Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
LTOK rgb.png
Forma Asociacija
Įkurta 1924 m. gegužės 25 d.
Vadovai Daina Gudzinevičiūtė
Būstinė Vilnius
Adresas Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius
Tinklalapis www.ltok.lt
El. paštas komitetas@ltok.lt
Telefonas (5)-278.0642
Kodai Juridinio asmens: 191368237; PVM kodas: LT<>

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) – Lietuvos savarankiška visuomeninė sporto organizacija, priklausanti pasaulio olimpiniam judėjimui, Tarptautinio olimpinio komiteto (International Olympic Committee, IOC) narė.

Turinys

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

LTOK tikslas vadovaujantis Olimpine chartija – plėtoti, propaguoti ir globoti olimpinį sąjūdį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į olimpinio sąjūdžio pagrindinį tikslą prisidėti prie taikesnio ir geresnio pasaulio kūrimo, sportu ugdant jaunimą olimpizmo dvasia, reiklia supratimui, draugystei, solidarumui, ir kilniam elgesiui, atsiribojančiam nuo bet kokios diskriminacijos, koordinuoti LTOK narių veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti.

LTOK siunčia sportininkus atstovauti Lietuvai Olimpinėse žaidynėse ir kituose olimpiniuose renginiuose - Europos žaidynėse, jaunimo olimpinėse žaidynėse ir olimpiniuose festivaliuose, o taip pat finansiškai prisideda prie sportininkų pasirengimo, remia sporto federacijų veiklą, atletams skiria olimpines stipendijas, vykdo sporto ir sporto medicinos specialistų kvalifikacijos kėlimo programas, skatina sporto mokslo ir medicinos plėtrą.

LTOK aktyviai įgyvendina Tarptautinio olimpinio komiteto programas ir darbotvarkę – remia bei įgyvendina Olimpinio švietimo projektus, skatina lyčių lygybę ir kilnų elgesį sporte, sporto visiems plėtotę, rūpinasi olimpinio judėjimo populiarinimu, jo istorijos įamžinimu, o taip pat remia ir rūpinasi šalies olimpiniam judėjimui nusipelniusiais žmonėmis.

Veiklos kryptys būdai, formos

LTOK vadovaujasi LTOK Generalinės asamblėjos 2016 m. sausio 28 d. neeilinėje sesijoje patvirtintais įstatais ir 2016 m. kovo 27 d. įregistruotais valstybės įmonėje „Registrų centras“. >> Įstatai

LTOK tikslai ir prievolės:

  • Veikti taikos labui, remti ir ugdyti sporto etiką, kovoti prieš dopingą bei atsakingai žiūrėti į aplinkosaugos problemas.
  • Šalies sportinėje veikloje propaguoti pagrindinius olimpizmo principus, siekti, kad mokyklų ir universitetų kūno kultūros ir sporto programose atsispindėtų olimpizmas, rūpintis olimpinio švietimo institucijų kūrimu.
  • Rūpintis Olimpinės akademijos, olimpinių muziejų veikla ir olimpinio judėjimo kultūrinėmis ir kitomis programomis.
  • Užtikrinti Olimpinės chartijos laikymąsi Lietuvos Respublikoje.
  • Skatinti sporto plėtotę.
  • Padėti rengti sporto darbuotojus - organizuoti mokymus, kurie padėtų propaguoti pagrindinius * Kovoti su bet kokia diskriminacija ir prievarta sporte ir TOK bei tarptautinių federacijų (TF) uždraustų preparatų ir metodų vartojimu.
  • Darniai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su atitinkamomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis institucijomis, veiksmingai prisidėti prie visų sporto plėtotės programų kūrimo.
  • Drauge su Lietuvos sporto federacijomis, sąjungomis, asociacijomis ir kitomis institucijomis rūpintis sportininkų atranka ir rengimu olimpinėms žaidynėms bei kitoms varžyboms, kurias globoja TOK.
  • Leisti ir platinti sportinę, informacinę, pažintinę literatūrą bei periodinius leidinius.
  • Ginti sportininkų, trenerių ir kitų olimpiniam judėjimui nusipelniusių asmenų interesus.
  • Dalyvauti TOK Olimpinio solidarumo programose, plėtoti ekonominę veiklą LTOK programoms ir olimpinėms rinktinėms finansuoti.
  • Dalyvauti ir siųsti sportininkus į Olimpines žaidynes, Europos žaidynes, jaunimo olimpines žaidynes ir festivalius.
  • Sudaryti ir parengti delegacijas olimpinėms žaidynėms ir regiono, žemyno ar pasaulio kompleksinėms sporto varžyboms, kurias globoja TOK, bei vadovauti šioms delegacijoms.
  • Rūpintis delegacijos narių ekipiruote, kelionėmis ir apgyvendinimu.

Pagrindiniai LTOK darbai

  • Sportininkų delegavimas į Olimpines žaidynes, Europos žaidynes, jaunimo olimpines žaidynes ir Europos jaunimo olimpinius festivalius.
  • Olimpinio švietimo projektai: „Olimpinė karta“, „Lietuvos mokyklų žaidynės“, „Mažųjų olimpiada“, „Sporto kino vakarai“.
  • Sporto visiems renginiai ir programos: Olimpinė diena, „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis, Judėjimo savaitė, programa „Išjudink save“.
  • Parama ir apdovanojimai: „Kalėdų karavanas“, Lietuvos sporto apdovanojimai, sporto veteranų apdovanojimai.
  • Sporto bendruomenės projektai: Olimpinio solidarumo programa, SIGGS, lyčių lygybė sporte, „Erasmus+“.

Organizacinė sandara ir valdymas

Generalinės asamblėja - aukščiausiasis LTOK organas. Asamblėjos nariai:

  • olimpinio sporto federacijų atstovai;
  • LTOK pripažintų sporto šakų federacijų atstovai;
  • olimpiečių atstovas;
  • LTOK atkūrimo darbo grupės nariai;
  • olimpizmą propaguojančių sporto organizacijų atstovai;
  • garbės nariai.

Vykdomasis komitetas – vadovauja LTOK tarp Generalinės asamblėjos sesijų:

  • Prižiūri, kad būtų laikomasi Olimpinės chartijos.
  • Visiškai atsako už LTOK administracijos darbą.
  • Aprobuoja LTOK vidaus struktūrą, organizacinę schemą ir visas su veiklos organizavimu susijusias vidaus tvarkos taisykles, steigia fondus ir įmones.
  • Atsako už LTOK lėšų tvarkymą ir rengia metinę ataskaitą.
  • Vykdo kitas LTOK įstatų ir sesijų jam paskirtas užduotis.

Prezidentas renkamas olimpiniam ciklui, t.y. kas ketverius metus

  • Kartu su vykdomuoju komitetu vadovauja LTOK veiklai.
  • Atstovauja LTOK Lietuvos, užsienio ir tarptautinėse organizacijose ir daro viską, kas jam pavesta LTOK įstatais ir Generalinės asamblėjos nutarimais.
  • Vadovauja Generalinės asamblėjos sesijoms, vykdomojo komiteto ir komisijų bei darbo grupių, kuriose jis dalyvauja, posėdžiams.
  • Generalinei asamblėjai siūlo viceprezidentų, generalinio sekretoriaus, iždininko ir vieno vykdomojo komiteto nario kandidatūras.

Viceprezidentai

  • Vadovauja pagrindinėms LTOK veiklos sritims.
  • Atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėse organizacijose.
  • Prezidentui išvykus ar susirgus laikinai vykdo prezidento pareigas.

Generalinis sekretorius:

  • Vadovauja LTOK direktorato veiklai.
  • Kontroliuoja prezidento ir vykdomojo komiteto nutarimų vykdymą.
  • Atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio bei tarptautinėse organizacijose.
  • Teikia vykdomajam komitetui tvirtinti prezidento sprendimus.

Direktoratas:

  • Vykdo einamąją LTOK veiklą.
  • LTOK direktorato struktūra: olimpinio sporto direkcija, finansų, komunikacijos ir ūkio direkcija, užsienio ryšių direkcija, olimpinio švietimo direkcija ir sekretoriatas.

Revizijos komisija:

  • Tikrina LTOK lėšų ir pajamų naudojimą.
  • Teikia ataskaitas generalinei asamblėjai, prezidentui, vykdomajam komitetui.

Iždininkas:

  • Kontroliuoja biudžeto sudarymą ir vykdymą.
  • Rengia biudžeto vykdymo apyskaitas.
  • Teikia biudžeto projektus ir biudžeto vykdymo apyskaitas vykdomajam komitetui ir Generalinei asamblėjai.

Narystė

LTOK nariais gali būti ne daugiau kaip 67 juridiniai arba fiziniai asmenys:

  • TOK narys Lietuvos Respublikoje, jeigu tokių yra, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
  • tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir veikiančios Lietuvos olimpinių sportošakų federacijos (asociacijos, sąjungos), esančios Tarptautinių sporto federacijų narėmis;
  • tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir veikiančios Lietuvos sporto federacijos (asociacijos, sąjungos), esančiomis Tarptautinių sporto federacijų narėmis;
  • 1988 metų gruodžio 11 d. LTOK atkuriamosios darbo grupės nariai;
  • ne daugiau kaip trys Lietuvos Respublikos pilietybę turintys olimpiečių atstovai;
  • olimpizmą propaguojantys sporto susivienijimai, fiziniai asmenys išrinkti LTOK Generalinės asamblėjos.

Pagal 2016-03-21 pakoreguotus įstatus

Veiklos istorija

Tarpukario laikotarpis

1923 m. gruodžio 2 d. Lietuvos sporto lygos (LSL) nepaprastasis suvažiavimas papildė LSL statutą nauju įpareigojimu (9 straipsnis): „Lietuvos Sporto Lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos Sporto Lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti ankščiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant“.

Lietuvos sporto lyga, savo kompetencija prilyginta nacionaliniam olimpiniam komitetui, gavo kvietimą Lietuvos sportininkams dalyvauti VIII olimpiados žaidynėse Paryžiuje. Žaidynėse dalyvavo Lietuvos futbolo rinktinė (11 žaidėjų) ir du dviratininkai.

1928 m. vasario 11-19 d. II žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice, Šveicarijoje dalyvavo čiuožėjas Kęstutis Bulota, kuris rungtyniavo greitojo čiuožimo 500 m, 1500 m, 5000 m ir 10000 m distancijose.

1928 m. gegužės 17 – rugpjūčio 12 d. IX olimpiados žaidynėse Amsterdame, Nyderlanduose dalyvavo 12 Lietuvos sportininkų: 5 lengvaatlečiai, 4 dviratininkai, 2 boksininkai ir vienas sunkiaatletis.

1932 m. liepos 15 d. buvo priimtas LR Kūno kultūros įstatymas, kurį pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis.

1934 m. spalio 10 d. Kaune buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai, juose pradėjo veikti ir Aukštieji kūno kultūros kursai. Kūno kultūros ir sporto sąjūdis Lietuvoje nuėjo valstybinimo keliu.

1934 m. spalio 2 d. įvykęs Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos jungtinis suvažiavimas visas abiejų lygų funkcijas (išskyrus Olimpinio komiteto teises) perdavė minėtajai valstybinei institucijai – Kūno kultūros rūmams. Lietuvos sporto lyga nustojo gyvavusi. [[ 1937]] m. gruodžio 18 d. Lietuvos švietimo ministras Juozas Tonkūnas patvirtino Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, kurį sudarė 21 narys (pirmininkas – Vytautas Augustauskas). Nors steigiamo LTOK tiesioginė funkcija buvo kas penkeri metai rengti Tautines olimpiadas, tačiau jis galėjo būti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nariu.

1939 m. rugpjūčio 3 d. LTOK gavo oficialų pranešimą iš TOK, kad priimtas TOK nariu, o Lietuvos sportininkai buvo pakviesti dalyvauti XII olimpiados žaidynėse Helsinkyje 1940 metais.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. gegužės 6 d. TOK nutarė nevykdyti XII olimpiados žaidynių

Atkūrimas

Mintį apie savarankišką Lietuvos sportininkų delegaciją olimpinėse žaidynėse subrandino Sąjūdžio judėjimas, kurio atstovai aktyviai dalyvavo LTOK atkūrimo veikloje. 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?”. Po jo „Sporto“ redakciją pasiekė laiškai su daugiau nei 120 tūkst. parašų, palaikančių Antrojo pasaulinio karo metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo idėją.

1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje, Profsąjungų kultūros rūmuose Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas atkūrė „Lietuvos tautinį olimpinį komitetą“. Buvo išrinktas LTOK Vykdomasis komitetas (prezidentas Artūras Poviliūnas, trys viceprezidentai: Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius ir Gintautas Umaras, generalinis sekretorius Janis Grinbergas), 16 narių ir 175 asmenų LTOK Generalinė asamblėja.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, LTOK Vykdomasis komitetas ir Kūno kultūros ir sporto komitetas kovo 15 d. kreipėsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę, teigdami, kad Lietuva nori, turi ir gali sugrįžti į pasaulio sportinį žemėlapį, tapti visateise tarptautinės sporto šeimos nare. Kreipimesi pareikšta, kad „jau Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvausime su lietuviška Trispalve!", Lietuvos sportininkai paraginti nebedalyvauti SSRS čempionatuose ir neatstovauti sovietų rinktinėms, nes Lietuva yra savarankiška valstybė.

Tarptautinis pripažinimas

1988 m. pabaigoje? Lietuvos delegacija pirmą kartą dalyvavo Adelaidėje vykusiose III „Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse“.

1991 m. rugsėjo 18 d. 12 val. Berlyne „Tarptautinio olimpinio komiteto“ (TOK) Vykdomasis komitetas nusprendė, kad reikia neatidėliojant Estijos, Latvijos ir Lietuvos olimpinius komitetus grąžinti į olimpinį sąjūdį ir pakviesti juos dalyvauti XVI žiemos ir XXV vasaros olimpinėse žaidynėse. Posėdyje kalbą pasakė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Lapkričio 11 d. TOK patvirtino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių olimpinių komitetų grąžinimą (reintegravimą) į tarptautinį olimpinį sąjūdį ir jiems buvo įteikti kvietimai dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.

LTOK prezidentai

Generalinis sekretorius

Šaltiniai

Parengė: LTOK Viešųjų ryšių specialistė Goda Smilingytė, 2016 m..

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: