Linkuvos gimnazijos 3 laida
 
| |
 | |
| Gyvenvietė: | Linkuva |
| Įkurta: | 1918 m. |
| Metai: | 1926–1927 m.m. |
| Mokyklos direktorė(-ius) | Ignas Brazdžiūnas |
| Laida: | 3-oji laida |
| Abiturientų skaičius | 23 |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | |
Linkuvos gimnazijos 3-oji laida – Linkuvos gimnazijos 1926–1927 m. mokslo metų abiturientų laida.
Abiturientai
Mokyklą baigė 23 abiturientai.[1][2]
- Juozas Andrašiūnas;
- Antanina Čeilytkaitė (Žagrakalienė), grožinės literatūros vertėja (g. 1905 – m. 1955);
- Aleksandras Dičpetris, progimnazijų ir gimnazijų direktorius (g. 1906 – m. 1968);
- Antanas Dulevičius;
- Zigmas Januškevičius;
- Juozas Jasiūnas;
- Jonas Jurgaitis;
- Alfonsas Kalvaitis, nuo 1934 m. veterinarijos medicinos daktaras (Viena), Veterinarijos akademijos Farmokopijos instituto direktorius, docentas (m. Amerikoje);
- Teodora Kriaučiūnaitė, vienuolė;
- Jonas Malinauskas, agronomas;
- Kazimieras Petrušaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, teisininkas;
- Aleksandra Plūkaitė (Giedrikienė), odontologė;
- Felicija Polujanskaitė;
- Povilas Simonaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, grožinės literatūros vertėjas;
- Juozas Steponas, teisininkas, dirbo bankuose Kaune, Klaipėdoje, Vilkaviškyje ir Pasvalyje;
- Jonas Šiaučiūnas;
- Jonas Škiudas, matininkas;
- Antanas Šležas, karininkas;
- Antanas Šumskis, agronomas;
- Gasparas Vaičeliūnas;
- Alfonsas Valašinas, mokytojas;
- Antanas Velaniškis, mokytojas (m. sibire);
- Filomena Adiklytė (Brazdžiūnienė) – (g. 1901 Rygoje) baigė eksternu, Linkuvos mokyklos mokytoja ir sekretorė.
- Vincenta Velykytė
Prisiminimai
Ši laida davė keletą žinomesnių humanitarų. Pedagogas ir poetas A. Dičpetris (1906 – 1968) buvo kelių progimnazijų direktoriumi Lietuvoje. A. Čeilytkaitė – Žagrakalienė yra žinoma kaip gera grožinės literatūros vertėja, ji ir pati yra rašiusi noveles, apsakymėlius vaikams. A. Čeilytkaitė g 1905. m., dėl įtempto darbo ir susidėjusių tragiškų jos šeimai aplinkybių sunkiai susirgo nervais ir anksti mirė 1955 m.
A. Valašinas ir A. Velaniškis (mirė Sibire) dirbo pedagogais. Alf. Velaniškis bendradarbiauja spaudoje, verčia pedagoginę literatūrą. Teisininkas Juozas Steponas dirbo bankuose Kaune, Klaipėdoje, Vilkaviškyje, Pasvalyje (direktorium) ir dirbo visuomeninį darbą.
K. Petrušaitis ir P. Simonaitis išėjo karo mokslus. P. Simonaitis žinomas kaip grožinės literatūros vertėjas, o K. Petrušaitis dar baigė ir Teisių fakultetą.
A. Kalvaitis (1907 – 1971) 1934 m. įsigijo vet. gyd. dr. laipsnį Vienoje, buvo Veterinarijos akademijos Farmokopijos instituto direktorium ir docentu; mirė JAV, eidamas vet. gydytojo pareigas Maino valst. Žemės ūkio departamente. Filomena Adiklytė (g. 1901 m. Rygoje), ištekėjusi už direktoriaus Igno Brazdžiūno, buvo ilgametė Linkuvos pradinės mokyklos mokytoja ir kurį laiką – gimnazijos sekretore.
Agronomijos m. baigė J. Malinauskas, A. Šležas, A. Šumskis; miškininkystę – J. Škiudas; odontologiją – A. Plūkaitė–Giedrikienė.
Zigmas Januškevičius (1911 m. spalio 3 d. (Tbilisyje, Gruzijoje) – 1984 m. gegužės 26 d. (Kaune)) – Lietuvos gydytojas kardiologas, pedagogas, partinis bei visuomenės veikėjas, akademikas. 1927 m. baigė Linkuvos gimnaziją. 1929–1935 m. studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1935 m. dirbo gydytoju Kuršėnuose. 1940 m. persikėlė į Kauną ir dirbo Vidaus ligų klinikos ordinatoriumi. 1942–1944 m. tarnavo mediku 16-oje lietuviškoje šaulių divizijoje, tyrė psichinės įtampos poveikį kraujospūdžiui. 1944–1950 m. dėstė Kauno universitete (iki 1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas), 1947–1950 m. Medicinos fakulteto dekanas. 1953–1972 m. Kauno medicinos instituto (KMI) Hospitalinės terapijos katedros vedėjas, 1953–1962 m. instituto direktorius, 1962–1984 m. rektorius; nuo 1955 m. profesorius. 1954 m. medicinos mokslų daktaras. 1967 m. SSRS Medicinos mokslų akademijos narys, 1968 m. LTSR mokslų akademijos narys. 1959 m. jo iniciatyva prie KMI įkurta Centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija, 1969 m. pertvarkyta į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos institutą, kuris vėliau buvo vadinamas jo vardu; 1967–1975 m. instituto direktorius. 1960–1965 m. organizavo pirmuosius gydytojų tobulinimo kursus. 1964–1984 m. LTSR kardiologų mokslinės draugijos pirmininkas, Lenkijos ir Vengrijos kardiologų draugijų garbės narys. 1964–1984 m. LKP CK narys. 1954–1984 m. LTSR AT deputatas. Z. Januškevičiaus mokslinio darbo pagrindinė kryptis – širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika, gydymo organizavimas, reabilitacija ir profilaktika. Jo iniciatyva kardiologijoje imti taikyti medicininės kibernetikos, matematikos metodai, pradėta kurti nuosekli kovos su išemine širdies liga sistema. Sukūrė kardiologų mokyklą. Aktyviai dirbo Pasaulinėje sveikatos apsaugos organizacijoje. Paskelbė daugiau kaip 450 mokslinių straipsnių. Prof. Z. Januškevičius palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Linkuvos gimnazijoje stovi centre Vincenta Velykytė
LG 1927 m. Antroje eilėje 5 Vincenta Velykytė, 1 eilėje trečia su akiniais Teodora Kriaučiūnaitė
Vincenta Velykyte 1909 m.
Linkuvos Angelo Sargo s-gos valdyba. Antra iš kairės sėdi Vincenta Velykytė
Šaltiniai
- ↑ „Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3
- ↑ Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978.
| Parengė: Medžiagą straipsniui surinko, parengė ir pateikė Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja Emilija Stanevičienė.. |