Linkuvos seniūnija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Linkuvos seniūnija
LinkuvosSeniunija.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Centras: Linkuva
Kaimai: 44
Seniūnas: Gitana Pašiškevičienė
Gyventojų: 4 080 (?)
Plotas: 168 km²
Tankumas ({{{gyventojumetai}}}): 24 žm./km²
Tinklalapis: [Pakruojis.lt]


Linkuvos seniūnija yra Pakruojo rajono rytuose.

Istorija

Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04 2359
(Išsamiau)
  • 41 kaimas
  • 6 kaimų dalys
  • 4 viensėdžiai
2009-09-01 167,53 3754
  • 1 miestas: Linkuva
  • 41 kaimas
  • 2 viensėdžiai
2011-04
(surašymas)
3498 1 miestas, 41 kaimas, 4 viensėdžiai

Spaudoje

Darbuotojai

Gitana Pašiškevičienė– Seniūnė

Gitana Pašiškevičienė

Plačiau Gitana Pašiškevičienė






Kazimiera Bacevičienė – Seniūnė

Kazimiera Bacevičienė (g. 1948 m. liepos 10 d. Kelmėje) – Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

1966 m. baigė Pakražančio (Kelmės r.) vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto matematikos-mechanikos fakultetą, kurį baigusi 1970 m. įgijo matematiko kvalifikaciją. 1970 m. pradėjo dirbti Pakruojo rajono Gataučių aštuonmetės mokyklos mokytoja, kurią uždarius iki 1987 m. dirbo Ūdekų devynmetės mokyklos matematikos mokytoja.

1987-1991 m. – Pakruojo rajono „Didžiojo Spalio“ kolūkio pirmininko pavaduotoja politiniam-masiniam darbui.

Bacevičienei K. suteikta karjeros valstybės tarnautojo A lygio 12 kategorijos II kvalifikacijos klasė.

Bacevičienė K. – Ūdekų kaimo bendruomenės narė, dalyvauja Linkuvos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Pabūkime kartu“ ir Linkuvos miesto moterų klubo „Šypsena“ veikloje. Yra Lietuvos samariečių bendrijos ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos narė.

Seniūnė Linkuvoje

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Pakruojo rajono skyriaus narė.

Nuo 1997 m. dirbo Linkuvos seniūnės pareigose.

1997 m. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos seniūnė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos narė.

1999 m. apdovanota Šiaulių apskrities viršininko padėkos raštu už iniciatyvų ir nuoširdų darbą,

2014 m. – Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai“.

2000–2003 m., 2003 m., 2007 m. ir 2011 m. (mandato atsisakė) Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narė.[1]

Lietuvai pagražinti draugijos ir samariečių draugijos narė, Ūdekų kaimo bendruomenės narė. 2004 m. jos iniciatyva įkurtas Linkuvos skulptūrų parkas.

Sutuoktinis Edmundas, vaikai Renata, Remigijus, Denas.


Plačiau apie darbą Linkuvoje

Septyniais Linkuvos spinduliais – pro gėlynus ir mūrus

Linkuvos seniūnė

Tuziną metų Linkuvos seniūnijai vadovaujanti Kazimiera Bacevičienė visu tuos metus rašo sąsiuvinius — atmintines, kuriuose pasižymi žmonių duodamas užduotis artimiausiam valdžios atstovui. Tenka buvusiai pedagogei ir gatvių apšvietimu rūpintis, ir susipykusias šeimas taikyti, ir mokyti tiesiog švariai gyventi.

Kasdienos darbai suguldyti sąsiuviniuose

Krūvoje įvairaus formato sąsiuvinių K. Bacevičienė greitosiomis pasižymi, ko pageidauja ar siūlo, reikalauja seniūnijoje apsilankę ar telefonu paskambinę žmonės. Antai vienas linkuvis pareiškė abejonę, kad gatvėje, kurioje jis gyvena, dega mažiau apšvietimo lempų, nei kitoje.

„Gatvių apšvietimu rūpinasi ne seniūnijos darbuotojai — dėl to teks aiškintis su komunalininkais, atsakyti žmogui. Užsirašinėju viską ne todėl, kad neįstengčiau atsiminti — atmintimi nesiskundžiu. Tiesiog esu įpratusi suplanuoti, ką pirmiausiai nuveiksiu, o kokie reikalai dar gali palūkėti. Yra ir problemų, kurių seniūnas tiesiog negali išspręsti, tenka prašyti žmogaus palaukti, kol galbūt situacija keisis“, — sakė K. Bacevičienė.

Neseniai seniūnijos specialistai, pasikvietę aplinkosaugininkus, į sueigą sukviestus Linkuvos centro gyventojus ragino gyventi švariai. Mat nuo bendru tualetu besinaudojančių kaimynų nevalyvumo kenčia gretimos sodybos šeimininkai. K. Bacevičienę stebino, jog taip elgiasi daugiausiai ne asocialūs žmonės. Nes su netvarka tualete ji kovoja nuo pat seniūnės karjeros pradžios.

Teko seniūnei su kitais specialistais važiuoti į susipykusias šeimas — taikyti sutuoktinius, pačius nebesurandančius kompromiso. Guosti motiną, besikamuojančią dėl prasigėrusio sūnaus. Teko dalyvauti, žmonėms dalijantis turtą — nes bendrasavininkai nepanoro kviestis notaro surašyti oficialią sutartį ir iškelti į viešumą savo asmeninių bėdų.

Prisieina talkininkauti kaimų benduomenėms, apsirūpinant kuru pastatams, tvarkant kitus ūkinius reikalus. Kuomet prieš keletą metų Linkuvos šviesuoliai bei kraštiečiai parodė iniciatyvą miesto pradžioje pastatyti medinį koplytstulpį, K. Bacevičienė surinko bene dvidešimt įvairių institucijų, įstaigų parašų — suderinimų, kad meno kūrinys galėtų iškilti norimoje vietoje.

„Seniūnas — tikrai ne valdininkas, kaip mėgstama įvardyti. Labiau jis — vietos žmonių tarnas, pirmasis, į ką kreipiasi bėdos ištikti gyventojai. Su kitais kolegomis seniūnais kartais juokaujame, kad esame visų galų meistrai, na, dar tik į gaisrus nevažiuojame“, — šypsojosi K. Bacevičienė

Jau įvykdytus prašymus seniūnė pasižymi. Vartydama keliolikos metų užrašus, K. Bacevičienė pastebėjo: kasdienės žmonių problemos per tą laiką ne itin keitėsi. Ir dar — per tuziną darbo metų jai neteko sutikti labai piktų žmonių. Netgi jei kuris, girtas būdamas, ir mesteli negerą žodį — vėliau atsiprašo.

Linkuva puošiama kuo pigiau

Seną miestą, kurio centras paskelbtas urbanistiniu paminklu, K. Bacevičienei norėjosi papuošti. Kadangi į nedidelę Linkuvą neplūsta pinigingi verslininkai, galintys pastatyti naujus šiuolaikiškus pastatus, reikėjo ieškoti kitų galimybių, kokias leidžia seniūnijos kišenė.

Pačiai turinčiai gražią sodybą, K. Bacevičienei kilo įdėja Linkuvoje įkurti parką. Darbo biržos klientų sąrašuose seniūnė surado bankrutavusios miesto pieninės buvusią darbuotoją Ireną Tauperienę — aplinkos grožio entuziastę. Išsiderėjo, kad šiai moteriai būtų skirta viešųjų darbų kelis kartus ilgiau, nei įprastai. Ir surado nuolatinę talkininkę, vėliau tapusią seniūnijos apželdintoją, padedančią įgyvendinti kylančias idėjas.

Per keletą metų buvusių balų vietoje atsirado Linkuvos parkas su tvenkiniais. Tvenkiniai įrenginėjami dar dviejose Linkuvos vietose.

Labiausiai miestas išgarsėjo prieš keletą metų, kuomet tradicinei Škapliernos šventei sukūrė kompoziciją iš gėlių „Drugelis“. Šiai bei kitoms gyvų augalų kompozicijoms (apie jas „Šiaulių kraštas“ rašė ne kartą), išskiriančios Linkuvą iš kitų nedidelių miestų, idėjas dažniausiai pasiūlo K. Bacevičienė, ką gražaus suradusi specializuotuose leidiniuose bei internete.

„Viską stengiamės padaryti kuo pigiau, nes sunkmečiu pinigų tvarkyti aplinką tikrai niekas nežarsto. Dažniausiai pasitelkiame viešuosius darbus dirbančius žmones. Nemažai augalų daigų užsiauginame irgi patys“, — sakė seniūnė.

Į K. Bacevičienės bei jos bendraminčių pastangas gražinti Linkuvą atsiliepia ir miestelėnai. Pavasarį gražių sodybų šeimininkai seniūnijai padovanojo šimtus gėlių daigų aplinkai puošti.

Pedagogė pakeitė profesiją

K. Bacevičienės tikroji profesija — matematikos mokytoja. Beveik devyniolika metų ji mokė Ūdekų mokyklą lankančius šio bei aplinkinių kaimų vaikus. Tačiau matė, kad moksleivių mažai, kad ateitis neaiški. Nors anais laikais niekas nekalbėjo apie mokyklų uždarymus.

„Todėl neatsisakiau vietos kolūkio pirmininko pasiūlymo tapti jo pavaduotoja politiniam masiniam darbui. Politika ten iš tiesų buvo tik pavadinime. Nes mano pareigos buvo organizuoti kolūkiečių šventes — pagerbti geriausius darbuotojus, jubiliatus, rengti ekskursijas, kitokias pramogas“, — prisiminė K. Bacevičienė.

1990—aisiais, kolūkiui persiorganizavus į bendrovę, tokio etato neliko. K. Bacevičienė prisimena, jog smūgį, likus bedarbe, sušvelnino tuo laiku gimęs jaunėlis sūnus. Augino jį, vėliau buvo tuo laiku dar neprivatizuoti Ūdekų vėjo malūno prižiūrėtoja.

„Rimto darbo neturėjau septynerius metus, iki pat 1997— ųjų, kuomet sulaukiau pasiūlymo vadovauti Linkuvos seniūnijai. Su ankstesniuoju seniūnu Zenonu Šimkūnu tuo laiku kalbėjau, aiškinausi, kokius jo pradėtus darbus reikės tęsti. Buvau perspėta, kad seniūno darbas praktiškai nenormuojamas, kad galiu ir neturėti savaitgaliais išeiginių“, — sakė K. Bacevičienė.

Pirmasis krikštas naujose pareigose jai įsiminė iki šiol. Vos kelintą dieną tedirbant seniūne, į kabinetą įėjo dviem ramentais besiremianti, sunkiai vaikštanti garbaus amžiaus vietos tautodailininkė Petronėlė Onaitienė. Ir pareikalavo greitai sutvarkyti žvyrkelį iki priemiestinio Muravoto kaimo — mat juo, pasidariusiu labai duobėtu, visai nebegali važiuoti mašinos.

Teko seniūnei suktis, prašyti kelininkų pagalbos. K. Bacevičienė prisiminė tuo laiku dar nežinojusi, kad yra tinkamas ar netinkamas laikas greideriuoti kelius. Bet susitarti su kelininkais pavyko. O kai patenkinta menininkė po kelių dienų pas seniūnę atėjo nešina puokšte savo darželyje išaugintų gėlių, K. Bacevičienė prisipažino sunkiai suvaldžiusi ašaras.

Janina Šaparnienė, 2009 m. lapkričio 12 d.

Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė

P. Zakrevičienė ir A. Zakrauskienė

Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė (g. 1942 m. sausio 8 d. Pakruojo r. Jurgaičių k.) – ilgametė Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretorė, seniūno pavaduotoja.

Tėvas Juozas Dičpetris (g.1903 m.), Jurgaičių k.

Mama Filomena Noreikaitė-Dičpetrienė (g.1913 m.), Maldžiūnų k.

Brolis Algis Aleksandras Dičpetris (1939-2001) m. – Linkuvos gimnazijos direktorius.

Sutuoktinis Jonas Zakarauskas (nuo 1972 m.)

Aldona gimė valstiečių šeimoje. Tėvai žemės neturėjo, eidavo dirbti pas ūkininkus. Šeimoje augo su broliu Algiu.

1949 m. pradėjo lankyti Linkuvos vidurinės mokyklos pirmą skyrių (iki 5 klasės mokė Emilija Servienė. Kai baigė pirmą skyrių, skyriai buvo pervadinti klasėmis. Tuo metu mokyklos direktorius buvo Antanas Šaulys, vėliau – Valentinas Vasilevičius, Bronius Gaigalas ir Juozas Skrupskelis, klasės auklėtoja – Pranė Gaigalienė. Buvo privaloma baigti 7 klases.

Baigusi 7 klases, dirbo Linkuvos tarybiniame ūkyje. Kadangi pasidarė privalomas 8 klasių išsilavinimas, 1963 m. Aldona pradėjo mokytis Linkuvos darbo jaunimo vidurinės vakarinės mokyklos 8 klasėje. Klasės vadovas buvo Leonas Timinskas.

1965 m. Aldona tęsė mokslą Joniškėlio ž. ū. technikume. 1970 m. įgijusi agronomės specialybę, pradėjo dirbti Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomajame komitete buhaltere. Pakruojo r. vykdomojo komiteto nurodymu, buvo pasiųsta į 6 mėn. tarnybinių darbuotojų kursus prie LTSR Ministrų Tarybos. Grįžusi iš kursų, buvo išrinkta Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretore. Čia dirbo iki 1990 m. Susijungus Linkuvos miesto ir Linkuvos apylinkės vykdomiesiems komitetams, atsirado Linkuvos miesto ir apylinkės vykdomasis komitetas, kurio pirmininke buvo išrinkta Pranciška Zakarevičienė.

1991 m. įstaiga pavadinta Linkuvos seniūnija. Viršaičiu buvo išrinktas Povilas Matuzas, o Aldona tapo seniūno pavaduotoja. Šiose pareigose dirbo iki 2004 m., tuomet seniūne buvo išrinkta Kazimiera Bacevičienė.

Išdirbusi 47 metus, į pensiją Aldona Zakarauskienė išėjo 2004 m. sausio 12 d.

Pranciška Zakarevičienė – Apylinkės pirmininkė

Pranciška Zakarevičienė su šeima

Pranciška Zakarevičienė (g. 1933 m. lapkričio 1 d. Pašvitinys, Gegiedždvario k.– 2017 m. kovo 9 d. Panevėžyje) – Ilgametė Linkuvos rajono vykdomojo komiteto instruktorė, Linkuvos apylinkės pirmininkė.

Tėvas Jonas Šliavas (g.1903 m.) – stogdengys.

Mama Valerija Šliavienė (g.1901 m.), tarnavo pas ūkininkus.

Sesuo Valerija Garnienė (g. 1932 m.) – kultūros darbuotoja.

Sesuo Eugenija Šiurnienė (g. 1930 m.) – pašto darbuotoja, (Vidos Šiurnaitės-Lukšienės mama).

Brolis Julius Šliavas (g. 1941 m.) – vairuotojas.

Sutuoktinis (nuo 1958 m.) Povilas Zakarevičius (g.1932 m.) – statybininkas.

Duktė Gida Zakarevičiūtė – pedagogė, verslininkė.

Pranciška gimė Gegiedždvario k., valstiečių šeimoje. Tėvas – stogdengys, mama tarnavo pas ūkininkus ir augino vaikus. Šeimoje dar augo seserys Valerija, Eugenija ir brolis Julius.

Pranciška pradinę mokyklą lankė Pašvitinyje. Vėliau mokėsi Joniškėlio ž. ū. technikume ir kartu baigė vidurinę mokyklą. Dirbo komjaunimo sekretore Pašvitinyje. Baigusi mokslus pradėjo dirbti Linkuvos rajono vykdomojo komiteto instruktore.

Prisiminimai

Cquote2.png

1965 metais balandžio mėn. tuometinė Pakruojo raj. Linkuvos apylinkės DŽDT [Darbo žmonių deputatų tarybos] vykdomojo komiteto pirmininkė Pranciška Zakarauskienė pakvietė mane dirbti Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomajame komitete buhaltere, nes nuo 1965 m. gegužės 1 d. buvo įsteigtas toks etatas. Su Pranute Zakarevičiene išdirbau 25 metus. P.Zakarevičienė atėjo dirbti iš Pašvitinio apylinkės Gegiedždvario kaimo. Jos ten tėviškė. Iki 1963 metų beveik visuose kaimuose buvo po apylinkę. 1963 m. apylinkės buvo sustambintos, o P. Zakarevičienė išrinkta Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto pirmininke.

Pirmoji mūsų darbovietė buvo žydų šulės antras aukštas. Ten buvo du kambarėliai ir nedidelė salė posėdžiams. Pirmame aukšte – kino salė, kur mechanikais dirbo Algis Misiūnas ir Griauzdė. Ten jie ir gyveno. Pirmame aukšte gyveno ir Lenino kolūkio buhalterė Valerija Kukelkienė-Parčiauskaitė.

Patalpos buvo labai prastos, avarinis namas, tai teko persikelti į pastatą, kur dabar gėlių parduotuvė. Ten buvo įsikūręs miesto vykdomasis komitetas ir mes gavom vieną kambarį, kuriame dirbom penkiese. 1972 m. rudenį pastatė dabartinius apylinkės tarybos rūmus [dabar seniūnija]. Tada jau visos turėjom po kabinetą, buvo geros darbo sąlygos.

P. Zakarevičienė visą laiką kas du metai buvo perrenkama pirmininke, aš – sekretore, Felicija Beleckienė dirbo karinės įskaitos vedėja, Petronėlė Vainauskaitė-Dževečkienė – buhaltere, Aldona Švereikaitė – kasininke. Rinkimai vykdavo kas du metai, būdavo išrenkami 44 deputatai, kurie sesijos metu išrinkdavo pirmininką ir sekretorių. Kiti darbuotojai buvo skiriami pirmininkės įsakymu.

P.Zakarevičienė buvo labai stropi, darbšti, gerai išmanė ne tik jai priklausantį darbą, bet ir visus kitus, todėl padėdavo, patardavo, buvo labai gabi. Darbuotojams ir rajono administracijai ji buvo autoritetas, daug skaitydavo, turėjo gerą iškalbą. Reikalui esant, galėjo pasisakyti bet kokiu klausimu. 1966 m. įstojo į Joniškėlio ŽŪT [Žemės ūkio technikumo] neakivaizdinį skyrių ir sėkmingai jį baigė. Kadangi pirmininkė labai sąžiningai ir gerai dirbo, darbuotojai taip pat stengėsi. Darbo tikrinti atvažiuodavo Ministrų Tarybos atstovai. Jie žiūrėdavo, kokie klausimai sprendžiami vykdomojo komiteto posėdžiuose, sesijose. Posėdžiai būdavo šaukiami kas mėnesį, o sesijos – kas ketvirtį. Tikrindavo, kaip vykdomi priimti sprendimai, kaip 44 deputatai atsiskaito rinkėjams ir kitus darbus. P. Zakarevičienės vadovavimo metu apylinkė respublikoje buvo užėmusi trečią vietą. Apylinkės pirmininkė daug kartų buvo apdovanota garbės raštais, prizais, medaliais, įvairiomis dovanomis už nepriekaištingą darbą. Taip ji dirbo iki 1991 metų.

Kam teko dirbti ar turėti reikalų su Pranute Zakarevičiene, tas visada ją mini ir minės geru žodžiu.


Stanislava Aldona Zakarauskienė

Cquote1.png


Žmogus, paaukojęs gyvenimą vienam darbui

Cquote2.png

Širdis neleidžia nepaminėti žmogaus, kuris visą gyvenimą paskyrė vieninteliam darbui. Tai tokia buvo a.a. Pranutė Zakarevičienė.

Visą gyvenimą nugyveno Pašvitinio ir Linkuvos apylinkėse. Buvo baigusi Joniškėlio ŽŪT, įgijusi agronomės specialybę. Labai jauna dirbo Pašvitinio apylinkės vykdomajame komitete pirmininke, o vėliau, 1963 m. sujungus mažas apylinkes į didesnes, iki pat pensijos buvo Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė.

Man teko dirbti su Pranute 25 metus kartu. Ji – žmogus, kurio negalima neprisiminti geru žodžiu. Ji visada padėdavo kitiems, buvo nuoširdi, draugiška, visiems patardavo ir padėdavo, visus užjausdavo nelaimėje.

Džiaugdavosi žmonių pasiekimais. Todėl mes, darbuotojai, visi irgi buvome ilgaamžiai, nes, kai supratingas vadovas, niekas nenorėjo ieškoti laimės kitur. Pranutė turėjo gerą iškalbą, visada be jokio rašto pasisakydavo.

Daug kartų ji buvo apdovanota už gerą darbą. Buvo visų ją pažinojusių žmonių mylima ir gerbiama.

1991 m. išėjo į pensiją, nebedirbo. Kurį laiką dar gyveno Linkuvoje, o prieš 12 metų, pablogėjus sveikatai, kartu su vyru Povilu išsikėlė į Panevėžį, arčiau dukros Gidos.

Mirė 2017 m. kovo 9 d. Palaidota Panevėžio miesto kapinėse.

Kadangi visą gyvenimą paskyrė Linkuvos apylinkės žmonėms, noriu, kad jie, perskaitę mano straipsnelį, sužinotų, kad Pranutės gyvos nebėra, kad pažinoję žmonės jai pasakytų amžinatilsį, tegul ilsisi ramybėje, nuėjusi didelį ir garbingą gyvenimo kelią.


Buvusių darbuotojų vardu – Aldona Zakarauskienė

Vaizdas:Cquote1.png


Pranė Danė Balčiūnienė – sekretore dirbo nuo 1981 metų

Aldona Msiūnienė ir Pranė Balčiūnienė

Pranė Danė Vičaitė-Balčiūnienė (g. 1944 m. spalio 23 d. Pasvalio rajono Daujėnų apyl. Patrakės km.) – Linkuvos vykdomojo komiteto sekretorė.

Tėvas Petras Vičas (1920-1995) m. – kolūkietis.

Mama Albina Gudliauskaitė-Vičienė (1917-1996) m. – kolūkietė.

Seserys Ona Vičaitė (1942 m.) – kolūkietė, Angelė Vičaitė-Marcinkevičienė (1951 m.) – virėja.

Brolis Vytautas Vičas (1958 m.) – mechanizatorius.

Sutuoktinis Julius Balčiūnas (1927-1994) – Linkuvos ligoninės vairuotojas.

Sūnūs Vladas (1968 m.) ir Julius (1982 m.)

Pranė mokėsi ir 1959 m. baigė Pamūšio septynmetę mokyklą. Veliau 19601965 m. mokėsi Pakruojo žemės ūkio technikume ir įgijo zootechniko specialybę.

„Švytinio“ bendrovėje dirbo 10 metų zootechnike. 1976 m. pradėjo dirbti Lauksodžio apylinkėje. 1977 m. ištekėjo ir pradėjo dirbti laborante Linkuvos pieninėje. Čia dirbo 4 metus.

Linkuvos vykdomojo komiteto pirmininkas Zigmas Jasudas pasikvietė Pranę dirbti sekretore. Vėliau keitėsi vykdomojo komiteto pirmininkai Jonas Gabnys, Aldona Misiūnienė.

Filomena Ridikaitė-Atkočiūnienė – Linkuvos seniūnijos vyr. buhalterė

Filomena Ridikaitė-Atkočiūnienė


Filomena Ridikaitė-Atkočiūnienė (g. 1938 m. kovo 17 d. Pakruojo rajone, Paguliankos kaime) – prekių žinovė, sandėlių vedėja, Linkuvos seniūnijos vyr. buhalterė.

„Tėvas“ – Petras Ridikas (1886-1960), kilęs Pamažupių kaimo, Joniškėlis – kaimo stalius.

„Mama“ – Ona Katušenkaitė-Ridikienė (1899-1980), kilusi iš Paguliankos kaimo – namų šeimininkė.

„Brolis“ – Jonas Ridikas (1938-2003) – melioratorius.

„Sutuoktinis“ – Boleslovas Atkočiūnas (1935-1980) kilęs iš Uniūnų kaimo.

„Sūnus“ – Arvydas Atkočiūnas.

Filomena nuo pirmos klasės mokėsi Linkuvos vidurinėje. 1958 m. baigė (Linkuvos gimnaziją) Suaugusių darbo jaunimo vakarinę mokyklą.

1958-1960 m. mokėsi ir baigė Vilniaus kooperacijos technikumą. Įgijo prekių žinovo specialybę ir pradėjo dirbti sandėliuose Linkuvoje. Buvo sandėlio vedėja ir prekių žinovė aptarnavo visą rajoną.

1989 m. pradėjo dirbti Linkuvos apylinkės vykdomajame komitete vyr. buhaltere. Tuo metu kartu Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretore, seniūno pavaduotoja buvo Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė ir seniūnė Pranciška Zakarevičienė bei Pranciška Zakarevičienė.

2002 m. išėjo į užtarnautą poilsį. Gyvena Linkuvoje.

Teodora Šimaitė–Jasilionienė – nuo 1952 m.

Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresnioji buhalterė.

Teodora Šimaitė–Jasilionienė

Teodora Šimaitė–Jasilionienė (g. 1931 m. kovo 6 d. Zimbiškių kaime) – Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresnioji buhalterė.

Mama Paulyna Ožiūnaitė-Šimienė (1890-1992) – siuvėja.

Tėvas Augustas Šimas (1880-1977) – ūkininkas.

Sesuo Adelė (g. 1923 m.) – jūrininkų bendrabučio prižiūrėtoja.

Brolis Antanas (g. 1925 m.) – vairuotojas.

Sesuo Valerija (g. 1926 m.) – kolūkietė.

Brolis Ignas (g. 1932 m.) – kolūkietis.

Sesuo Monika Šimaitė-Miežienė (g. 1940 m.) – buhalterė.

Brolis Stasys (g. 1942 m.) – policininkas, domisi menu.

Sutuoktinis Jonas Jasilionis (1926-1997) – tekintojas.

Sūnus Vytautas (g. 1961 m.)– kranininkas.

  • 1938 m. pradėjo mokytis Laborų pradinėje mokykloje.
  • Iki 1951 m. mokėsi Linkuvos gimnazijoje (XXIX laida).
  • 1952-1960 m. pradėjo dirbti Linkuvos rajono vykdomajame komitete vyresniąja buhaltere.
  • Dirbo Metrikacijos skyriuje.
  • Dirbo su gydytoja Juodzevičienė Linkuvos ambulatorijoje. Tuberkulioziniame skyriuje gydytojos pavaduotoja ūkio reikalams. (2m.)
  • Po Linkuvos valsčiaus panaikinimo (padėjo paruošti perdavimo dokumentus)
  • Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresniąja buhaltere dirbo iki pensijos (1992 m.)
  • Teikė laidojimo paslaugas Linkuvoje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau UAB „ELDA“ (gėlės, vainikai, patalpa 13 metų)

Prisiminimai

Baigusi 10 klasių, padėjau dirbti mašininke, spausdinau protokolus. Valsčiaus pirmininkas buvo Skeperis. Jį ir jo tėvus išvežė į Sibirą, tada pradėjau dirbti dar ir buhaltere. Per naktį išmokau skaičiuoti skaitliukais. Prie mokyklos kalnelių buvo ilgas valsčiaus pastatas, vėliau čia įsikūrė mokinių bendrabutis. Po vienerių metų Linkuva tapo rajono centru.

1952-1960 m. pradėjau dirbti Linkuvos rajono vykdomajame komitete vyresniąja buhaltere. (Striaukio namuose, Gimnazijos gatvėje). Prokuratūra buvo greta, dabar likęs tik raudonų plytų namelis (jame vėliau buvo laboratorija).

Kelis kartus be perspėjimo buvo patikrintas mano darbas. Visi dokumentai rasti tvarkingi. Nuo tada mane pradėjo kviesti daryti revizijas kituose skyriuose, prekyboje. Kultūros skyrius buvo miesto centre, vėliau ten įsikūrė knygynas.

1959 m. panaikinus Linkuvos rajoną, mane kvietė dirbti Pakruojyje, bet jau buvau sukūrusi šeimą ir statėmės namą. Pradėjau dirbti Metrikacijos skyriuje, jis buvo pastate, kur vėliau įsikūrė vaistinė (vedėja Čekauskienė). Čia dirbau iki 1960 metų.

Vėliau, panaikinus Linkuvoje metrikacijos skyrių, dirbau pas gyd. Feliciją Juodzevičienę tuberkuliozės skyriuje pavaduotoja ūkio reikalams. Po to tą skyrių sujungė su ligonine ir pakvietė mane dirbti į Linkuvos namų valdybą. Ten dirbau 10 metų.

Panaikinus namų valdybą ir įsteigus Linkuvos miesto vykdomąjį komitetą, kurio pirmininku tapo Povilas Matuzas, iki 1992 m. birželio 1 d. ten dirbau vyr. buhaltere.

Išėjusi į pensiją, teikiau laidojimo paslaugas Linkuvoje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau UAB 13 metų „ELDA“ (gėlės, vainikai, patalpa).

Petronėlė Vainauskaitė-Dzevečkienė

Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė, vėliau Linkuvos vykdomojo komiteto vyr, buhalterė.

Petronelė Vainauskaitė-Dževečkienė

Petronėle Vainauskaite–Dzevečkiene (g. 1932 m. gruodžio 2 d. Tautkūnų kaime, Linkuvos valsčiuje) – Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė, vėliau buhalterė.

Tėvas Antanas Vainauskas (1901-1970) – ūkininkas.

Mama Elena Švereikaitė-Vainauskienė (1900-1925) – ūkininkai.

Broliai:

  • Petronelės sutuoktinis Vytautas Dževečka (1932-2019) m. – jūreivis, mechanizatorius.

Vaikai: Laima ir Vidmantas

Prisiminimai

Petronėle Vainauskaite–Dzevečkiene 2014 m. spalio 31 d. papasakojo savo atsiminimus apie ginkluotą partizaninį pasipriešinimą, savo santykį su partizanais, jų išpuolius prieš Sovietų valdžią. Taip pat ji pasidalino jos atmintyje išlikusiais kitų asmenų atsiminimais apie persekiojamus partizanus, detaliai nupasakojo partizano Alekso Trumpio žūties istoriją

Partizanų veikla Linkuvoje ir jos apylinkėse

Seniūnaitijos


2009 m. įkurtos 7 seniūnaitijos:

  • Kalpokų seniūnaitija: Kalpokų k., Megučionių k., Girbutkių k., Veselkiškių k., Tautkūnų k., Pamuckų k., Impolės k., Medėnų k., Būtėnų k., Pamūšio k., Zimbiškių k., Skėrių k.
  • Linkuvos centro seniūnaitija: S. Dariaus ir S. Girėno g., Kalno g., Ryto g., Sodo g., Mūšos g., Vienybės g., Varpo g., Liepų alėjos g., Laisvės g., Žalioji g., Valakų g., Tilto g., Joniškėlio g., Vaškų g., Pievų g., Basanavičiaus g., Naujoji g., Liepų g., Žeimelio g.
  • Linkuvos parko seniūnaitija: Parko g., Taikos g., Šulinio g., Daržo g., Rudens g., Gimnazijos g., Janonio g., Slėnio g., Darbo g., Beržų g., Stadiono g., Ugniagesių g., Vyšnių g., Tulpių g., Pakalnio g., Pašvitinio g., Kapų g., Miško g., Draugystės g., Paukštelio g., Lauko g., Gatvės atkarpa: Kapų g. dalis – autobusų stotis
  • Plento seniūnaitija: Plento k., Micičkių k., Muravoto k., Mūrdvario k., Paguliankos k., Jurgaičių k., Dovydiškio k., Laiškonių k., Mikalajūnų k., Rauklaukio vns., Tričių k.
  • Rimkūnų seniūnaitija: Rimkūnų k., Gaižūnų k., Tulminių k., Čičykių k., Daunorių k.
  • Triškonių seniūnaitija: Triškonių k., Gegiedžių k., Laborų k., Dūčių k., Blekonių k., Vizgonių k., Plikelių k., Pupiškių k., Vorlaukio vns., Voronėlių k., Vaižgantų k.
  • Ūdekų seniūnaitija: Ūdekų k., Ruponių k., Puodžiūnų k., Gataučių k., Gudžiūnų k.

Kapinės

Linkuvos kapinės

Linkuvos kapinių koplyčia 2015 m.

Linkuvos kapinės, ilgą laiką buvusios parapinės, turi daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją[2] ir yra vienos iš seniausių veikiančių kapinių Lietuvoje. Jos buvo įsteigtos Linkuvos šiaurės vakaruose. Kapinės seniau buvo atokiau nuo gyvenvietės (apie 870 m nuo bažnyčios), tačiau dabar atsidūrė pačiame urbanizuotos miesto teritorijos pakraštyje. Šioje Linkuvos dalyje nuo senų laikų buvo laidojama: apie 450 m į šiaurės vakarus nuo kapinių yra X–XI a. Linkuvos senkapis.[3]

Plečiantis Linkuvai, plėtėsi ir kapinės. Seniausia jų dalis išsidėsčiusi ant nedidelės kalvelės, kurios viduryje pastatyta medinė koplyčia. Kapinės aptvertos XIX a. viduryje: tarp 1837–1861 m.[4] Tvora sumūryta iš lauko riedulių, tarp jų esantys tarpai dekoruoti į skiedinį įspaustais akmenėliais ir primena abstrakčią mozaiką. Centriniai raudonų plytų kapinių vartai, galbūt kiek vėlesni, sumūryti XIX a. antrojoje pusėje. Jų šonuose, viršuje iškilę du nedideli stačiakampiai bokšteliai su kryžiais, sujungti plačia segmentine arka. Nuo vartų koplyčios link vedantis takas yra svarbiausia senosios kapinių dalies kompozicinė ašis.



Pavadinimas Plotas, ha Registracijos kodas Tipas


Gyvenvietės

Linkuvos seniūnija
Gyvenvietės
Gyvenvietė Vaizdas Gyventojų kiekis Panaikinta Lat Long
Bargavoniai 1972 56.075 23.882
Blėkoniai 19 56.076 23.871
Bubilai 0 1988 56.117 23.862
Butėnai 12 56.091 23.943
Čičykiai 0 56.163 23.933
Daunoriai 0 56.168 23.952
Dovydiškis 9 56.097 24.012
Dūčiai 29 56.083 23.915
Dūčiai 0 201? 56.071 23.918
Gaižūnai 79 56.138 23.928
Gataučiai 25 56.162 23.983
Gegiedžiai 92 56.114 23.881
Girbutkiai 56 56.042 23.960
Gudžiūnai 7 56.143 24.015
Impoliai 3 56.029 23.955
Judiškiai 201? 56.086 23.827
Jurgaičiai 21 56.096 23.997
Kalneliai 1988 56.147 23.959
Kalpokai 167 56.072 23.967
Kerkšnys 1972 56.134 24.004
Kizeriai 1968 56.144 23.968
Laborai 70 56.061 23.858
Laiškoniai 2 56.086 24.013
Lakštoniai 0 1988
[[Linkuva|]] Linkuvos baznycia.jpg 1246 56.086 23.972
Linkuva 2 1972
Medėnai 7 56.062 23.961
Megučioniai 116 56.053 23.936
Miciškiai 20 56.109 24.005
Mikalajūnai 36 56.119 23.941
Mūravotas 33 56.092 23.997
Mūrdvaris 4 56.072 24.022
Paberžiai 1972 56.117 23.998
Paduobiai 1972 56.093 23.852
Pagirninkai 1972 56.132 24.011
Pagulianka 3 56.102 23.977
Pamuckai 42 56.030 23.945
Pamūšis 22 56.044 23.985
Plentas 167 56.103 23.975
Plikeliai 13 56.111 23.900
Puknioniai 0 1988 56.040 23.875
Puodžiūnai 33 56.170 24.015
Pupiškiai 0 56.086 23.854
Putinai 1988 56.037 23.897
Ratkūnai 24 1988 56.129 23.876
Rauklaukis 3 56.101 23.945
Rimkūnai 159 56.150 23.914
Ruponiai 114 56.122 23.989
Skėriai 2 56.077 23.953
Sprakšiai 1968
Tautkūnai 3 56.032 23.927
Tričiai 1 56.111 24.017
Triškoniai 246 56.083 23.869
Tulminiai 4 56.149 23.926
Ūdekai 322 56.156 24.022
Vaižgantai 3 56.085 23.940
Valakai 1972 56.078 23.982
Veselkiškiai 9 56.067 23.992
Vizgoniai 3 56.079 23.850
Vorlaukis 0 56.117 23.921
Voronėliai 14 56.103 23.923
Zimbiškiai 0 56.057 23.896
Ziniūnai 1988 56.14 23.99


Nuorodos

  1. 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai
  2. Literatūroje paskelbtas išrašas iš 1621 m. Linkuvos bažnyčios vizitacijos, kuriame nurodoma, kad „kapines reikia aptverti tvora“, neturėtų būti siejamas su dabartinėmis kapinėmis, bet su bažnyčios šventoriumi, žr. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų.., p. 39.
  3. Zabiela G., Jarockis R., Girininkas A. Pakruojo rajono 1991 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Pakruojis, 1991, p. 12. Kultūros paveldo centro archyvas. F. 7. Ap. 1. S.v. 417. Internete: http://lad.lt/ data/com_ladreports/1643/1–40.pdf
  4. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų bažnyčia ir vienuolynas. Istorija ir kultū- ra, Vilnius: Kraštiečių kultūros klubas „Linkuva“, 1993, p. 39,


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 88% (+32073-650=31423 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 14% (+5185-174=5011 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+117-267=-150 wiki spaudos ženklai).