Lietuvos teisės institutas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Lietuvos teisės institutas
Vaizdas:Vardas logo.jpg
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta ... m.
Vadovai Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė
Būstinė Vilnius
Veikla Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, doktorantūros studijos
Adresas Ankštoji g. 1A, LT-01109 Vilnius
Tinklalapis teise.org
El. paštas info@teise.org
Telefonas (5) 249-7591

Teisės institutas (TI) - valstybinis mokslinių tyrimų institutas, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti Lietuvos teisę ir Lietuvos teisinę sistemą, kurianti mokslinius pagrindus teisinei sistemai tobulinti, vykdanti valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Instituto raida

Bazė

Mokslinė veikla

[1].

Mokslinių tyrimų kryptys:
  • Teisinės sistemos tyrimai;
  • Kriminologiniai tyrimai;
  • Vaikų ir jaunimo teisės tyrimai;
  • Baudžiamosios justicijos tyrimai.

www.teise.org


Skyriai ir grupės

Organizacinė ir mokslo populiarinimo veikla

Įvertinimai

Istorija

Po Nepriklausomybės atkūrimo pradėta sovietiniais metais įsteigto Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto (TEI) reorganizacija.

1991 m. lapkričio 23 d. įsteigtas Teisės institutas (įsteigė LR teisingumo ministerija LRV pavedimu, atsižvelgdama į būtinumą koordinuoti teisės sistemos ir teisinių institucijų reformą, derinti ją su vykdoma Respublikoje ekonomine ir socialine pertvarka.

Nuo 1991 m. lapkričio 30 d. buvo nutraukta Valstybinės teisinės informacijos departamento prie Teisingumo ministerijos veikla (Departamento darbuotojų atleidimo, lėšų, patalpų ir kito turto perdavimo Teisės institutui klausimus sprendė likvidacinė komisija)[2]. Institute įkurti 3 specializuoti skyriai:

1993 m. Teisinės informacijos skyriaus funkcijos perduotos naujai įsteigtam specializuotam LR TM centrui (tai buvo Teisinės informacijos centras prie LR TM). Vėliau Institute pradėjo veikti biblioteka, buvo net 4 specializuoti skyriai:

Greta mokslo taikomosios veiklos plėtota ir teorinė kryptis - teisės istorija (teisės šaltiniai), teisinė mintis.

Nuo 1993 m. leidžia mokslo žurnalą „Teisės problemos“.

1995 m. parengtas istorinių teisės aktų rinkinys „Lietuvos valstybės teisės aktai“ (išleistas 1996 m.)[3].

2002 m. baigtas leisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (ats. red. K. Jovaišas).

TI yra tik 2 tyrimų kryptys - viešoji teisė ir kriminologija. Orientacija į taikomuosius darbus. Lyginant su kitais Lietuvos mokslo institutais, per mažai diferencijuotos tyrimų kryptys (vos 2).

20052008 m. Institute atlikti 52 tyrimai įvairiais teisiniais bei kriminologiniais klausimais (iš jų 38 nacionaliniai ir 14 tarptautinių).

2008 m. TI buvo 35 (2009 m. spalio mėn. - 33) darbuotojai: 21 tyrėjas (iš jų 18 dirba visu etatu) ir 14 mokslininkų (iš jų 11 – visu etatu). 3 tyrėjai (iš jų 2 mokslininkai) yra vaiko priežiūros atostogose. 8 tyrėjai dėsto Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetuose. Dalykiniu pagrindu tyrėjai pasiskirstę į 3 tyrimų - Kriminologinių (vedėja - Svetlana Justickaja), Baudžiamosios justicijos, Teisinės sistemos - skyrius ir 1 sektorių (Vaikų ir jaunimo teisės). TI save laiko Lietuvos teisinės sistemos reformos mokslinių pagrindų rengėju bei pagrindiniu LR Seimo, LR Vyriausybės ir LR Konstitucinio Teismo ekspertu teisės mokslo ir kriminologijos klausimais[4].

Vadovai

  • Nuo 2010 m. liepos 1 d. Algimantas Čepas.

Administracija

Skyriai (sektoriai) ir jų vedėjai:

  • Teisinės sistemos tyrimo skyrius: Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė
  • Kriminologinių tyrimų skyrius: dr. Svetlana Justickaja
    • Vaikų ir jaunimo teisės sektorius: Laura Ūselė
  • Baudžiamosios justicijos tyrimų skyrius: dr. Skirmantas Bikelis
  • Tarptautinių ryšių skyrius: Mindaugas Lankauskas
  • Leidybos grupė: vyr. redaktorius dr. Petras Ragauskas.

Mokslininkai

Institute dirbo teisininkai (dabar - profesoriai):

  • Vytautas Andriulis (g. 1937 m.), MRU
  • Genovaitė Babachinaitė (g. 1944 m.), buvusi MRU Teisės fakulteto Kriminologijos katedros vedėja
  • Darijus Beinoravičius (g. 1974 m.), MRU Teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros vedėjas
  • Alfonsas Vaišvila (g. 1942 m.), MRU, buvęs Teisės filosofijos katedros vedėjas
  • Justinas Žilinskas (g. 1974 m.), MRU Teisės fakulteto Lyginamosios teisės katedros vedėjas, publicistas, rašytojas fantastas, vaikų literatūros autorius, tinklaraštininkas, mokslo populiarintojas

Institute taip pat dirbo(-a) verslo teisės advokatai:

Kiti teisininkai:

  • Dr. jur. Gintautas Sakalauskas, LL.M. (Greifswald), buvęs Instituto Leidybos grupės vadovas, „Teisės problemos“ vyr. redaktorius
  • Gintaras Goda (g. 1965 m.), VU docentas, LAT teisėjas
  • Algirdas Gurauskas (g. 1955 m.), Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas
  • Aurelijus Gutauskas, MRU docentas, MRU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas
  • Dr. Antanas Jatkevičius (g. 1975 m.), kriminologas, LRS kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas
  • Danutė Jočienė (g. 1970 m.),EŽTT teisėja, VU docentė
  • Karolis Jovaišas (g. 1946 m.), LR Konstitucijos komentaro bendraautoris
  • Jonas Misiūnas (g. 1933 m.), Lietuvos TSR LAT pirmininkas
  • Andrejus Piliavcevas (g. 1975 m.), Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius
  • Remigijus Šimašius (g. 1974 m.), Lietuvos teisingumo ministras, teisės teoretikas, buvęs LLRI prezidentas
  • Vida Valeckaitė (g. 1947 m.), buvusi TI mokslinė bendradarbė, TI direktoriaus pavaduotoja, Dizaino instituto darbuotoja.
  • kiti.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 97% (+9556-0=9556 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 8% (+761-513=248 wiki spaudos ženklai).