Lietuvos socialdemokratų sąjunga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Lsds logo m.gif
Pirmininkas Arvydas Akstinavičius
Įkurta 1999 m. gruodžio 27 d.
Ideologija socialdemokratija
Narių skaičius 1.178 (2014 m.)
Skyriai 14
Buveine Vilnius
Adresas Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas 5-212.2157
Svetainė www.lsds.lt
El. paštas info@lsds.lt
Kodai Juridinio asmens: 291984130
{{#set:Page has default form=PolitinėPartija}}

Lietuvos socialdemokratų sąjunga, (LSDS) – Lietuvos politinė partija, kuri savo veikloje deklaruoja socialdemokratinę ideologiją.

Turinys

Tikslai ir uždaviniai

Lietuvos socialdemokratų sąjungos tikslas – sukurti Lietuvoje socialinės teisinės valstybės modelį – Gerovės valstybę. Tokia strategija būtina pereinant iš laukinio liberalizmo, paremto laisvosios rinkos dogmomis, į valstybę, grindžiamą socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principais. Gerovės valstybės siekti stojant socialiai silpnesniojo pusėn.

LSDS nuomone, po Nepriklausomybės atkūrimo visos Lietuvos valdžios buvo susijusios su stambiu kapitalu ir atstovavo turtingųjų interesams. Socialdemokratinės politikos nebuvo. Todėl reikalingi esminiai pokyčiai. Rinka privalo būti priemone, kuriančia visos visuomenės gerovę, o ne tik įrankiu padedančiu pralobti mažai saujelei žmonių. Verslas turi tapti valstybės sąjungininku ir prisiimti dalį socialinės atsakomybės: siekdamas privačios naudos tarnauti bendrai naudai. Lietuvai būtinas gausus ir stiprus vidurinysis visuomenės sluoksnis – valstybės socialinio, ekonominio ir politinio stabilumo garantas. Santykiai tarp žmonių turi būti grindžiami ne negailestingomis taisyklėmis, kuomet laimi tik stipriausias, o solidarumu, socialinio teisingumo, tarpusavio supratimo, pagalbos silpnesniems bei tiems, kuriems pasisekė mažiau, principais.

Simboliai

Lietuvos socialdemokratų sąjungos simbolika: vėliavos spalvos - raudona (kova už socialinę lygybę) ir purpurinė/violetinė (išmintis ir racionalus mąstymas); raudona rožė - socialdemokratijos simbolis. Kartu tai yra sąsaja su rozenkreicerių ir masonų paveldu, slaptosios organizacijos, pasiruošusios aukoti kraują už laisvę, tikėjimą ir Tėvynę, simbolis. Simbolikos autorystė - kolektyvinė, idėjos autorius – Steponas Gilys.

Veiklos nuostatos ir principai

-

Organizacinė sandara

Socialdemokratų sąjungą sudaro skyriai, kuriami teritoriniu principu. Sprendžiamosios institucijos: sąjungos suvažiavimas ir konferencija, sąjungos taryba (tarp suvažiavimų ir konferencijų), skyriaus konferencija ir susirinkimas.

Vykdomosios institucijos: sąjungos pirmininkas, sąjungos valdyba, skyrių tarybos ir jų pirmininkai. Aukščiausia institucija – sąjungos suvažiavimas, kuris renka sąjungos pirmininką, tarybą, pirmininko teikimu tvirtina pavaduotojus, atsakingąjį sekretorių.

Vadovybė

Pirmininkas – Arvydas Akstinavičius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas – Dainius Petras Paukštė

Pirmininko pavaduotojai – Gediminas Akelaitis, Tomas Bakučionis, Violeta Linkienė, Pranas Noreika

Atsakingasis sekretorius – Vaidas Nagreckis

Veikla

Socialdemokratų sąjunga aktyviai gina ir puoselėja socialdemokratines vertybes, dalyvauja politinėje, visuomeninėje veikloje, teikia siūlymus svarbiais ekonominiais, socialiniais, teisiniais ir kt. klausimais. 2005 m. savo darbą pradėjo LSDS tarybos sprendimu įsteigtas Socialdemokratinės minties institutas (SDMI), subūręs visuomeninių ekspertų komandą.

Rinkimai

Nuolatos dalyvauja LR Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose. LSDS gauti mandatai savivaldybių tarybų rinkimuose: 2000 m. – 2 mandatai (2 savivaldybėse) 2002 m. – 1 mandatas 2007 m. – 6 mandatai (3 savivaldybėse) Po 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų LSDS turi 8 mandatus keturiose savivaldybėse. 2012 m. Seimo rinkimuose Socialdemokratų sąjunga dalyvavo koalicijoje „Už Lietuvą Lietuvoje“.

Istorija

Lietuvos socialdemokratų sąjungos ištakos siekia 1896 m. Ji iki šiol vadovaujasi 1918 m. vasario 16-sios Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio ir jo bendražygių principu: „Kas gera Lietuvai, turi būti gera ir socialdemokratų partijai“.

Nuo 1989 metų dalis dabartinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos narių savo politinę veiklą pradėjo atkurtoje tuometinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje. LSDP įsivyraujant populizmo, trumparegiškų veiksmų tendencijoms, kuriomis buvo siekiama tiktai aukštų vietų visuomenės nuomonės apklausose ir kuo skubesnio suartėjimo su LDDP, 1998 m.birželio 12 d. įkuriama LSDP frakcija „Socialdemokratija 2000“.

1999 m. antroje pusėje ta socialdemokratų dalis, kuri siekė savarankiškos socialdemokratijos raidos Lietuvoje, įregistravo partiją „Socialdemokratija 2000“, kita dalis susijungė su LDDP. 2003 metais Lietuvos partija „Socialdemokratija 2000“ persitvarkė ir gruodžio 6 d. vykusiame suvažiavime reorganizavosi į Lietuvos socialdemokratų sąjungą.

Pradžia

1995-1996 metais Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ruošėsi artėjantiems Seimo rinkimams, produktyviai bendraudami ir sulaukdami visokeriopos pagalbos iš Švedijos socialdemokratų. Tuo metu Lietuvoje publikuojamose apklausose LSDP buvo tarp autsaiderių. Jai buvo prognozuojami tik 2 – 2,5 proc. galimų balsų Seimo rinkimuose. Švedijos konsultantai visą laiką pabrėždavo, jog 1996-ųjų Seimo rinkimuose Lietuvos socialdemokratams už elektoratą reikės kautis su LDDP. Jų atliekamos visuomenės apklausos rodė, kad LSDP turi visas galimybes įveikti 5 procentų barjerą. Visa rinkimų štabo, kuriam vadovavo A. Akstinavičius, veikla buvo nukreipta komandiniam darbui, pirmenybę teikiant rinkimų sąrašo rezultatams.

Nuo 1996-ųjų pradžios, po A.Šleževičiaus Vyriausybės griūties, LDDP lyderiai, jausdami savo partijos pralaimėjimą būsimuose rinkimuose, pradėjo kurstytojišką darbą socialdemokratų partijoje. Dėl to priešprieša LSDP viduje stiprėjo. Nepatenkintoji pusė jau reiškė ne tik pretenzijas dėl neteisingos partijos krypties, bet pastoviai prognozavo LSDP pralaimėjimą Seimo rinkimuose. Į rinkimus socialdemokratai išėjo su šūkiu „Naujas startas“. LSDP sąrašas sėkmingai įveikė 5 procentų barjerą.

Tačiau iš karto po rinkimų vykusiame tarybos posėdyje revanšistinės nuotaikos jau buvo skelbiamos viešai. Artėjo XX suvažiavimas. Norėdamas turėti kuo daugiau jo poziciją palaikančių delegatų, V. Andriukaitis su šalininkais sau palankių skyrių sąrašus dirbtinai gausino, taip pat ir LDDP nariais. Buvo imtasi ir kitų revoliucinių priemonių. Tuometinis LSDP pirmininkas A. Sakalas palaikė V. Andriukaitį, toleravo jo poziciją ir metodus. Partija akivaizdžiai skilo į dvi stovyklas. Sąlyginai jos buvo vadinamos Andriukaičio ir Dagio. Dauguma dabartinių Socialdemokratų sąjungos narių buvo pastarojoje stovykloje.

Nežiūrint vidaus nesutarimų, rinkimų rezultatai ir apklausų duomenys rodė vis didėjantį LSDP populiarumą. 1992 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai surinko 4,6 proc. rinkėjų balsų, 1995 m. savivaldybių rinkimuose peržengė 5 proc. ribą, 1996 m. Seimo rinkimuose – 6,7 proc. 1997 m. savivaldybių rinkimuose – 9,1 proc., o 1999 metais švedų atlikti tyrimai rodė, kad LSDP yra antroje vietoje ir turi 13,2 procentų rinkėjų pasitikėjimą. LDDP reitingas balansavo ties 5 proc. riba.

1999 metų spalio 23 d. Kaune vykusiame LSDP XXII suvažiavime 1999 m. gegužės mėn. pirmininku tapęs V. Andriukaitis ir jo šalininkai jau drąsiai ir atvirai kalbėjo apie kuo glaudesnį bendradarbiavimą su LDDP, bendrų dokumentų pasirašymą, veiksmų koordinavimą. Protestuodama prieš LSDP jungtuves su LDDP ir socialdemokratinių vertybių išdavystę, siekdama jas apginti ir neparduoti bei nesukompromituoti garbingo socialdemokratų vardo, 1999 metų gruodžio 18 d. LSDP frakcija „Socialdemokratija 2000“ tapo savarankiška politine organizacija. Iš LSDP tuo metu pasitraukė apie 1500 narių.

Atsinaujinimas

Tapusi savarankiška partija „Socialdemokratija 2000“ juto konservatorių spaudimą ir įtaką. Ypač stiprus poveikis to meto valdančiosios daugumos buvo daromas per tuometinį pirmininką, kadencijos pabaigoje tapusį Seimo pirmininko pavaduotoju Rimantą Joną Dagį. „Socialdemokratija 2000“ kaip konservatorių satelitinės partijos įvaizdį intensyviai formavo ir LSDP atstovai.

Prasti 2000-ųjų metų savivaldybių bei Seimo rinkimų rezultatai parodė, jog reikalinga aiški takoskyra su konservatoriais. Tačiau tokiai nuomonei priešinosi R. J. Dagys. Po 2002 savivaldybių ir Prezidento rinkimų, 2003-ųjų metų pradžioje prasidėjo pats didžiausias blaškymasis. Keliolika narių perėjo į Tvarkos ir teisingumo partiją. Pirmininkas siūlė vis naujus partijos likimo variantus – jungtis prie krikščionių demokratų, jungtis prie Tėvynės Sąjungos (konservatorių), būti kartu su nuosaikiaisiais konservatoriais, tačiau visi jie buvo atmesti. 2003 m. kovo 22 d. tarybos posėdyje R. J. Dagys sustabdė savo, kaip pirmininko įgaliojimus. Jau sekančiame tarybos posėdyje balandžio 5 d. partija kritiškai įvertino savo padarytas klaidas ir deklaravo persitvarkymą. Buvo sutarta vadovautis Stepono Kairio ir jo bendražygių nubrėžtomis tradicinėmis socialdemokratinėmis vertybėmis bei principais. Buvo išplatintas kreipimasis į buvusius bendražygius iš LSDP dėl dviejų tikrųjų socialdemokratinių srovių jungimosi į vieningą politinę organizaciją. Keli šimtai socialdemokratų atsiliepė į šį raginimą.

Tuo pagrindu 2003 metų gruodžio 6 d. vykusiame suvažiavime „Socialdemokratija 2000“ pakeitė pavadinimą į Lietuvos socialdemokratų sąjungą. LSDS pirmininku išrinktas Arvydas Akstinavičius.

Vadovai

Nuorodos, šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2013 m. balandžio mėn. pagal LSDS pateiktus duomenis.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: