Lietuvos ypatingasis archyvas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos ypatingojo archyvo pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje foto.jpg
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 1995 m.
Vadovai Ovidijus Lėveris
Būstinė Vilnius
Adresas Gedimino pr. 40/1, LT-01110
Tinklalapis www.archyvai.lt
El. paštas lya@archyvai.lt
Telefonas (5) 264-9024
Kodai Juridinių asmenų registre: 193053247

Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) – Lietuvos biudžetinė įstaiga, sauganti ir kaupianti 1940-1941 m., 1944-1991 m. Lietuvoje veikusių SSRS okupacinių represinių struktūrų: SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) LSSR padalinio, LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD), Lietuvos komunistų partijos (LKP), Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (LLKJS), SSRS gynybos ministerijos padalinių, kitų susijusių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentus, antisovietinio bei antinacinio pasipriešinimo dokumentus.

Turinys

Tarnybos paskirtis

LYA administruoja priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį ir atlieka įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su archyvų ir dokumentų valstybinio valdymo sritimi.

Struktūra

LYA struktūrą sudaro šie administracijos padaliniai: KGB dokumentų skyrius, VRM dokumentų skyrius, LKP dokumentų skyrius, Dokumentų apskaitos skyrius, Skaitmeninių dokumentų administravimo skyrius, Vidaus veiklos administravimo skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius, Bendrųjų reikalų skyrius.

Įgaliojimai

LYA vadovaujasi Nuostatais patvirtintais LR Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 197 „Dėl valstybės archyvų nuostatų patvirtinimo“.

LYA yra pavaldi ir atskaitinga Lietuvos vyriausiajam archyvarui.

LYA kaupia, saugo, tiria ir populiarina priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies dokumentus:

  • Lietuvoje veikusių SSRS specialiųjų tarnybų, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos, SSRS gynybos ministerijos padalinių, kitų susijusių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentus;
  • pasipriešinimo (rezistencijos) SSRS ir Vokietijos okupaciniams režimams struktūrų dokumentus;
  • privačių juridinių ir fizinių asmenų perduotus dokumentus;
  • iš kitų valstybių gautus susijusius dokumentus ar jų kopijas;
  • kitus priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies dokumentus;

Ištekliai

LYA internetinį aptarnavimą atlieka Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Patalpos - LYA būstinė yra buvusiuose KBG rūmuose Vilniuje, Gedimino pr. 40, LT-01110. Čia įsikūrusi LYA vadovybė, KGB dokumentų skyrius, Dokumentų apskaitos skyrius, Skaitmeninių dokumentų administravimo skyrius, Vidaus veiklos administravimo skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius, Bendrųjų reikalų skyrius. VRM dokumentų skyrius įsikūręs pastate O. Milašiaus g. 23, Vilniuje, LKP dokumentų skyrius - pastate Gedimino pr. 12, Vilniuje.

LYA pastato ir patalpų bendras plotas yra 4822 kv. m, saugyklų plotas yra 2685 kv. m.

Fondai

LYA (2016 m. sausio 1 d. duomenimis) buvo saugomi 7854 fondai, 23272 apyrašai, 1354597 apskaitos vienetai, kurie užima 17500 tiesinius metrus lentynų, 3408325 kadrai mikrofilmų, 395547 mikrofišos, 1259042 dokumentų skaitmeniniai vaizdai. Saugomų dokumentų fondai sudaro šiuos pagrindinius kompleksus:

  • Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų komplekse sukaupti 1940-1941, 1944-1990 m. Lietuvos SSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB centrinio aparato ir teritorinių padalinių veiklos, operatyvinio-agentūrinio darbo dokumentai, KGB agentų asmens ir darbo bylos, Lietuvos gyventojų filtracinės ir spec. patikrinimo bylos, už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamosios bylos, baudžiamosios bylos, iškeltos dėl įvykdytų teroro aktų prieš sovietinį-partinį aktyvą ir įstaigas, SSRS OGPU-GUGB-NKVD-MGB-KGB teritorinių padalinių ir LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB kontržvalgybos skyrių, tarpukario Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams, katalikų dvasininkams, 1941 m. sukilėliams, pokario Lietuvos partizanams, antisovietinių organizacijų vadovams, disidentams, bėgliams iš SSRS ir kitiems valstybiniais nusikaltėliais laikytiems asmenims vestos operatyvinės įskaitos bylos.
  • Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentų kompleksą sudaro LSSR NKVD-MVD padalinių, miestų ir rajonų skyrių, priešgaisrinės apsaugos, nežinybinės apsaugos, įkalinimo, medicinos, mokymo įstaigų, karo belaisvių lagerių, filtracinių patikrinimo punktų 1940-1941, 1944-1991 m. veiklos dokumentai, iš Lietuvos SSR numatytų ištremti asmenų sąrašai ir ištremtų asmenų įskaitos (tremties) bylos.
  • Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentų kompleksą sudaro XIX a. pab.-1991 m. Lietuvos komunistų partijos, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos socialdemokratų, Bundo, užsienio lietuvių socialistų organizacijų, Lenkijos socialistų partijos (PPS) bei kitų Lietuvoje ir užsienyje veikusių darbininkų, socialdemokratų, socialistų, komunistų ir kitų visuomenės organizacijų bei asmenų fondai.
  • SSRS gynybos ministerijos Pabaltijo karinės apygardos karinės prokuratūros fonde sukauptos prokuratūroje 1946-1958 m. vestos priežiūros bylos.
  • Lietuvos SSR prokuratūros spec. bylų, vėliau - Tardymo valstybės saugumo organuose (KGB) priežiūros skyriaus fonde saugomi skyriaus 1941 m. ir 1944-1991 m. veiklos dokumentai, baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl antisovietinės veiklos, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimo, spekuliacijos, neteisėto valstybinės sienos perėjimo ir pan., priežiūros bylos.
  • Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos „Tėviškė“ fondą sudaro draugijos 1963-1987 m. veiklos dokumentai, susirašinėjimo su tautiečiais užsienyje dokumentai.
  • Vyriausybinės komisijos 1941 m. bei kitų įvykių aplinkybėms tirti fondą sudaro 1986-1990 m. Lietuvos gyventojų laiškai ir pareiškimai Vyriausybinei komisijai, Lietuvos SSR institucijoms apie 1941 m. birželio mėnesio įvykius Lietuvoje (iš Lietuvos besitraukiančios sovietų kariuomenės kariškių ir NKVD-NKGB pareigūnų vykdytas Lietuvos gyventojų žudynes), nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje veikusių sovietinių ir lenkų partizanų plėšikavimus, pokario laikotarpio įvykius (sovietų kariuomenės kariškių, NKVD-MGB darbuotojų ir stribų vykdytas Lietuvos gyventojų ir karo belaisvių vokiečių žudynes, plėšikavimus, lietuvių partizanų akcijas, vykdytas prieš NKVD-NKGB darbuotojus, stribus, partinius-sovietinius aktyvistus).
  • Lietuvos kareivių motinų sąjungos fonde sukaupti sąjungos veiklos dokumentai, informacija apie 1945-1991 m. Sovietinėje armijoje žuvusius ir sužalotus Lietuvos jaunuolius.
  • Lietuvos partizanų dokumentų ir dokumentų kopijų kolekcijas sudaro Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos partizanų Prisikėlimo, Žemaičių, Kęstučio, Dainavos, Tauro, Vytauto apygardų originalūs dokumentai, Lietuvos muziejuose saugomų partizanų dokumentų mikrofilmai, buvusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimai. Fonduose saugomi dokumentai apima 1922-1993 m. laikotarpį.
  • SSRS gynybos ministerijos Lietuvos SSR karinių komisariatų dokumentų kolekciją sudaro išlikusios Lietuvos SSR miestų, miestų rajonų ir rajonų karinių komisariatų sudarytos karo prievolininkų įskaitos knygos, karo prievolininkų sveikatos būklės patikrinimų dokumentai, II pasaulinio karo metu antihitlerinės koalicijos valstybių armijose ir partizanų būriuose kovojusių bei žuvusių asmenų sąrašai, II pasaulinio karo dalyviams išduotų pažymėjimų sąrašai, Lietuvoje palaidotų II pasauliniame kare metu žuvusių sovietų karių sąrašai, karių kapų nuotraukų albumai, kapinių knygos, Sovietų Sąjungos po 1945 metų užsienyje (Afganistane ir kitose šalyse) vykdytų karinių kampanijų dalyvių sąrašai, SA dezertyrų dokumentai ir sąrašai, ne karo veiksmų metu žuvusių ir suluošintų SA karių sąrašai, Černobylio atominės jėgainės avarijos (1986 m.) padarinių likvidavimo dalyvių sąrašai, karinių komisariatų susirašinėjimo įvairiais klausimais dokumentai ir dokumentų naikinimo aktai.
  • Rusijos Federacijos archyvuose saugomų dokumentų mikrofilmų kolekciją sudaro Rusijos Federacijos valstybiniame archyve, Rusijos valstybiniame karo archyve, Rusijos valstybiniame socialinės politinės istorijos archyve ir Rusijos valstybiniame naujausiųjų laikų istorijos archyve saugomų dokumentų mikrofilmai. Kolekcijoje yra SSRS NKVD-MVD sekretoriato fonde saugomų J.Stalino, L.Berijos, V.Molotovo ir N.Chruščiovo „ypatingųjų aplankų“ dokumentų, SSRS NKVD-MVD vyriausiosios įkalinimo vietų valdybos (GUMZ), patikrinimo-filtracijos lagerių skyriaus, kalėjimų skyriaus ir 4 spec. skyriaus bei įvairių įkalinimo įstaigų 1940-1958 m., SSRS NKVD-MVD vyriausiosios karo belaisvių ir internuotųjų reikalų valdybos (GUPVI) 1939-1946 m. dokumentų, Raudonosios armijos junginių bei dalinių ir Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos (PRIBOVO) 1940-1941 m., Vyriausiosios Raudonosios armijos politinės valdybos viršininko A.Ščerbakovo 1942-1944 m. dokumentų, Raudonosios armijos II pasaulinio karo metu iš Vokietijos išvežtų Vyriausiosios reicho saugumo valdybos, Gestapo (Reicho slaptosios valstybės policijos), Ostlando vokiečių saugumo policijos ir SD vado bei Reicho okupuotų Rytų kraštų ministerijos 1939-1944 m. dokumentų, Visasąjunginės komunistų (bolševikų) partijos (VKP(b) – Sovietų sąjungos komunistų partijos Centro komiteto ir Lietuvos komunistų partijos 1940-1991 m., Rusijos komunistinės jaunimo sąjungos 1921 m., Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro komiteto 1940-1970 m. dokumentų, Visuomenės mokslų akademijos prie SSKP CK mokslinio ateizmo instituto Šiaulių atraminio punkto 1965-1968 m, Centrinio partizaninio judėjimo štabo prie Vyriausiosios kariuomenės vadovybės būstinės 1943-1944 m. dokumentų mikrofilmai.
  • Kazachstano Respublikos archyvuose saugomų dokumentų kopijų kolekciją sudaro Kazachstano Respublikos nacionalinio saugumo komiteto Specialiajame valstybiniame archyve (Astanos m.), Rytų Kazachstano srities naujausiosios istorijos dokumentacijos centre (veikia Semejaus m., iki 2007 m. Semipalatinskas) saugomų dokumentų kopijos.
  • Lenkijos Respublikos archyvuose saugomų dokumentų kopijų kolekciją sudaro Lenkijos Liaudies Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentų apie asmenis (Seinų-Punsko krašto lietuvius, 1945–1959 m. iš Lietuvos į Lenkiją repatrijavusius asmenis ir kt.), organizacijas (1957–1992 m. veikusią Lietuvių visuomeninę kultūros draugiją ir kt.) ir jų operatyvinį tyrimą skaitmeninės kopijos

Istorija

Įkūrimas

Lietuvos ypatingasis archyvas išaugo iš 1993–1995 metais veikusios Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupės. Darbo grupė veikė Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, buvusiuose KGB rūmuose.

Lietuvos archyvų departamento 1995 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50 buvo įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas. Archyvas įsikūrė Vilniuje, Gedimino pr. 40/1 esančio pastato patalpose. 1995 m. lapkričio 23 d. Lietuvos archyvų departamento direktorius patvirtino Lietuvos ypatingojo archyvo nuostatus, kurie apibrėžė archyvo statusą, uždavinius, funkcijas, teises, darbo organizavimo principus ir archyve kaupiamų dokumentų sudėtį.

1995 m. lapkričio – 1996 m. vasario mėn. speciali Buvusio KGB LTSR padalinio archyvinių dokumentų perdavimo komisija perdavė valstybiniam saugojimui Archyvui visą išlikusį buvusio LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvą (apie 787000 saug. vnt.).

1997 m. balandžio mėn. buvo pradėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žinioje esančių buvusios LSSR vidaus reikalų ministerijos 1940–1941, 1944–1991 metų dokumentų perėmimas valstybiniam saugojimui. Perimtiems VRM dokumentams saugoti ir tvarkyti buvo įsteigtas naujas administracijos padalinys – VRM dokumentų skyrius. Skyrius įsikūrė naujame, specialiai archyvui statytame pastate, esančiame Vilniuje, O. Milašiaus g. 23.

Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 36 nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas reorganizuotas į Lietuvos ypatingojo archyvo administracijos padalinį LKP dokumentų skyrių. Įsakymu Nr. 36 taip pat patvirtinti nauji Archyvo nuostatai.

Lietuvos archyvų generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-42 buvo patvirtinta nauja Lietuvos ypatingojo archyvo nuostatų redakcija.

Vadovai

Archyvui vadovauja direktorius, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Lietuvos vyriausiasis archyvaras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Šaltiniai, nuorodos

Parengė: Kęstas Remeika, 2016 m..

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: