Linkuvos gimnazijos 18 laida

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    <--
    Linkuvos gimnazija
    -->
    Linkuvos gimnazija
    Gyvenvietė: Linkuva
    Įkurta: 1918 m.
    Metai: 1941–1942 m.m.
    Mokyklos direktorė(-ius) Benediktas Bučinskas
    Laida: 18-oji laida
    Abiturientų skaičius 24

    Žiūrėti didesniame žemėlapyje

    Linkuvos gimnazijos 18-oji laidaLinkuvos gimnazijos 1941–1942 m. mokslo metų abiturientų laida.

    Abiturientai

    Mokyklą baigė 24 abiturientai.[1][2]

    Pagal papildomus šaltinius tais metais gimnaziją baigė:


    Prisiminimai

    Dėl karo sąlygų šiai laidai būdinga mergaičių persvara. Šios laidos abiturientai studijavo stomatologiją, bibliotekininkystę, humanitarinius mokslus, tiksliuosius m. ir kt. Kai kurie abiturientai aukštuosius mokslus baigė užsienyje, pvz., R. Šomkaitė (g. 1925 m.), studijavusi humanitarinius ir tiksliuosius mokslus (chemiją), įsigijusi magistro ir filologijos daktaro laipsnius, dirbanti mokslinį ir visuomeninį darbą.

    A. Tamošaitis (g. 1922 m. Rozalimo vlsč.), įstojęs į jėzuitus ir išėjęs į kunigus, įsigijo teologijos daktaro laipsnį ir rašo filosofiniais ir religiniais klausimais.

    Benediktas Bučinskas


    Nuotraukos

    Susitikimai

    Gyvenimo kelyje – gimnazijos šviesa

    Vilnietės Aleksandros Liubauskaitė-Bizulevičienės bute susitikę 1942 metų Linkuvos valstybinės gimnazijos abiturientai skendo prisiminimuose ir džiaugėsi mokyklos suole užsimezgusia draugyste.

    Prabėgo 66 metai, kai 20 Linkuvos krašto jaunuolių gavo brandos atestatus. Karas, suirutės, rūstus pokaris buvusiems Linkuvos gimnazistams nebuvo palankus: teko įveikti vargą, ieškoti savo pašaukimo gyvenimo kryžkelėse. Kaip sekėsi?

    Susitikimai atgaivina, įkvepia. Šeimininkė Aleksandra nekantriai laukė svečių. Abiturientų susitikimo tradicija gimė prieš daugelį metų. Ir šiemet, pražydus alyvoms, baltuojant sodams, buvę gimnazijos abiturientai susitiko A. Liubauskaitės bute. Tokie susibūrimai vyko įvairiose Lietuvos vietovėse, į kurias likimas nunešė klasės draugus. Ir Kaune, ir Druskininkuose, ir Palangoje. Žinoma, Linkuvoje, buvusioje gimnazijoje, visada būdavo gera. Ypač daug džiaugsmo buvę abiturientai patyrė, kai jų mokyklai buvo gražintas gimnazijos vardas. Ne be šios laidos mokinių pastangų Tautos fondas įdukrino Linkuvos gimnaziją.

    Pirmasis duris atvėrė tėvas jezuitas Anicetas Tamošaitis. Jis neslėpė džiaugsmo, kad po kiekvieno susitikimo su buvusiais klasės draugais palengvėja metų našta ir nejučia atsiduri jaunystės erdvėje. „Kiekvienas buvusio bendraklasio žodis, rankos paspaudimas, patirti gyvenimo kelionėje įspūdžiai atgaivina, įkvepia“, – sakė Tamošaitis.

    Dr. Rožė Šomkaitė į šį susitikimą atvyko net iš Amerikos. Paklausus, ar nežada sugrįžti į Lietuvą, ši jaunatviška, energinga lietuvių išeivijos visuomenės veikėja nusišypsojusi atsakė: „Aš niekada Lietuvos nebuvau palikusi. Su ja guluosi, su ja keliuosi, Lietuvai dirbu...“

    Tėvas Anicetas pažymėjo dr. Rožės nuopelnus lietuvių tautai, kurie buvo svarbūs visame jos gyvenimo kelyje. Ir iki šiol ji, būdama Tautos fondo tarybos narė, dalyvauja paramos Lietuvai akcijoje. Jai rūpi mokyklų įdukrinimas, studentų buitis, jų galimybės siekti mokslo.

    Prisiminė žuvusius draugus, buvusius mokytojus. Kiekvieną atvykusį šeimininkė priėmė kaip brangiausią giminaitį. Visi džiaugėsi vieni kitais, sakė nuoširdžiausius žodžius, linkėjo sveikatos, tvirtybės. Juk taip gera, kai pasaulyje yra klasės draugai,gyvi vaikystėje ir jaunystėje patirti įspūdžiai. Baliušytė-Šveistienė, baigusi agronomijos studijas mokslų daktarė, stebėjosi, kad jos klasė draugė pajaunėjusi, o Anicetas atrodė lyg vyriškiau, akys spindinčios mėliu ir išmintimi.

    Prisiminimai vijo prisiminimus. Iškilmingai pagerbti tie klasės draugai, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių ar pablogėjusios sveikatos negalėjo atvykti į susitikimą. Iš Rokiškio nesulaukė mokslų daktaro Boleslovo Savicko. Po insulto Ignui Kvedarui irgi nelemta buvo susitikti su klasės draugais. Dėl pablogėjusios sveikatos neatvyko ir Bronė Zubkevičiūtė. Tačiau susirinkusieji juos jautė, buvo su jais kalbėję telefonu.

    Kaip ir visi tų nutolusių laikų klasės draugai, su kuriais žengia nuo pirmos klasės. Net šešių bendraamžių neteko, jie tapo kruvinųjų karų aukomis. Tą netektį labai skaudžiai išgyveno. Kiekviename abiturientų susitikime prisimenami jų vardai, pagerbiamas atminimas.

    Prisiminti ir buvę mokytojai.Daug šiltų žodžių išsakyta kalbos mokytojui Apolinarui Radžiui. Tai buvo puikus pedagogas, sugebėjęs kiekvieno mokinio sieloje pasėti meilės tautai, savo valstybei sėklą. Jo pamokos ugdė ne tik tautiškumą, pilietiškumą, bet ir gyvenimo išmintį, požiūrį į to meto gyvenimo reiškinius. ne visų mokytojų vardai išliko atmintyje. Mokytojai Šakenis, Kriaučiūnaitė, matematikė Daukaitė... Kiek šviesos jie pasėjo mokinių pasauliuose, jų dėka buvo lengviau eiti per gyvenimo vingius, nepasimesti ir išlikti savo tautos vaikais.

    Rinksis ir kitąmet. Susirinkusieji atidžiai klausėsi kiekvieno klasės draugo įdomiausio nuotykio, ištikusio per praėjusius metus. Ko tik nebuvo atsitikę, kokių staigmenų nepatirta!

    kaip ir kiekvieno susitikimo metu, prisiminta senoji gimnazija. Kuo jai galėtų padėti? Nutarta per Nutarta per Tautos fondą pervesti jų suaukotų pinigų, kurie būtų skirti naujoms knygoms mokyklos bibliotekai pirkti. Pinigus gaus mokykla, knygas pirks patys mokyklos vadovai, bibliotekininkė. Pačias reikalingiausias, kurios primins skaitytojams 1942 m. abiturientus.

    „Susitiksime ir kitais metais. Tikiu, kad mūsų susirinks daugiau – visi, kurie gyvename“, sakė Rožė Šomkaitė. Jai pritarė tėvas jezuitas Anicetas Tamošaitis, Aleksandra Liubauskaitė ir Elytė Baliušytė. Ji kvietė visus ateinančiais metais vėl susitikti ir prisiminti Linkuvos gimnazijoje gimusią draugystę.

    2008 m. birželio 17 d. Darius Peckus

    Šaltiniai

    1. Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
    2. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978.
    3. Vidmantas Valiušaitis. Istorijos vėtroms blaškant: okupacijų vaizdai ir emigracijos negandos dr. R. Šomkaitės akimis. Delfi.lt 2011 m. rugsėjo 3 d.
    4. Darius Peckus. Gyvenimo kelyje - gimnazijos šviesa. Valstietis.lt 2008 m. birželio 17 d.
    5. Dalytė Matulevičiūtė. Aleksandros Tučienės (1923–2003) gyvenimo kelias ir mokslinis palikimas. Botanica Lithuanica 2003, Suppl. 5: 109-116
    Parengė: Medžiagą straipsniui surinko, parengė ir pateikė Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja Emilija Stanevičienė..

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 66% (+6108-7=6101 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 34% (+3112-12=3100 wiki spaudos ženklai).