Lietuvos tarptautiniai santykiai
Lietuva yra Jungtinių Tautų narė nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. ir dalyvauja daugelyje Jungtinių Tautų organizacijų ir susitarimų. Lietuva taip pat yra Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Europoje narė, Šiaurės Atlanto Koordinacinės Tarybos, Europos Tarybos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Nuo 2001 m. gegužės 31 d. – Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė.
Lietuva turi diplomatines atstovybes 94 šalyse šešiuose žemynuose bei konsulatus dar keliose šalyse, yra užmezgusi diplomatinius santykius su 154 valstybėmis.[1]
Lietuvos–Lenkijos santykiai
Lietuvos santykiai su Lenkija yra šilčiausi per naujausią šių valstybių istoriją. Santykius šiek tiek temdo iškeliami lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje klausimai.
Lietuvos–Latvijos santykiai
Diplomatiniai santykiai su Latvija atkurti 1991 m. spalio 5 d.[2] Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius.
Pirmasis Lietuvos pasiuntinys Latvijoje, dr. Jonas Šliūpas, paskirtas dar 1920 m.
Dabartinis Lietuvos ambasadorius Latvijoje - Antanas Valionis, Latvijos ambasadorius Lietuvoje - Martinš Virsis.
Lietuvos–Baltarusijos santykiai
Lietuva palaiko Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į Baltarusiją, nors laikosi pragmatiškos bendradarbiavimo politikos.
Lietuvos–Rusijos santykiai
Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 kovo 11 d. Lietuvos santykiai su Rusijos Federacija nebuvo adekvatūs santykiams su Sovietų Sąjunga. Lietuvos – Sovietų Sąjungos santykiai tuo metu buvo itin komplikuoti, tuo tarpu Rusijos Federacija, kaip ir Lietuvos Respublika, siekė visiško suvereniteto.
Rusija pripažino Lietuvą 1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos ir Rusijos santykiai grindžiami 1991 liepos 29 d. Sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR nuostatomis ir tikslais. Ši sutartis daug prisidėjo prie to, kad po rugpjūčio pučo, kuris buvo beveik tuoj pat po sutarties pasirašymo, Lietuvą pripažino užsienio valstybės. Derybos dėl šios sutarties vyko gana ilgai ir nelengvai. Pati didžiausia kliūtis buvo reikalavimas, kad Rusijos Federacija pripažintų Lietuvą 1920-ųjų taikos sutarties su Rusija dėl sienų ribose. Nors tos sienos dabar gerokai įeina į Baltarusijos teritoriją, Lietuvos tikslas buvo ne tų teritorijų prijungimas, o Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai įteisinimas (kas galutinai padaryta tik pasirašius Lietuvos-Lenkijos sutartį). Rusijos Federacija 1991-aisiais nenorėjo laikyti savęs Lenino ar bolševikų Rusijos įsipareigojimų perėmėja. Kai 1991 m. pabaigoje Tarybų Sąjunga žlugo, Rusija prisiėmė Tarybų Sąjungos teises su vieta Saugumo Taryboje, bet įsipareigojimų priimti nenorėjo.
Derybos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo buvo dar ilgesnės ir sudėtingesnės. 1991 m. pabaigoje net nebuvo aišku kokios valstybės kariuomenė yra Lietuvos teritorijoje, nes Tarybų Sąjunga buvo nebeegzistuojanti valstybė. Tik vėliau Rusijos Federacija pareiškė, kad ta kariuomenė yra Rusijos kariuomenė. 1992 m. rugsėjo 8 d. turėjo būti pasirašyta politinė sutartis su Rusija, pagal kurią kariuomenė būtų išvesta, bet pasirašyta ji nebuvo – tik keletas protokolų.
Šiuo metu tarp valstybių yra pasirašyta 31 sutartis, susitarimas. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 9 d.
Lietuvos diplomatinis atstovavimas Rusijoje
- 1991 m. spalio 7 d. LR laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas E. Bičkauskas (iki 1993 m.).
- 1993 kovo 26 LR ambasadoriumi Rusijoje paskirtas R. Kozyrovičius; 1993 balandžio 15 ambasadorius R. Kozyrovičius įteikė skiriamuosius raštus (atstovavo Lietuvai iki 1999 lapkričio 8).
- 2000 gegužės 15 skiriamuosius raštus įteikęs Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zenonas Namavičius atstovavo Lietuvai iki 2002 kovo 20.
- Šiuo metu Lietuvą atstovauja Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rimantas Šidlauskas (2002 m. rugsėjo 26 įteikė skiriamuosius raštus).
Rusijos Federacijai Lietuvos Respublikoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė (skiriamuosius raštus įteikė 2008 m. liepos 8 d.).[3]
Lietuvos–JAV santykiai
Oficialūs diplomatiniai santykiai su JAV užmegzti 1922 m. liepos 28 d.
Atkūrus nepriklausomybę ryšiai atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d.[4] 1992 m. spalio 2 d. įkurta JAV ambasada Vilniuje.
Dabartinis JAV ambasadorius Lietuvai - Anne E. Derse[5], Lietuvos ambasadorius JAV - Audrius Brūzga.
Lietuvos–Islandijos santykiai
Islandija tapo pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d.[6][7]
Lietuvos–Japonijos santykiai
Japonija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m. gruodžio 20 d., kas laikoma Lietuvos-Japonijos santykių pradžia.[8] 1939 m. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo Čiunė Sugihara.
1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai. [9]
Dabartinė Japonijos ambasadorė Lietuvoje - Miyoko Akashi (nuo 2008 m.), Lietuvos ambasadorius Japonijai - Dainius Kamaitis (nuo 2006 m.).
Lietuvos–Kinijos santykiai
Su Kinijos Liaudies Respublika diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 d.[10] KLR ambasada Vilniuje įsteigta 1992 m., Lietuvos ambasada KLR - 1995 m. gegužės 15 d.
Dabartinis KLR ambasadorius Lietuvoje - Tong Mingtao, Lietuvos ambasadorius Kinijoje - Rokas Bernotas.
Šaltiniai
- ↑ Sąrašas valstybių, su kuriomis Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius
- ↑ Lietuvos Respublikos ryšiai su Latvijos Respublika
- ↑ Lietuvos Respublikos ryšiai su Rusijos Federacija
- ↑ Lietuvos bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis
- ↑ JAV ambasada
- ↑ Atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimo chronologija
- ↑ Moldova, tuomet dar buvusi TSRS sudėty, pripažino Lietuvą dar 1990 m.
- ↑ Žodis „Mokslo ir gyvenimo“ skaitytojams
- ↑ Lietuvos Respublikos ryšiai su Japonija
- ↑ Lietuvos Respublikos ryšiai su Kinijos Liaudies Respublika
Nuorodos
|
|