Lietuvos tarptautiniai santykiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vėliava
Vienas iš straipsnių apie Lietuvą
Istorija

LDK
Abiejų Tautų Respublika
Rusijos imperija
Nepriklausomybės paskelbimas
Lietuvos TSR

Politinė sistema

Seimas
Partijos
Politikai

Geografija

Lietuvos apskritys
Miestai
Regionai
   Aukštaitija
   Dzūkija
   Klaipėdos kraštas
   Suvalkija
   Vilniaus kraštas
   Žemaitija

Kita

Ekonomika
Transportas
Tarptautiniai santykiai
Lietuvių valgiai
Šventės

Lietuva yra Jungtinių Tautų narė nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. ir dalyvauja daugelyje Jungtinių Tautų organizacijų ir susitarimų. Lietuva taip pat yra Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Europoje narė, Šiaurės Atlanto Koordinacinės Tarybos, Europos Tarybos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Nuo 2001 m. gegužės 31 d. – Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė.

Lietuva turi diplomatines atstovybes 94 šalyse šešiuose žemynuose bei konsulatus dar keliose šalyse, yra užmezgusi diplomatinius santykius su 154 valstybėmis.[1]

Lietuvos–Lenkijos santykiai

Lietuvos santykiai su Lenkija yra šilčiausi per naujausią šių valstybių istoriją. Santykius šiek tiek temdo iškeliami lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje klausimai.

Lietuvos–Latvijos santykiai

Diplomatiniai santykiai su Latvija atkurti 1991 m. spalio 5 d.[2] Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius.

Pirmasis Lietuvos pasiuntinys Latvijoje, dr. Jonas Šliūpas, paskirtas dar 1920 m.

Dabartinis Lietuvos ambasadorius Latvijoje - Antanas Valionis, Latvijos ambasadorius Lietuvoje - Martinš Virsis.

Lietuvos–Baltarusijos santykiai

Lietuva palaiko Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į Baltarusiją, nors laikosi pragmatiškos bendradarbiavimo politikos.

Lietuvos–Rusijos santykiai

Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 kovo 11 d. Lietuvos santykiai su Rusijos Federacija nebuvo adekvatūs santykiams su Sovietų Sąjunga. Lietuvos – Sovietų Sąjungos santykiai tuo metu buvo itin komplikuoti, tuo tarpu Rusijos Federacija, kaip ir Lietuvos Respublika, siekė visiško suvereniteto.

Rusija pripažino Lietuvą 1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos ir Rusijos santykiai grindžiami 1991 liepos 29 d. Sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR nuostatomis ir tikslais. Ši sutartis daug prisidėjo prie to, kad po rugpjūčio pučo, kuris buvo beveik tuoj pat po sutarties pasirašymo, Lietuvą pripažino užsienio valstybės. Derybos dėl šios sutarties vyko gana ilgai ir nelengvai. Pati didžiausia kliūtis buvo reikalavimas, kad Rusijos Federacija pripažintų Lietuvą 1920-ųjų taikos sutarties su Rusija dėl sienų ribose. Nors tos sienos dabar gerokai įeina į Baltarusijos teritoriją, Lietuvos tikslas buvo ne tų teritorijų prijungimas, o Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai įteisinimas (kas galutinai padaryta tik pasirašius Lietuvos-Lenkijos sutartį). Rusijos Federacija 1991-aisiais nenorėjo laikyti savęs Lenino ar bolševikų Rusijos įsipareigojimų perėmėja. Kai 1991 m. pabaigoje Tarybų Sąjunga žlugo, Rusija prisiėmė Tarybų Sąjungos teises su vieta Saugumo Taryboje, bet įsipareigojimų priimti nenorėjo.

Derybos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo buvo dar ilgesnės ir sudėtingesnės. 1991 m. pabaigoje net nebuvo aišku kokios valstybės kariuomenė yra Lietuvos teritorijoje, nes Tarybų Sąjunga buvo nebeegzistuojanti valstybė. Tik vėliau Rusijos Federacija pareiškė, kad ta kariuomenė yra Rusijos kariuomenė. 1992 m. rugsėjo 8 d. turėjo būti pasirašyta politinė sutartis su Rusija, pagal kurią kariuomenė būtų išvesta, bet pasirašyta ji nebuvo – tik keletas protokolų.

Šiuo metu tarp valstybių yra pasirašyta 31 sutartis, susitarimas. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 9 d.

Lietuvos diplomatinis atstovavimas Rusijoje

Rusijos Federacijai Lietuvos Respublikoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė (skiriamuosius raštus įteikė 2008 m. liepos 8 d.).[3]

Lietuvos–JAV santykiai

Oficialūs diplomatiniai santykiai su JAV užmegzti 1922 m. liepos 28 d.

Atkūrus nepriklausomybę ryšiai atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d.[4] 1992 m. spalio 2 d. įkurta JAV ambasada Vilniuje.

Dabartinis JAV ambasadorius Lietuvai - Anne E. Derse[5], Lietuvos ambasadorius JAV - Audrius Brūzga.

Lietuvos–Islandijos santykiai

Islandija tapo pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d.[6][7]

Lietuvos–Japonijos santykiai

Japonija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m. gruodžio 20 d., kas laikoma Lietuvos-Japonijos santykių pradžia.[8] 1939 m. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo Čiunė Sugihara.

1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai. [9]

Dabartinė Japonijos ambasadorė Lietuvoje - Miyoko Akashi (nuo 2008 m.), Lietuvos ambasadorius Japonijai - Dainius Kamaitis (nuo 2006 m.).

Lietuvos–Kinijos santykiai

Su Kinijos Liaudies Respublika diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 d.[10] KLR ambasada Vilniuje įsteigta 1992 m., Lietuvos ambasada KLR - 1995 m. gegužės 15 d.

Dabartinis KLR ambasadorius Lietuvoje - Tong Mingtao, Lietuvos ambasadorius Kinijoje - Rokas Bernotas.

Šaltiniai


Nuorodos



Symbol star2.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7607-51=7556 wiki spaudos ženklai).