Linkuvos gimnazijos jubiliejai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linkuvos gimnazija


Linkuvos gimnazijos 90 metų jubiliejaus minėjimo pirma diena


Linkuvos gimnazijos 90 metų jubiliejaus minėjimo antra diena


Šviesk ir rodyk kelią. Linkuvos gimnazijai – 100

Gyvenvietė: Linkuva
Įkurta: 1918 m.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Linkuvos gimnazijos jubiliejaiLinkuvos gimnazijoje tapo tradicija švęsti gimnazijos įkūrimo jubiliejus. Paskutinis 100 metų jubiliejus buvo švęstas 2018 m.

Turinys

100 metų jubiliejus

Spaudoje

Šventiniai Varpeliai 120 ir 121

page=1
page=1
Gimnazijos šimtmečio iškilmės.png
100-mečio ąžuoliukas ir mokytojai

Pirmoji diena


Pasiruošimas šventei „Vėlinių skaitymai“

Antroji diena

2017-2018 m.m. kūrybiniai darbai skirti 100-mečiui


90-ies metų jubiliejus

Linkuvos gimnazijos 90-ies metų jubiliejaus proga išleistas laikraštėlis Varpelis Nr. 41, 2008 m. spalis

2008 m. spalio 24, 25 dienomis gimnazija šventė gyvavimo 90–metį. Pirmą dieną vyko konferencija „Linkuvos gimnazija praeityje ir dabar“. Buvo skaitomi pranešimai apie mokyklos istoriją (mokyt. B.Deveikienė), jos direktorius (mokyt. R. Ašmenavičienė), kalbėjo buvę auklėtiniai R. Pociūtė, G. Dienys, I. Matijošytė, S.Tumėnas, S.Lovčikaitė, A. Užiūnas. Po pietų pertraukos darbas vyko penkiose sekcijose, kur pranešimus pristatė įvairių klasių gimnazistai, prisiminimais dalijosi buvę auklėtiniai, mokytojai. Paruošę sekcijų darbo pristatymą, visi susirinko į konferencijos uždarymą.

Informaciniame centre buvo atidaryta buvusio mokinio Valento Leimonto tapybos darbų paroda. Du paveikslus dailininkas padovanojo gimnazijai. Vakarop vyko draugiškos krepšinio varžybos, susitiko baigę gimnaziją ir joje besimokantys vaikinai.

Antrą dieną gimnazijos kieme pašventinus stogastulpį, iškilminga eisena pasuko į bažnyčią, kur Pakruojo dekanas R.Rutkauskas aukojo Šv. Mišias, o po jų - iškilmingas minėjimas - koncertas Linkuvos kultūros centre.

Koncertas - šventė „Mokykliniai metai“ prasidėjo V.Bagdono daina „Mano senai mokyklai“ (žodžiai R.Baltrušaičio), kurią atliko merginų ansamblis, pasipuošęs senovinėmis uniformomis, kurios turėjo sužadinti svečiams malonius prisiminimus apie mokyklinius metus. Mokykliniu varpeliu pakvietėme į pamoką, raktu atrakinome dėžutę, kurioje gulėjo kiekvieno mokinio širdžiai mieliausi ir švenčiausi daiktai : vaikystės prisiminimai, pirmoji meilė, draugystė, gimtinė, jaunystės žavesys, ištikimybė, pasiaukojimas, ištvermė, gerumas, tėvynės meilė. Atrakinus dėžutėje rastas pliušinis meškiukas, kamuolys - juk tai vaikystės simboliai. Vaikystės pasaulį atkurti padėjo dainos ir mažųjų šokiai. Dėžutėje rastas ir akmuo su išraižytais žodžiais apie draugystę, nes visi supranta, kad „reikia draugą turėti“, kaip dainuojama dainoje. Apie patirtą meilę šokiu pasakojo šokėjai, o kad pirmoji meilė yra svarbi, liudijo dėžutėje rastas pirmasis meilės laiškelis. Kai kurių daiktų dėžutėje nebuvo, nes tuos dalykus saugome kiekvienas savo širdyje: ir kančią, ir ištvermę, ir jautrumą, ir ryžtą - tai, kas veda kiekvieną jauną žmogų gyvenimo prasmės keliu. Mokykla turi įskiepyti ir tokias vertybes kaip meilė gimtinei. Tik iš gimtinės šulinio galime pasisemti stiprybės. O meilė gimtinei išauga iš liaudies dainos, iš liaudiško šokio, iš liaudiškų melodijų, todėl ir skambėjo liaudies dainos ir šokiai. Dėžutėje mokiniai atrado ne tik nuotraukas, kurios liudijo svarbiausius mokinio gyvenimo etapus, o scenoje buvo bandyta sukurti gyvąsias nuotraukas, bet ir juostelę, kurią saugo visi Linkuvos gimnaziją baigę mokiniai, kurioje užrašytas laidos numeris ir data. Mokyklinius metus vainikuoja daina „Mokyklinis valsas“(žodžiai A.Saulyno), kurią atliko mokytojų ansamblis, o valsą šoko abiturientų pora. Per 90 metų išleista 84 abiturientų laidos, todėl iš tautinių juostų ir sudedame paskutiniąją LXXXIV laidą. „O metai bėgo/ Ir atėjo laikas/Jaunystei išplukdyt laivus“ – todėl ateina laikas išskristi iš gimtųjų namų:„Mes kaip gervės/Kaip tos gervės vieną sykį/Išplasnosim? Iš gimtinės tykiai tykiai...“Programą vainikavo visų: buvusių, esamų mokinių ir mokytojų, atliekama daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Po dešimties metų vėl pakviesime visus sugrįžti į savo praeitį, į savo jaunystę, į savo ištakas. Šventės idėjos autorė - lietuvių kalbos mokytoja Rasa Ašmenavičienė, o idėją įgyvendinti padėjo muzikos mokytojos Vaiva Klupšienė ir Daiva Kacilevičienė, šokių mokytoja Nijolė Mikalajūnienė.

90 – mečio proga buvo išleista mokyklos istorijos apybraiža „Linkuvos gimnazija 1918 – 2008“, spalvingas lankstinukas, šventinis gimnazijos laikraštuko „Varpelis“ numeris.

Programoje pasirodo gitaristės
Be pavadinimo


80-ies metų jubiliejus

Linkuvos gimnazijos 80-ies metų jubiliejaus proga išleistas laikraštėlis.
 1 lapas
Linkuvos bažnyčioje"> 80-mečio mišios <a href=Linkuvos bažnyčioje" />

1998 m. gimnazija šventė gyvavimo 80–metį. Mokyklos jubiliejaus iškilmės vyko1998m. spalio pabaigoje, prieš pat Vėlines. Prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupas E.Bartulis, jam asistavo buvęs Linkuvos klebonas kanauninkas B.Antanaitis, buvęs abiturientas kunigas jėzuitas A.Tamošaitis ir klebonas kun. V.Ripinskis. Šventėje dalyvavo ir norvegų delegacija iš Lilestromo miesto vidurinės mokyklos bei daug kitų garbingų svečių, todėl Kultūros namų scena netruko pražysti gyvų gėlių puokštėmis ir dovanomis. Jubiliejaus programa „Panerk rankas prisiminimų upėn“, kuriai scenarijų kūrė lituanistės B.Deveikienė, R.Ašmenavičienė ir A.Ašmonavičienė, vyko kaip ilga istorijos pamoka. Improvizuotą mokyklos medį nušvietė kiekvieno dešimtmečio abiturientų įžiebti deglai – neatsišaukė tik pirmieji, gimnaziją baigę 1925 – 1935 metais. Jų vardu buvo perskaitytas I laidos gimnazisto K.Pakelčio, kuriam tada buvo devyniasdešimt septyneri, sveikinimas. Vienas po kito kilo į sceną įvairių laidų atstovai, tragiškus likimus priminė buvusių gimnazijos direktorių I.Brazdžiūno ir S. Vaitkevičiaus sūnūs – abu vadovai su šeimomis buvo ištremti į Sibirą, abu ten ir mirė. Apie gimnazistus partizanus pasakojo buvusi partizanų ryšininkė B. Stumbrienė, savo kūrybos eilėraštį skaitė A.Pakalnytė, prisiminimais dalijosi istorijos mokslų hab. daktarė A.Gaigalaitė, 1946 – 1958 m. mokyklai vadovavęs direktorius J.Skrupskelis ir kt. Mokytoja ekspertė S.Lovčikaitė su „savo dešimtmečio“ abiturientais jubiliejui dovanojo dainą, o literatės B.Gaigalienės vyras įteikė poezijos rinkinį. Mokyklos direktorius A.Dičpetris vos spėjo priiminėti dovanas ir skaityti sveikinimus tų, kurie į šventę negalėjo atvykti patys: iš JAV, Australijos, Škotijos, įvairių Lietuvos kampelių. Buvusiose gimnazijos patalpose (raudonuosiuose rūmuose) iškilmingai atidengta paminklinė lenta gimnazistams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Prie Linkuvos vidurinės mokyklos sporto salės pasodintas 80- mečio ąžuoliukas. Vėliau vyko smagi vakaronė. Jubiliejus padėjo suvienyti praeitį, dabartį ir ateitį, tapo neįkainojama pilietiškumo ir tikrojo patriotizmo pamoka. Daugelis linkuvių didžiuojasi, kad Linkuva skamba panašiai kaip Lietuva, kad gimnazijoje mokėsi tikros asmenybės, garsinančios Linkuvos vardą Lietuvoje ir pasaulyje: vyskupas K.Paltarokas, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas B.Nainys, rašytojas J.Paukštelis, kompozitorius J.Pakalnis, profesoriai J.Bučas, J.Lingys, aktoriai R.Jovas, S.Račkis, politikė V.Blinkevičiūtė ir kt.




Pokario jaunimo susitikimas

70-ies metų jubiliejus


Linkuvos gimnazijos 70-ies metų jubiliejaus proga išleistas laikraštėlis.

1988 m. lapkritį gimnazija šventė 70–metį. Tai buvo nepaprastas jubiliejus, nes sutapo su visos Lietuvos atgimimu. Pirmą kartą Linkuvoje būtent šios šventės metu prie mokyklos iškelta Trispalvė, vėl sugiedota „Tautiška giesmė“. „Džiugu, kad šį Lietuvos tautinio atgimimo metą, dvasios atbudimo metą be iškraipymų galime prisiminti 1918- uosius metus Linkuvoje ir to meto šviesuolius I.Brazdžiūną, L.Šiaučiūną, J.Maciūną ir daugelį kitų“, – svečių knygoje rašo S.Tumėnas, LII laidos abiturientas. Šventė tęsėsi dvi dienas ir vyko sporto salėje. Tas pakilimas kvietė visur dalyvauti, būti aktyviam, todėl kalbėjo visi, kas tik norėjo. Ypač įspūdingai kalbėjo jaunas kunigas Saulius Filipavičius, dalyvavo švietimo ministras ir kiti svečiai.

Po 50 metų susitiko XIV laidos abiturientai F.Jarašūnaitė, 25-erių, 50- ties ir šio jubiliejaus dalyviai B.Šalčiūnaitė, J.Martišius, o XXIV laidos atstovai sugrįžo po 40-ties metų į seną, mielą Linkuvos mokyklą „sušildyti savo širdžių jaunystės prisiminimais“. Dalyvavo net keturiolika XXII laidos abiturientų: K.Ragulskis, A.Gaigalaitė, posmus skiria mokyklai D.Savickaitė. Savo eilėraštį įrašo gimnazijos himno žodžių autorius P.Klebaris ir dar dešimt XXIII laidos bendraklasių: „Už daug ką, už daug ką mes liksim dėkingi,/Ir Jums nusilenkt gal per maža,/Ne vieną kad aplenkėm klystkelių vingį,/Kad rodėt gyvenimą gražų“. Įrašus palieka 1934,1937,1941,1945,1946, 1950 metais baigę abiturientai. „Jubiliejaus proga vidiniame kieme buvo pasodinti septyni ąžuolai, skirti kiekvienam dešimtmečiui. Dabar jų likę keturi,- prisimena mokytoja Bernadeta Dičpetrienė. – Išleistas proginis laikraštis. Meninei programai dėmesio buvo mažiau, nes svečius reikėjo pavaišinti, vakaronė vyko prie stalų, sudėtų fojė ir koridoriuose...“

„Gimnazijos auklėtiniai įrodė, kad žiemgalių žemė gali išauginti aktorius ir mokytojus, mokslininkus ir kunigus, inžinierius ir žemdirbius. Tenegęsta Linkuvoje humanitarinė šviesa, dvasios šviesa. Be dvasios turtų nebus nė ekonomistų, nė inžinierių ar filosofų.“ (S.Tumėnas)

Cquote2.png

Linkuvos gimnazijai

Mes, keturioliktoji laida,
Vėl susirinkome po šešiasdešimt metų.
Jau mūsų galvas papuošė balti plaukai,
Ir savo tarpe daug draugų jau nebematom.

Neramūs buvo mūs gyvenimo keliai,
Ko laikas reikalavo, dirbom, kūrėm, statėm.
Tarnavom savo liaudžiai nuoširdžiai,
Vis prieš akis mokyklą savo matėm.

Tai kas, kad Tu dabar kitaip jau vadinies,
Kad Tu išaugai, praturtėjai, išgražėjai.
Mes niekad jau neužmiršime Tavęs,
Nes tiktai per Tave gyveniman išėjom.

Mieloji mokykla! Gyvuok klestėk, žydėk!
Tegul Tavieji mokiniai darbais Tave papuošia!
O gabūs pedagogai iš visos širdies
Tegul naujas laidas gyvenimui paruošia.


Bronius Vilimas-Užbalis
Linkuva, 1988

Cquote1.png



60-ies metų jubiliejus

Linkuvos gimnazijos 60-ties metų įsteigimo sukakčiai pažymėti 1978 m. Čikagoje buvo išleista knyga „LINKUVA. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys“, kurią redagavo dr. Alf. Šešplaukis. Pratarmėje rašoma: „Ši monografija buvo pradėta ruošti, kad ir netiesiogiai, prieš 20 metų. [...] Bet dar neturėta pakankamai rašinių, kad iš jų būtų buvę galima sudaryti knygą Linkuvos gimnazijos auksinio jubiliejaus proga 1968 m.“ Knygoje pateikiama Linkuvos istorinio ir buitinio gyvenimo apžvalga, gimnazijos istorija nuo 1918 iki 1944 metų, įdėti atsiminimų pluoštai ir truputis linkuvių literatų Juozo Paukštelio, Aleksandro Dičpetrio, Konstantino Jasiukaičio, Juozo Kruojo, Petro Rimkūno ir Alfonso Tyruolio kūrybos. Monografija baigiama bibliografija, santrauka anglų kalba, turiniu, taip pat išvardinti visi rėmėjai ir įdėtas finansinės komisijos žodis. Knygoje daug nuotraukų, žemėlapių, ji svarbi linkuviečiams, nes tai pirmoji Linkuvos, jos gimnazijos istorija. Žinoma, ji nėra pilna, nes parengta išeivijoje, todėl negalėta naudotis visais šaltiniais, statistiniais duomenimis, pasitikėta tik atmintimi, tačiau ir dabar ji tebėra gimnazijos istorijos pagrindas.

50-ies metų jubiliejus

Cquote2.png

Mokykla atšventė savo gimtadienį

Neseniai Linkuvos vidurinė mokykla atšventė savo 50-metį. Penkiasdešimt metų istorijoje tik akimirksnis, o žmogaus gyvenime – ilgas ir reikšmingas laikotarpis. Per penkiasdešimt metų išaugo ir išėjo į gyvenimo vieškelius ne viena linkuvių karta, palikusi vienokius ar kitokius pėdsakus ne tik mokykloje, bet ir mūsų šalies istorijoje.

Mokyklos salėje susirinko tik maža dalis baigusių šią mokyklą. Daugelis negalėjo atvykti, o dalis jau niekada nesilankys nė vienoje sukaktyje. Mokykla išleido 44 savo auklėtinių laidas. Ilgas ir sudėtingas šios mokyklos kelias. Linkuvos K. Poželos vidurinės mokyklos archyve yra sena, nuo laiko pageltusi byla Nr.3. Tai Linkuvos gimnazijos mokytojų tarybos posėdžių protokolai nuo 1918 m. Atvertę pirmąjį šios knygos lapą, rasime įrašą: „Gimnazija įsteigta 1918 metais, ir prasidėjo pamokos rugpjūčio 16 d. Prirengiamojoje pirmoje (pirmoje b) ir antroje klasėse“. Linkuvos miestelio ir apylinkės gyventojams susirūpinus vaikų švietimu, to meto kultūrinio darbo entuziastai Ignas Brazdžiūnas, Jonas Mišeika, Liudvikas Šiaučiūnas gavo leidimą atidaryti gimnaziją. Pirmuoju gimnazijos direktorium skiriamas Ignas Brazdžiūnas, buvęs Linkuvos pradinės mokyklos vedėjas. Sunkios buvo sąlygos naujai besikuriančiai mokyklai. Trūko patalpų, inventoriaus, vadovėlių, mokytojų. Tačiau didelis ir veržlus noras šviestis, ieškoti gyvenimo išminties papildė mokinių ir mokytojų energijos atsargas, padėjo nugalėt sunkumus. Pedagogų tarybos posėdžių protokoluose pažymėta, kad klasėse mokydavosi po 50 mokinių, kad mokslo metai ne visada laiku prasidėdavo ir baigdavosi. Kadangi mokykloje trūko mokytojų, tai nuo 1920 m. prie Linkuvos progimnazijos organizuojami popietiniai kursai mokyklų mokytojams ruošti. 1921 m. tokius kursus baigė: Adiklis, Adiklytė, Antanaitytė, Brazdžiūnaitė, Gapševičius, Misevičius, Motiejūnas, Grybas, Rožanskaitė, Strelčiūnas, Verbickas.

Mokestis už mokslą buvo didelis, brangūs vadovėliai, butai ir privalomos uniformos. Tai daug kam uždarė kelius į mokyklą ir ne vienas gabus, talentingas, trokštąs žinių jaunuolis turėjo palikti mokyklos suolą ir eiti ieškoti darbo. Nors ir sunkiomis sąlygomis, pirmą kartą vidurinės mokyklos kursą baigė 23 mokiniai (I laida). O per 50 metų mokykla išleido 1130 abiturientų.

Nepaisant sunkių ir sudėtingų sąlygų, Linkuvos gimnazija niekada netapo reakcijos židiniu.

Iš buvusių linkuviečių mokytojų ne vienas prisimena gimnazijos muzikos mokytoją Kazimierą Jovaišą, išleidusį solfedžio ir elementarinės muzikos teorijos vadovėlius, parašiusį keturias operetes. Tai jis padėjo žengti pirmuosius žingsnius linkuviečiui kompozitoriui Klemensui Griauzdei. Ne vienas buvęs mokinys prisimena reiklų ir puikų lotynų kalbos žinovą mokytoją Šuopį, dabartinį Vilniaus universiteto dėstytoją. Daugelio širdyse išliko šviesi ir tausi lietuvių kalbos mokytoja Petro Mikutaičio asmenybė. Negalima pamiršti ir pirmųjų mokyklos mokytojų Filomenos Adiklytės-Barzdžiūnienės, bei Servienės įdėto darbo auklėjant linkuviečių vaikus. Neišdildomą prisiminimą pokario metų kartos auklėtinių atmintyje paliko mokytojai Halina Galkyte, Apolinaras Radžius, Petras Garšva, Karolis Dineika, Jonas Dienys ir Paulyna Čeičytė - Dienienė, Juozas Skrupskelis, Karolina Čičelaitė-Rožanskienė, Lidija Moisejeva ir daugelis kitų. Tikru švyturiu švietė ir vėlesnių kartų auklėtojai: Vilnonytė, Pajerskaitė, tėvas Povilas ir sūnus Vaidotas Spudai. Daugelis buvusių mokinių šiandien Linkuvos vidurinės mokyklos mokytojai ir garbingai tęsia senas, geras mokyklos tradicijas.

1953 m. LTSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumas Linkuvos vidurinei mokyklai suteikė K. Poželos vardą. Dabar mokykloje mokosi 641 mokinys. Mokykloje dirba 35 mokytojai. 10 iš jų yra šios mokyklos auklėtiniai. 17 mokytojų turi aukštąjį išsilavinimą. Tiesa mokinių skaičius nežymiai auga. Tačiau, be Linkuvos mokyklos, išaugo Pakruojo, Žeimelio, Vaškų ir Pašvitinio vidurinės mokyklos, kuriose mokosi apie 2000 mokinių.

Tie 50 mokyklos darbo metų – šimtai šviesos kibirkščių, išneštų iš mokyklos į platų gyvenimo kelią. Reikia tik didžiuotis buvusiais mokiniais, kurie savo rankas, protą ir širdis atidavė vaisingam kūrybiniam darbui. Ir daugelis jų yra įžymūs žmonės. Tai istorijos mokslų kandidatė Aldona Gaigalaitė, skulptorė Nijolė Gaigalaitė, ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys Jonas Bučas, mokslininkai Petras Burža, Kazys Gaigalas, Ona Benedikta Kadytė, Romas Stasiūnas, Bolius Balčiūnas, menininkai Alfonsas Motiejūnas, Juzefa Čeičytė, Jonas Vilutis, Ragauskaitė, Adolis Jonas Krištopaitis, muzikai Vytautas Žvirblis ir Liukpetris ir daugelis kitų. Linkuviečiams brangus rašytojo Juozo Paukštelio vardas. Jo knygos lyg pačių linkuviečių biografijos.

– Visi jūs, brangūs draugai, kūrėte ir kuriate gyvenimo gėrį ir grožį. Todėl ir liksite būsimoms kartoms pavyzdžiu, – kalbėjo Linkuvos vidurinės mokyklos direktorius Jonas Klikūnas. – tegul niekada nepavargs jūsų rankos ir širdys, o šis susitikimas tegul atgaivins jūsų jėgas ir entuziazmą, su kuriuo kadaise kiekvienas išėjote su brandos atestatu rankose. Tegul mūsų senoji mokykla liks brangi kiekvieno širdžiai, kaip kad brangūs gimtieji namai. Šių dienų mokyklos mokytojų ir moksleivių vardu sveikinu visus ir linkiu geriausios sėkmės darbe, sveikatos ir laimės asmeniniame gyvenime.


A. Balčius
„Auksinė varpa“ 1968 11 21, Nr.134 (1988) p.2-3[1]

Cquote1.png


25-ių metų jubiliejus

Linkuvos gimnazijos 25-mečio minėjimas 1943 m. gruodžio 19 d. pradžios mokyklos salėje.

Šaltiniai

  1. Surinkta iš Teodora Katilienė, „Linkuva ir linkuviai“ XX amžiaus pirmoji pusė, straipsniai ir nuotraukos; Vilnius, 2012. 128-132p.
Parengė: Parengė Aldona Ašmonavičienė.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: