Lietuvos sporto muziejus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos sporto muziejus
Koordinatės:54°53′45.39″N 23°53′1.04″E / 54.8959417°N 23.8836222°E / 54.8959417; 23.8836222
Lietuvos sporto muziejus
Sporto muziejus Kauno senamiestyje
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 1991 m. rugpjūčio 2 d.
Vadovai Pranas Majauskas
Būstinė Kaunas
Adresas Muziejaus g. 7, LT-44279, Kaunas
Tinklalapis lietuvossportomuziejus.lt
El. paštas sportomuziejus@yahoo.com
Telefonas (8-37) 220-691
Kodai Juridinių asmenų registre: 300520349

Turinys

Lietuvos sporto muziejus (LSM) – mokslinė švietimo įstaiga Kaune, Muziejaus g. 7-9, kaupianti, tirianti, populiarinanti Lietuvos bei lietuvių išeivių kūno kultūros ir sporto vertybes.

Muziejaus planas ir legenda

Struktūra ...

Ekspozicijos ir parodos

Lietuvos sporto

Įrengta požeminė patalpa ekspozicijoms

Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Eksponuojama legendinė 1986 m. „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovota tarpžemyninė Džonso taurė, krepšininkų Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai. Gausu ekspozicijoje įvairių daiktų, susijusių ir su kitų sporto šakų istorija: futbolo, rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos ir kt.. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.

Lietuvos sporto muziejaus fondams nemažai eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Genovaitė Ramoškienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, išeivijos lietuviai A. Supronas, Vincentas Paulionis. Didelį indelį įnešė prisidėdamos įvairios organizacijos: Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos studentų sporto asociacija ir kt.

Lietuvos cirko

Cirko ekspozicijos pastatas

Atskiras patalpas užima 2006 m. balandžio 28 d. atidaryta Jono ir Jadvygos Ramanauskų išsami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. Beje, J. Ramanauskas (1912-1996) buvo ir vienas iš sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatorių: surinko daug sporto veteranų, sporto visuomenės parašų.

Dovanotos kolekcijos

Žydrūno Savicko dovanotas įrankis (betoninis svarmuo) muziejaus kiemelyje
Čempionų ietys ir kita atributika

Asmeninės dovanotos kolekcijos:

  • Pedagogo Vlado Kišono fotonuotraukos apie Aukštųjų kūno kultūros kursų (AKKK) veiklą 1934–1938 m. (33 vnt.);
  • Buvusio vandensvydininko, tarptautinės kategorijos teisėjo Jono Čirūno medalių kolekcija (100 vnt.);
  • Buvusio sporto veikėjo Vytauto Riaubūno medalių kolekcija (523 vnt.);
  • Aldonos Zaborienės padovanota jos vyro, buvusio bokso trenerio Antano Zaboro (19142000), fotonuotraukos, knygos (120 vnt.);
  • Pirmojo Lietuvos plaukimo rinktinės trenerio pedagogo Algirdo Vokietaičio (1909-1994) sesers Gražinos Vokietaitytės padovanotos fotonuotraukos (53 vnt.);
  • Buvusios akademinio irklavimo Europos čempionės Sofijos Korkutytės (1934-2000) sportinių medalių kolekcija, padovanota jos gimnaičio Broniaus Balsio (80 vnt.);
  • Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos, atspindinčios įvairių Lietuvos sporto šakų raidą (97 vnt.);
  • Žurnalisto iš JAV Kęstučio Čerkeliūno (19212008) dovanota filatelijos ženklų kolekcija olimpine tematika (1936-2000 m.);
  • Sporto veteranės Onos Žilevičiūtės dovanota kolekcija stalo teniso tema (diplomai, medaliai) (47 vnt.);
  • Lengvaatletė Birutė Kalėdienė perdavė ietį, su kuria 1958 m. Tbilisyje pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), įvairius medalius, iškovotus pasaulio veteranų lengvosios atletikos varžybose.

Olimpinė tema

Čempionų taurės
Vaikiško trikrepšio stovas

Paminėtinos ir gausios asmeninės kolekcijos, išimtinai susijusios su olimpinėmis žaidynėmis ir Lietuvos atletų pasiekimais jose. Nors nacių ir bolševikinė okupacijos išblaškė Nepriklausomos Lietuvos olimpiečius, dingo arba buvo sunaikinti jų asmeniniai apdovanojimai, dalis olimpiečių represuoti, bet muziejui daug eksponatų padovanojo [1] Lietuvos esami bei buvę olimpiečiai ar jų artimieji, bičiuliai:

Kultūrinė veikla

Stende – Lietuvos olimpinė futbolo rinktinė, 1924 m.

Muziejus ne tik renka, saugo, tiria, eksponuoja kūno kultūros ir sporto istorijos bei šių dienų sporto relikvijas, tačiau vysto ir plačią kultūrinę bei šviečiamąją veiklą:

  • rengiamos teminės parodos, skirtos įvairioms sporto šakoms, įžymių sportininkų jubiliejams, reikšmingiems sporto įvykiams paminėti [2] [3];
  • vyksta sporto veteranų susirinkimai;
  • organizuojamos mokslinės konferencijos;
  • vykdomos pažintinės programos jaunimui, kariams, pravedamos kūno kultūros pamokos moksleiviams;
  • aktyviai propaguojama nauja sportinio žaidimo, panašaus į krepšinį, šaka – trikrepšis: pravedami seminarai, trikrepšio turnyrai, be to, kaupiami susiję eksponatai [4];
  • organizuojamos olimpinės akcijos, dalyvaujama tarp kitų ir renginyje „Kauno naktys“ [5].

2011 m. kovo 29 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m. laureatams. Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui už kūrybingą edukacinę veiklą Kauno krašte [6].

Edukacinė veikla

...

Mokslo ir mokslo populiarinimo veiklos

...

Fondai

...



Istorija

Muziejaus
Valdo Adamkaus įrašas svečių knygoje, 1991 m.

Idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje. Apie tokio muziejaus steigimo būtinybę 1934 m. rašė žurnalas „Kūno kultūra ir sveikata“. Tačiau 1940 m., prasidėjus sovietinei, o vėliau ir nacių okupacijai, šio sumanymo įgyvendinti nespėta. Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose, asmeninėse kolekcijose. 1982 m. balandžio 21 d. LTSR kultūros ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus - Kauno valstybinį istorijos (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus), Šiaulių „Aušros“ ir buvusį LTSR revoliucijos - rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus. Prie eksponatų rinkimo, parodų rengimo ir sporto idėjų propagavimo daugiausiai prisidėjo Kauno valstybinis istorijos muziejus.

1988 metų gruodžio mėnesį Kauno sporto halėje per Lietuvos sporto veteranų 3-ąjį sąskrydį dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteikė odoje surašytą Lietuvos sporto įvykių metraštį.

Muziejui steigti Kaune ir Vilniuje buvo ieškoma patalpų, tačiau nesėkmingai. Šim tikslui Vytauto Didžiojo karo muziejus skyrė savo patalpas Kauno senamiestyje (Muziejaus g. 7 ir 9).

1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu, panaudojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukauptą gausią medžiagą bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus (Muziejaus g. 7). Tai buvo karo muziejaus padalinys. 1993 m. gruodžio 27 d. atidaryta ir ekspozicija.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m. sausio 1 d. tapo savarankišku muziejumi. Taip pat buvo atidaryta ir Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. 2006 m. muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatų, tarp jų dokumentai (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), asmeniniai įžymių sportininkų daiktai, sporto įrankiai, svarbiausiose varžybose laimėti prizai. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis.

Muziejaus steigimo iniciatoriai: Arvydas Jakštas, Juozapas Jurevičius, Pranas Majauskas, Algirdas Morkūnas, Jonas Ramanauskas, Edmundas Volungevičius.[7]

Pastatų

...

Darbuotojai, plotai

Vadovai

Galerija

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: