Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Linkuva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linkuva
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Linkuva.jpg   
Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia"><a href=Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia" />

Linkuva
56°05′20″N 23°58′19″E / 56.089°N 23.972°E / 56.089; 23.972 (Linkuva)Koordinatės: 56°05′20″N 23°58′19″E / 56.089°N 23.972°E / 56.089; 23.972 (Linkuva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija: Linkuvos seniūnija
Gyventojų: 1 550 (2011 m.)
Altitudė: 98 m
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Lin­kuvà
Kilmininkas: Linkuvõs
Naudininkas: Liñkuvai
Galininkas: Liñkuvą
Įnagininkas: Liñkuva
Vietininkas: Lin­kuvojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-83046
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[2]

Commons-logo.svg Vikiteka: LinkuvaVikiteka

Turinys

Linkuva – miestas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie krašto kelių  151  PakruojisLinkuva ,  211  LinkuvaŽeimelis  ir  152  JoniškisLinkuva  sankryžos, 15 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Parko). Urbanistikos paminklas, vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Labai vertinga miestelio aikštė, iš kurios spinduliais išeina 7 gatvės.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m
  • buvęs karmelitų vienuolynas (įkurtas 1634 m.)
  • Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių, vyksta pramoginiai renginiai, sporto varžybos
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Linkuvos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Linkuva įsikūrusi Mūšos-Nemunėlio žemumoje, Linkuvos kalvagūbryje, altitudė 70–80 m virš jūros lygio. 6 km į vakarus nuo Linkuvos teka Beržtalis.

Linkuvą su kitais miestais ir miesteliais jungia keliai:


WikiMapia žemėlapis

Linkuva WikiMapia žemėlapyje[3]

Topografinis žemėlapis

Linkuva topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Linkuva (Linkow) pavaizduota 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje. 1500 m. minimas Linkuvos dvaras. 1500 m. ar 1501 m. pastatyta pirmoji Linkuvos bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. Tarp 15061520 m. Bialozorai įkūrė Linkuvos miestelį. 1605 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. XVI a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1634 m. įsteigtas karmelitų vienuolynas, uždarytas 1832 m. ir jurisdika. 1690 m. jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 18611950 m. buvo valsčiaus centras. 1863 m. Linkuvą užėmė sukilėliai.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu čia aktyviai veikė knygnešiai. Per 1905 m. revoliucinius įvykius nušalinta valsčiaus valdyba ir uždaryta valdinė mokykla. 19151916 m. pro miestelį nutiestas siaurasis geležinkelis Šiauliai – Pasvalys. 1918 m. pavasarį Linkuvoje įvyko viena pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės manifestacijų, kuri pritarė Lietuvos Tarybos veiklai. 1919 m. miestą buvo užėmę bermontininkai, bet linkuviai partizanai padėjo krašte įtvirtinti Lietuvos valstybingumą. 1923 m. įkurta Linkuvos gimnazija (nuo 1918 m. progimnazija) tapo Šiaurės Lietuvos švietimo židiniu. Tarpukariu veikė malūnas. 1937 m. įkurta biblioteka.

Vokietijos okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. nužudyta 614 miestelio ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo kovai su Lietuvos partizanais Linkuvoje buvo dislokuotas TSRS kariuomenės 150 karių padalinys. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. iš Linkuvos ištrėmė 30 žmonių. 19501959 m. Linkuvos rajono centras, vėliau – apylinkės centras, 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Yra ambulatorija, Linkuvos specialioji mokykla, lopšelis-darželis, socialinių paslaugų, vaikų ir jaunimo užimtumo centrai, pensionas, kultūros namai.[6]

1950 m. Linkuva gavo miesto teises. 1995 m. patvirtintas Linkuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Linkuvos valsčiaus centras  ?
1915 m. Linkuvos apskrities centras
19151919 m. Joniškėlio apskritis
19191945 m. Šiaulių apskritis
19451950 m. Joniškio apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Linkuvos apylinkės centras Linkuvos rajono centras Šiaulių sritis
19531959 m.
19591995 m. Pakruojo rajonas
1995 Linkuvos seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė

Ankstesnė miesto vardo lytis buvo Linkava, kuri pasitaiko ir dabar. Linkuva nusistovėjo XX amžiuje, tarpukario metais: nors 1904 m. Vaižgantas dar mini Linkavą, bet 1925 m. oficialus vietovardžių sąrašas „Lietuvos apgyventos vietos“ jau rašo Linkuva. Vietovardis kildinamas iš žodžio linkis – „dauba, slėnis; įlanka; vingis“.[7] Istorinė senoji Linkuva buvo toliau į rytus, apie 3 km nuo dabartinio miesto, kur Mūša linksta į šiaurę – būtent šis linkis ir turimas omenyje.[8].

Pavadinimo kaita Linkuo –> Linkuva –> Linkava –> Linkova –> Linkov –> Linkof. Tik ta senoviška „uo“ buvo tariama ne kaip dabar rašoma, o maždaug šitaip: Linku(v)a – pusiau per V.

Architektūra

Miestas raiškaus spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XIX a. vidurio. Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Renesansinė Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m., po gaisro atstatyta 1745 m. Bažnyčioje yra 7 XVIII a. altoriai, paveikslų („Šv. Barbora“ XVIII a. pr., „Švč. Mergelė Marija, vienuolių globėja“, su sidabro skardos aptaisu, XVIII a. vid., „Lenkijos karalius Jonas III“ 1837 m., dail. J. Botenkovas, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, manoma, XIX a.). Bažnyčios šventoriuje pastatytas žuvusiems už Lietuvos laisvę.
  • Mūrinis karmelitų vienuolynas, pastatytas 1773 m.
  • Medinė kapinių koplyčia, 1799 m.
  • Sinagoga, pastatyta 1890 m.
  • Pirmojo pasaulinio karo aukų kapai.
  • Lietuvos karių kapas miesto kapinėse.
  • Paminklinis akmuo 19451952 m. komunistų nužudytų aukų atminimui.
  • 2004 m. įkurtas skulptūrų parkas.
  • Linkuvos gimnazijos muziejus, prie senosios gimnazijos sienos pritvirtinta atminimo lenta Linkuvos knygnešiams ir daraktoriams.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1867 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1976 m.[10]
745 474 2 077 1 851 2 144 1 950 1 900
1979 m.sur. 1986 m.[11] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur. -
1 876 2 100 2 025 1 797 1 772 1 550 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Линковъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 51 psl. (rus.)
  2. Linkuva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  3. Linkuva wikimapia.org
  4. Linkuva maps.vlasenko.net
  5. Linkuva loadmap.net
  6. Algimantas Miškinis. Linkuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 416 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 125–126 psl.
  8. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 264 p.
  9. Linkuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 444 psl.
  10. Linkuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 38 psl.
  11. Linkuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 617 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: