Lietuvos valstybės biudžetas
Lietuvos valstybės biudžetas – planas, pagal kurį bus skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms. Valstybės biudžetas, kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą.
Pajamos
Pajamos į valstybės ir nacionalinį biudžetą patenka iš šalyje sumokamų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų, akcizų ir kt.) ir nemokestinių pajamų (turto, biudžetinių įstaigų pajamų ir kt.).
Didelę dalį valstybės biudžete sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos. Tačiau lemiamą įtaką valstbės biudžeto pajamoms turi keturi mokesčiai, t. y. pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčiai bei akcizai, kurie 2009 m valstybės pajamų biudžete kartu sudėjus sudarė beveik 87% visų gautų pajamų į valstybės biudžetą, neskaitant Europos Sąjungos lėšas.
Socialinio draudimo (SoDros), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiai nepatenka į valstybės biudžetą. Šie ir panašūs mokesčiai formuoja SoDros (Valstybinio socialinio draudimo fondo) ir PSD (Privalomojo sveikatos draudimo) fondų pajamų biudžetus.
Valstybės biudžetą parengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Siūlydama skirti reikiamas lėšas, ji vadovaujasi kitų ministerijų ir institucijų veiklos planais, kurie rengiami atsižvelgiant į Vyriausybės programas, jos strateginius tikslus, ir praktiškai juos įgyvendina.
Biudžeto rengimas trunka visus metus ir rudenį užbaigiamas Vyriausybėje bei Seime, kur biudžetas patvirtinamas.
Vėliau Prezidentas pasirašo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Funkcijos
Šiuo metu Lietuvos Respublikos biudžeto išlaidų klasifikacija siekiama valstybei užtikrinti 14 funkcijų įgyvendinimą: bendrą valstybės valdymą, krašto apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės apsaugą, švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, globą, rūpybą, butų ir komunalinį ūkį, sveikatingumą (sportą), rekreaciją, kultūrą, kuro ir energetikos tiekimo paslaugas, žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, veterinariją, mineralinių išteklių gamybą (išskyrus kurą), pramonę ir statybą, transportą ir ryšius, kitą ekonominę veiklą; išlaidas, nepriskirtas pagrindinių funkcijų grupėms (sąrašas nėra baigtinis).
Lietuvos valstybės biudžeto įvykdymas
Įvykdymas tūkst. Lt ([1])
 Lietuva
|
Pajamos | Išlaidos
(Asignavimai) |
Deficitas | % |
|---|---|---|---|---|
| 1999 | 5 904 369 | 5 944 580 | 40 211 | 0,7% |
| 2000 | 5 780 725 | 6 535 123 | 754 398 | 13,1% |
| 2001 | 6 344 789 | 6 999 424 | 654 635 | 10,3% |
| 2002 | 8 900 299 | 10 028 312 | 1 128 013 | 12,7% |
| 2003 | 9 624 765 | 10 833 478 | 1 208 713 | 12,6% |
| 2004 | 11 794 016 | 12 666 488 | 872 472 | 7,4% |
| 2005 | 14 153 088 | 14 832 188 | 679 100 | 4,8% |
| 2006 | 16 804 542 | 18 013 697 | 1 209 155 | 7,2% |
| 2007 | 20 669 495 | 21 026 765 | 357 270 | 1,7% |
| 2008 | 23 200 907 | 24 572 433 | 1 371 526 | 5,9% |
| 2009 | 20 708 936 | 24 617 010 | 3 908 074 | 18,9% |
| 2010 | 19 879 034 | 24 528 634 | 4 649 600 | 23,4% |
Taip pat skaitykite
- Valstybės biudžeto išlaidos
- Proficitas
- Deficitas
- Biudžeto perteklius
- Asignavimai
- Fiskalinė politika
- Auditas
Šaltiniai
Nuorodos
| ||||||