės idealų, sutinka su LSS įstatų ir kitų Lietuvos skautų sąjungos organų priimtų veiklos taisyklių nuostatomis.

Pagal amžių ir veiklos pobūdį Lietuvos skautų sąjungos nariai skirstomi į:

  1. jaunesniuosius skautus – vilkiukus ir paukštytes (6 – 10 m.);
  2. skautus ir skautes (nuo 10 m.);
  3. patyrusius skautus (nuo 14 m.);
  4. vyresniuosius skautus – vyresniąsias skautes (nuo 16 m.) bei skautus vyčius

(nuo 18 m.);

  1. suaugusius skautus (nuo 18 m.);
  2. skautininkus ir skautininkes (nuo 18 m.).

Asmuo, padavęs LSS padalinio vadovui raštišką prašymą priimti ir gavęs patvirtinimą bei sumokėjęs stojamąjį mokestį, tampa LSS nariu. Jei paduodantysis prašymą neturi 18 metų, būtinas raštiškas tėvų arba globėjų sutikimas dalyvauti LSS veikloje. Už jaunesnius kaip 14 metų asmenis prašymus tapti LSS nariu pateikia jų tėvai arba globėjai.

Kasmet LSS nariai moka nario mokestį. Nario mokesčio dydį tvirtina Taryba.

Išlaikęs atitinkamą kandidato programą, narys duoda vieną iš šių įžodžių:
1) jaunesniojo skauto;
2) skauto;
3) patyrusio skauto;
4) vyresniojo skauto;
5) suaugusio skautybėje;
6) skautininko.

2017 m. Lietuvoje buvo 188 Lietuvos skautų sąjungos (LSS) nariai, kurie priklauso šioms organizacijoms:

  • Akademinis skautų sąjūdis - daktaro Jono Basanavičiaus draugovė, kuri apjungia visų mokslo ir mokymo įstaigų atstovus
  • Vilniuje - Vilniaus Atžalyno tuntas, Vilniaus Pilies tuntas ir Valdovų rūmų tuntas
  • Jonavoje - Jonavos slėnio tuntas, Benedikto Labėno-Kariūno draugovė
  • Šalčininkų r. - Šalčios Žemės tuntas
  • Širvintų r. - Širvintų tuntas

Skautų apskritasis stalas

2006 m. gegužės 20 d. Vilniuje Lietuvos skautijos (LS) Vilniaus skautų centre buvo suorganizuotas pirmas Lietuvos skautiškų orgnizacijų apskritasis stalas (LSOAS)[1] Čia susirinko dešimties Lietuvos skautiškųjų organizacijų atstovai.

Jo tikslas buvo geriau pažinti skautiškąjį judėjimą įgyvendinančias organizacijas Lietuvoje, aptarti galimus bendradarbiavimo kelius švenčiant skautiškojo judėjimo šimtmetį Lietuvoje, bei tolimesnes veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo galimybes tarp Lietuvos skautiškųjų organizacijų.

2015 m. kovo 11 d. 11 Lietuvos skautų organizacijų atstovai pasirašė Deklaraciją "Dėl galudesnio bendradarbiavimo...". Jame buvo nutarta Apskritąjį stalą (LSOAS) organizuoti pastoviai kas ketvirtį ir metams išsirinti jo pirmininką. LSOAS deklaraciją pasirašusios organizacijos sutarė diskutuoti einamaisiais klausimais ir vadovaujasi priimtais sprendimais.

2017 m. LSOAS vadovavo Lietuvos skautijos (LS) narys skautas vytis Vaidas Ulkė.

Veiklos istorija

2007 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Lietuvos skautų judėjimui

1907 m. Skautų judėjimą pradėjo Didžiojoje Britanijoje Robert'as Baden-Povel'is (Robert Baden-Powell).

1918 m. Petro Jurgėlos–Jurgelevičiaus Vilniuje įsteigė pirmuosius skautų vienetus: spalio 1 d. - pirmąją skiltį, o lapkričio 1 d. – pirmąją draugovę.

1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos skautininkų suvažiavimas, kurio metu įkuriama pirmoji organizacija – „Lietuvos skautų asociacija“ (LSA). Įkuriamas jos vykdomasis organas – Lietuvos skautų štabas.

1923 m. Lietuvos skautų štabe įsteigiamas Skaučių skyrius.

1924 m. Lietuvos skautų asociacija (LSA) įregistruojama Pasaulio skautų judėjimo organizacijoje (World Organization of the Scout Movement, WOSM).

1925 m. Lietuvos skautų asociacija pakeičia pavadinimą – tampa „Lietuvos skautų brolija“.

1928 m. Lietuvos skaučių skyrius tampa Pasaulio mergaičių skaučių organizacijos (World Association of Girl Guides and Girl Scouts, WAGGGS) nare ir viena iš šios organizacijos steigėjų.

1930 m. išleidus Lietuvos skautų sąjungos įstatymą, LSA ir kitos veikusios organizacijos buvo suvienytos nauju pavadinimu į „Lietuvos skautų sąjunga“ (LSS).

1933 m. Lietuvos skautus aplanko skautijos įkūrėjas lordas Robertas Baden-Povelis iš Gilvelio.

1935 m. išleidžiamas naujas LSS statutas, pagal kurį organizacijoje įsteigiamos skautų brolijos ir skaučių seserijos šakos.

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos skautų sąjungos veikla Lietuvoje nutraukiama. Bet ji ir toliau tęsiama išeivijoje.

<> <> <>

1988 m. ... d. Vilniuje įvyko pirmoji atkuriamų skautų organizacijų vadovų sueiga.

1989 m. balandžio 29 d. Atkuriamajame Lietuvos skautų suvažiavime Vilniuje paskelbiama apie prieškariu buvusios Lietuvos skautų sąjungos (LSS) veiklos atnaujinimą.

1989 m. pirmieji atsikuriančios Lietuvos skautų sąjungos vadovai ir vadovės ... dalyvauja Gintaro/Ąžuolo ? vadovų mokykloje Kalifornijoje, JAV.

1990 m. gegužės mėn. Vilniuje išleidžiamas laikraštis /žurnalas? „Skautų aidas“

1992 m. ... Kaune įvyksta antrasis skautų suvažiavimas, kuriame nesutariant atskirų LSS vienetų vadovams įvyksta LSS skilimas.

1993 m. vasarą organizuojama jubiliejinė skautų stovykla dviejose vietose: Kunigiškėse, prie Palangos (900 stovyklautojų) ir Gulbinuose, prie Vilniaus (400 dalyvių)

1994 m. ... surengiamas trečiasis skautų suvažiavimas Vilniuje.

1995 m. kovo 25? d. Vilniuje įvykusiame “Susivienijimo suvažiavime” LSS skilimas įteisinamas, įkuriant ir įregistruojant dvi skautų organizacijas „Lietuvos skautiją“ (LS) ir „Lietuvos skautų sąjungą“ (LSS).

1997 m. liepos 25 d. atkuriama Lietuvos skautų narystė Pasauliniame skautų judėjime – Lietuvos skautija (LS) tampa Pasaulinės skautų judėjimo organizacijos (WOSM) nare.

1999 m. Jono Pauliaus II-ojo vizito metu Lenkijoje „Baltoje misijoje“ dalyvavo 5 skautai iš Lietuvos skautų sąjungos.

2001 m. vasario 22 d. – pirmą kartą kelios Lietuvos skautų organizacijos kartu šventė Baden-Powell’io gimimo dieną.

2006 m. gegužės 20 d. Vilniuje buvo suorganizuotas pirmas Lietuvos skautiškų orgnizacijų apskritasis stalas (LSOAS)[2]

2006 m. spalio 17 d. Lietuvos skautų sąjunga (LSS) pratęsė Australijos skaučių tradiciją - iškepė Anglijos Karalienei Elžbietai II skautišką pyragą.

2006 m. lapkričio 25 d. įvyko eilinis LSS suvažiavimas.

2007 m. vasario 27 d. patvirtintas ir įregistruotas pirmas nuo Lietuvos skautų sąjungos (LSS) atkūrimo vyr. skaučių „Saulutės“ (Vladės Arminaitės) židinys.

2007 m. rugpjūčio 1 d. skautų šimtmečio proga Lietuvos skautai pasitiko saulę.

2008 m. liepos mėn. kartu su keliomis skautų organizacijomis suorganizuota Tautinė stovykla „Draugystės ugnis“.

2009 m. birželio 23 d. Lietuvos skautų sąjungos (LSS) vadija išleidžia Lietuvos skautų sąjungos vadovams laikraštį „Skautuva“.

2010 m. kovo 27 d. - LSS rinkiminis suvažiavimas

2013 m. liepos mėn. visos Lietuvos skautų organizacijos organizavo bendrą Jubiliejinę stovyklą Telšiuose „Gėrio pėdomis“.

2015-01-31 LSS rinkiminis suvažiavimas

2016-02-27 LSS eilinis suvažiavimas

2017-04-08 LSS eilinis suvažiavimas ir neeilinis rinkiminis suvažiavimas (pakeisti įstatai)

2019-03-30 LSS rinkiminis suvažiavimas

Šaltiniai

  1. ↑ http://skautas.lt/2006/ivyko-pirmasis-lietuvos-skautisku-organizaciju-susitikimas-100
  2. ↑ http://skautas.lt/2006/ivyko-pirmasis-lietuvos-skautisku-organizaciju-susitikimas-100
Parengė: vyresnysis skautininkas skautas vytis Vydūnas Trapinskas, 2017 m. birželio mėn., atnaujinimas 2019-12-31.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 111% (+24968-6025=18943 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 10% (+2211-199=2012 wiki spaudos ženklai).
  • Arina Ašipauskaitė – redaktorius – 7% (+1512-0=1512 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+22-0=22 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Lietuvos_skautų_sąjunga&oldid=34078246"