Linas Medelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linas Medelis
Linas V. Medelis.JPG

Gimė 1951 m. lapkričio 20 d. (66 m.)
Šilutė

Veikla
žurnalistas, redaktorius

Alma mater Vilniaus universitetas

Linas Virginijus Medelis (g. 1951 m. lapkričio 20 d. Šilutėje) – žurnalistas, publicistas, redaktorius, periodikos leidėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Petras Medelis; – Janina Medelienė.
Broliai – Arūnas Medelis; – Žilvinas Medelis.

Šeima – žmona A. Medelienė.

Išsilavinimas

1958 m. Linas Virginijus pradėjo lankyti Svirkų pradinę mokyklą (Švenčionių r.), o nuo penktos klasės mokslus tęsė Molėtų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1969 m.

1969 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (VPI), fizikos specialybę, tačiau studijas nutraukė. V. Medelis prisimena: "Pasijutau ne savo rogėse. Įdomus faktas - iš visos grupės tik vienas (vėliau paskirtas seniūnu) stojo į VPI iškart, kiti buvo tokie pat kaip aš - pritrūkę vieno kito balo, kitose aukštosiose, taigi nepavykus praeiti konkurso. Man pritrūko vieno balo, stojant į psichologiją VVU".

Dirbo statybose, mokėsi profesionalių vairuotojų kursuose, ir buvo pašauktas į privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje (1970 m. gegužė – 1972 m. rugpjūtis).

19731979 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir įgijo žurnalisto diplomą.

Studijuodamas dainavo universiteto etnografiniame ansamblyje (vėliau pavadintas „Ratilio“). Mokantis antrame kurse 1974 m. buvo dėstytojo ir žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyr. redaktoriaus Jono Karoso pakviestas dirbti Technikos skyriaus redaktoriumi, ir metus laiko pavadavo į sovietinę armiją pašauktą darbuotoją. Redaguota tematika: automobilizmas, karyba, istorija, inžinerija, technikos istorija. Darbą „Moksle ir gyvenime“ prisimena kaip aukščiausio lygio praktinės žurnalistikos ir redagavimo mokyklą. Negalėdamas suderinti darbo ir mokslo, 1975 m. perėjo į neakivaizdinį skyrių.

1982 m. baigė 12 mėn. sociologijos kursus Visuomeniniame universitete.

Darbinė ir kūrybinė veikla

1970 m. dirbo vairuotoju Vilniaus autobusų parke.

19701972 m. atliko privalomą tarnybą sovietinėje kariuomenėje.

1974-1975 m. dirbo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ Technikos skyriaus redaktoriumi.

1975 m. rudenį pradėjo eiti Lietuvos TSR žurnalistų sąjungos Kūrybinių sekcijų vedėjo pareigas. Jose dirbo trejus metus.

Nuo 1978 iki 1985 m. tiesioginio žurnalistinio darbo nedirbo – buvo Skęstančiųjų gelbėjimo draugijos CK Organizacinio ir propagandos skyriaus vedėjas, „Orgtechstatybos“ tresto Techninės informacijos skyriaus grupės viršininkas, Vilniaus miško chemijos ūkio Rūdiškių miško chemijos ruožo sakinimo meistrijos sakintojas.

1985 m. pabaigoje tapo žurnalo „Jaunimo gretos“ Gamybinės publicistikos skyriaus vedėju ir juo buvo iki 1989 m. gruodžio mėn.

1988 m. rudenį pradėjo dirbti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio biuletenio , vėliau savaitraščio „Atgimimas“, redakcijoje kaip laikraščio įkūrėjo ir vyr. redaktoriaus Romualdo Ozolo pavaduotojas. Formaliai pradėjo dirbti redakcijoje nuo 1988 m. gruodžio 1 dienos, nes leidinys jokio juridinio statuso neturėjo ir įstatymiškai buvo nelegalus.

Netrukus dėl Ozolo užimtumo teko perimti faktinio redaktoriaus pareigas, suburti kolektyvą, organizuoti platinimą (ne vienerius metus „Atgimimą“ gatvėse platino vaikai, tuo pavyzdžiu vėliau sekė ir kiti laikraščiai), apskaitą, popieriaus tiekimą, kurti leidybinę bendrovę „Atgimimas“ (buvo jos pirmas direktorius). Savaitraščio tiražas pasiekė 100 tūks. egzempliorių, jo augimą stabdė tik popieriaus trūkumas. "Atgimimo“ bendrovė viena pirmųjų Lietuvoje, padedama Amerikos lietuvių, įkūrė techninį maketavimo centrą, redakcijos prašymu profesionalaus specialisto laikraščio dizainas buvo pirmą kartą sukurtas kaip Dailės instituto absolventės diplominis darbas. L. V. Medelis išvertė ir paskelbė „Atgimime“ Tarptautinį žurnalistų etikos kodeksą, kuris iki tol tarybiniams žurnalistams buvo nežinomas („Atgimimas“, 1988 m. gruodžio 30 d., Nr. 13, p. 8.).

1990 m. rugpjūčio 1 d. jis pasitraukė iš „Atgimimo“ ir po mėnesio ėmėsi organizuoti Vilniaus laikraštį. „Spaudos bankas“ (vėliau „Vilniaus“, dar vėliau „SEB bankas“) tam reikalui suteikė 90 tūkst. rublių kreditą. Garanto rizikos apsiėmė Lietuvos pramoninkų asociacija, tuo metu vadovaujama Algimanto Matulevičiaus. Laikraštis su intarpais rusų ir lenkų kalbomis buvo leidžiamas kartą per savaitę. Sovietų sąjungos ekonominė blokada, spaustuvių ginkluotas užgrobimas – tuo metu laikraštis smarkiai sumažinta apimtimi buvo kasdien dauginamas rotaprintu - labai apsunkino leidybą, bankas dėl uždelsto kredito pakėlė palūkanas iki 150 proc., o tai iš esmės sužlugdė laikraštį.

Privati įmonė buvo reorganizuota į UAB leidyklą „Vilniaus laikraštis“, kaip priedas pradėtas leisti satyrinis savaitraštis „Pirmadienis“, kurio tiražas per rekordiškai trumpą laiką - mažiau nei per metus - pakilo iki 95 tūkst. egzempliorių, ir įsiskolinimai bankui buvo panaikinti.

Savaitraščio populiarumą labai didino įvairūs renginiai: „Pirmadienio“ leidėjas ir redaktorius paskatino bei finansavo aktorių Remigijų Vilkaitį kandidatuoti į valstybės prezidento postą (1993), garsino neegzistuojančią Duonos valgytojų partiją, rėmė jį demonstracijomis, mitingais, informacija, reklaminiais-agitaciniais straipsniais, siekiant sušvelninti bendrą politinę įtampą rinkimų metu.

1991 m. leidykloje „Vilniaus laikraštis“ tarp žurnalistų ir leidėjo pasirašyta pirmoji Nepriklausomybės metais kolektyvinio darbo sutartis.

Minėtini kiti leidyklos „Vilniaus laikraštis“ periodiniai leidiniai, kuriuos L. V. Medelis organizavo ir ilgiau ar trumpiau redagavo: „Laisvės alėja“, „Kapitalas“ , „Turizmas ir laisvalaikis“, „Būk sveikas“.

1998 m. pavasarį (1998-04-24) Linas V. Medelis leidyklos „Vilniaus laikraštis“ veiklą nutraukė. 19981999 m. dirbo dienraščio skyriaus „Respublika“ Nuomonių skyriaus redaktoriumi. 2000 m. įkūrė rajoninį laikraštį „Molėtų žinios ir jį redagavo iki 2001 m. gegužės mėn.

Iki 2008 m. dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose: leidinių „Respublika“, „Veido“ periodikos leidyklos žurnale „TV pasaulis“ (2001), rengė laidas „Laisvosios Europos radijui“(2002 – 2004), „Užupio radijui“ (2004), įkūrė ir redagavo Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinį leidinį (2002), rajoninį laikraštį „Molėtų žinios“ (2000–2002), reorganizavo laikraštį „Utenos diena“ į miesto laikraštį (2007–2008). Kurį laiką buvo bedarbis.

2015 m. buvo R. Ozolo fondo žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ redaktorius.

Šiuo metu rašo daugiausia politine, kultūrine, žurnalistikos analizės tematika, įskaitant ir satyros žanrą. Spausdinosi žurnaluose „Metai“, „Kultūros barai“, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, laikraščiuose „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Voruta“, internetinėje spaudoje – „Alfa.lt“, „Bernardinai.lt“, „Alkas.lt“, „Propatria.lt“ ir kt.

Visuomeninė veikla

Aktyviai Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje, buvo pirmojo suvažiavimo delegatas.

Organizavo žurnalistų parašų rinkimą (padedamas „Šluotos“ ir „Jaunimo gretų“ redakcijų jaunimo), kad būtų sušauktas neeilinis žurnalistų suvažiavimas ir Lietuvos žurnalistų sąjunga taptų nepriklausoma nuo TSRS žurnalistų sąjungos (tai įvyko VIII - ame Lietuvos TSR žurnalistų sąjungos suvažiavime 1989-01-27).

1993 m. Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos įkūrimo iniciatorius.

2005 m. pasitraukė iš Lietuvos žurnalistų sąjungos.

20062009 m. UNDP „The GEF Small Grants Programme“ visuomeninis projekto vadovas (“Kamastos žiedas”, Molėtų rajone).

Įvertinimas

2003 ir 2006 m. - K. Umbraso literatūrinių premijų laureatas.

Nuorodos, šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 319-320 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius, Pradai, 1977, 606 p.; Straipsniai: p. 37 – Atgimimas, savaitraštis; p. 76 – BŪK savaitraštis; p. 260 – „Laisvės Alėja„, mėnraštis; p. 390 – „Pirmadienis“, savaitraštis, p. 528 – „Turizmas ir laisvalaikis", dvisavaitinis laikraštis; p. 562 – Vilniaus laikraštis, savaitraštis, vėliaudienraštis. ISBN 9986-776-62-7
  3. Utenos diena
  4. Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinis leidinys
  5. Lašas Lietuvos/Atgimimas. Pirmasis atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2009, p. 41 -54. ISBN 978-9986-23-153-0

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: