Linkuvos seniūnija
Linkuvos seniūnija | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |
Respublika: | Lietuva |
Apskritis: | Vėliava Šiaulių apskritis |
Savivaldybė: | Pakruojo rajono savivaldybė |
Centras: | Linkuva |
Kaimai: | 44 |
Seniūnas: | Gitana Pašiškevičienė |
Gyventojų: | 4 080 (?) |
Plotas: | 168 km² |
Tankumas : | 24 žm./km² |
Tinklalapis: | [Pakruojis.lt] |
Linkuvos seniūnija yra Pakruojo rajono rytuose.
Istorija
Seniūnijos istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
2001-04 | 2359 (Išsamiau) |
| ||
2009-09-01 | 167,53 | 3754 |
| |
2011-04 (surašymas) |
3498 | 1 miestas, 41 kaimas, 4 viensėdžiai |
Spaudoje
Darbuotojai
Gitana Pašiškevičienė– Seniūnė
Plačiau Gitana Pašiškevičienė
Kazimiera Bacevičienė – Seniūnė
Kazimiera Bacevičienė (g. 1948 m. liepos 10 d. Kelmėje) – Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1966 m. baigė Pakražančio (Kelmės r.) vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto matematikos-mechanikos fakultetą, kurį baigusi 1970 m. įgijo matematiko kvalifikaciją. 1970 m. pradėjo dirbti Pakruojo rajono Gataučių aštuonmetės mokyklos mokytoja, kurią uždarius iki 1987 m. dirbo Ūdekų devynmetės mokyklos matematikos mokytoja.
1987-1991 m. – Pakruojo rajono „Didžiojo Spalio“ kolūkio pirmininko pavaduotoja politiniam-masiniam darbui.
Bacevičienei K. suteikta karjeros valstybės tarnautojo A lygio 12 kategorijos II kvalifikacijos klasė.
Bacevičienė K. – Ūdekų kaimo bendruomenės narė, dalyvauja Linkuvos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Pabūkime kartu“ ir Linkuvos miesto moterų klubo „Šypsena“ veikloje. Yra Lietuvos samariečių bendrijos ir „Lietuvai pagražinti“ draugijos narė.
Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Pakruojo rajono skyriaus narė.
Nuo 1997 m. dirbo Linkuvos seniūnės pareigose.
1997 m. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos seniūnė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos narė.
1999 m. apdovanota Šiaulių apskrities viršininko padėkos raštu už iniciatyvų ir nuoširdų darbą,
2014 m. – Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai“.
2000–2003 m., 2003 m., 2007 m. ir 2011 m. (mandato atsisakė) Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narė.[1]
Lietuvai pagražinti draugijos ir samariečių draugijos narė, Ūdekų kaimo bendruomenės narė. 2004 m. jos iniciatyva įkurtas Linkuvos skulptūrų parkas.
Sutuoktinis Edmundas, vaikai Renata, Remigijus, Denas.
Plačiau apie darbą Linkuvoje
Septyniais Linkuvos spinduliais – pro gėlynus ir mūrus
Linkuvos seniūnė
Tuziną metų Linkuvos seniūnijai vadovaujanti Kazimiera Bacevičienė visu tuos metus rašo sąsiuvinius — atmintines, kuriuose pasižymi žmonių duodamas užduotis artimiausiam valdžios atstovui. Tenka buvusiai pedagogei ir gatvių apšvietimu rūpintis, ir susipykusias šeimas taikyti, ir mokyti tiesiog švariai gyventi.
Kasdienos darbai suguldyti sąsiuviniuose
Krūvoje įvairaus formato sąsiuvinių K. Bacevičienė greitosiomis pasižymi, ko pageidauja ar siūlo, reikalauja seniūnijoje apsilankę ar telefonu paskambinę žmonės. Antai vienas linkuvis pareiškė abejonę, kad gatvėje, kurioje jis gyvena, dega mažiau apšvietimo lempų, nei kitoje.
„Gatvių apšvietimu rūpinasi ne seniūnijos darbuotojai — dėl to teks aiškintis su komunalininkais, atsakyti žmogui. Užsirašinėju viską ne todėl, kad neįstengčiau atsiminti — atmintimi nesiskundžiu. Tiesiog esu įpratusi suplanuoti, ką pirmiausiai nuveiksiu, o kokie reikalai dar gali palūkėti. Yra ir problemų, kurių seniūnas tiesiog negali išspręsti, tenka prašyti žmogaus palaukti, kol galbūt situacija keisis“, — sakė K. Bacevičienė.
Neseniai seniūnijos specialistai, pasikvietę aplinkosaugininkus, į sueigą sukviestus Linkuvos centro gyventojus ragino gyventi švariai. Mat nuo bendru tualetu besinaudojančių kaimynų nevalyvumo kenčia gretimos sodybos šeimininkai. K. Bacevičienę stebino, jog taip elgiasi daugiausiai ne asocialūs žmonės. Nes su netvarka tualete ji kovoja nuo pat seniūnės karjeros pradžios.
Teko seniūnei su kitais specialistais važiuoti į susipykusias šeimas — taikyti sutuoktinius, pačius nebesurandančius kompromiso. Guosti motiną, besikamuojančią dėl prasigėrusio sūnaus. Teko dalyvauti, žmonėms dalijantis turtą — nes bendrasavininkai nepanoro kviestis notaro surašyti oficialią sutartį ir iškelti į viešumą savo asmeninių bėdų.
Prisieina talkininkauti kaimų benduomenėms, apsirūpinant kuru pastatams, tvarkant kitus ūkinius reikalus. Kuomet prieš keletą metų Linkuvos šviesuoliai bei kraštiečiai parodė iniciatyvą miesto pradžioje pastatyti medinį koplytstulpį, K. Bacevičienė surinko bene dvidešimt įvairių institucijų, įstaigų parašų — suderinimų, kad meno kūrinys galėtų iškilti norimoje vietoje.
„Seniūnas — tikrai ne valdininkas, kaip mėgstama įvardyti. Labiau jis — vietos žmonių tarnas, pirmasis, į ką kreipiasi bėdos ištikti gyventojai. Su kitais kolegomis seniūnais kartais juokaujame, kad esame visų galų meistrai, na, dar tik į gaisrus nevažiuojame“, — šypsojosi K. Bacevičienė
Jau įvykdytus prašymus seniūnė pasižymi. Vartydama keliolikos metų užrašus, K. Bacevičienė pastebėjo: kasdienės žmonių problemos per tą laiką ne itin keitėsi. Ir dar — per tuziną darbo metų jai neteko sutikti labai piktų žmonių. Netgi jei kuris, girtas būdamas, ir mesteli negerą žodį — vėliau atsiprašo.
Linkuva puošiama kuo pigiau
Seną miestą, kurio centras paskelbtas urbanistiniu paminklu, K. Bacevičienei norėjosi papuošti. Kadangi į nedidelę Linkuvą neplūsta pinigingi verslininkai, galintys pastatyti naujus šiuolaikiškus pastatus, reikėjo ieškoti kitų galimybių, kokias leidžia seniūnijos kišenė.
Pačiai turinčiai gražią sodybą, K. Bacevičienei kilo įdėja Linkuvoje įkurti parką. Darbo biržos klientų sąrašuose seniūnė surado bankrutavusios miesto pieninės buvusią darbuotoją Ireną Tauperienę — aplinkos grožio entuziastę. Išsiderėjo, kad šiai moteriai būtų skirta viešųjų darbų kelis kartus ilgiau, nei įprastai. Ir surado nuolatinę talkininkę, vėliau tapusią seniūnijos apželdintoją, padedančią įgyvendinti kylančias idėjas.
Per keletą metų buvusių balų vietoje atsirado Linkuvos parkas su tvenkiniais. Tvenkiniai įrenginėjami dar dviejose Linkuvos vietose.
Labiausiai miestas išgarsėjo prieš keletą metų, kuomet tradicinei Škapliernos šventei sukūrė kompoziciją iš gėlių „Drugelis“. Šiai bei kitoms gyvų augalų kompozicijoms (apie jas „Šiaulių kraštas“ rašė ne kartą), išskiriančios Linkuvą iš kitų nedidelių miestų, idėjas dažniausiai pasiūlo K. Bacevičienė, ką gražaus suradusi specializuotuose leidiniuose bei internete.
„Viską stengiamės padaryti kuo pigiau, nes sunkmečiu pinigų tvarkyti aplinką tikrai niekas nežarsto. Dažniausiai pasitelkiame viešuosius darbus dirbančius žmones. Nemažai augalų daigų užsiauginame irgi patys“, — sakė seniūnė.
Į K. Bacevičienės bei jos bendraminčių pastangas gražinti Linkuvą atsiliepia ir miestelėnai. Pavasarį gražių sodybų šeimininkai seniūnijai padovanojo šimtus gėlių daigų aplinkai puošti.
Pedagogė pakeitė profesiją
K. Bacevičienės tikroji profesija — matematikos mokytoja. Beveik devyniolika metų ji mokė Ūdekų mokyklą lankančius šio bei aplinkinių kaimų vaikus. Tačiau matė, kad moksleivių mažai, kad ateitis neaiški. Nors anais laikais niekas nekalbėjo apie mokyklų uždarymus.
„Todėl neatsisakiau vietos kolūkio pirmininko pasiūlymo tapti jo pavaduotoja politiniam masiniam darbui. Politika ten iš tiesų buvo tik pavadinime. Nes mano pareigos buvo organizuoti kolūkiečių šventes — pagerbti geriausius darbuotojus, jubiliatus, rengti ekskursijas, kitokias pramogas“, — prisiminė K. Bacevičienė.
1990—aisiais, kolūkiui persiorganizavus į bendrovę, tokio etato neliko. K. Bacevičienė prisimena, jog smūgį, likus bedarbe, sušvelnino tuo laiku gimęs jaunėlis sūnus. Augino jį, vėliau buvo tuo laiku dar neprivatizuoti Ūdekų vėjo malūno prižiūrėtoja.
„Rimto darbo neturėjau septynerius metus, iki pat 1997— ųjų, kuomet sulaukiau pasiūlymo vadovauti Linkuvos seniūnijai. Su ankstesniuoju seniūnu Zenonu Šimkūnu tuo laiku kalbėjau, aiškinausi, kokius jo pradėtus darbus reikės tęsti. Buvau perspėta, kad seniūno darbas praktiškai nenormuojamas, kad galiu ir neturėti savaitgaliais išeiginių“, — sakė K. Bacevičienė.
Pirmasis krikštas naujose pareigose jai įsiminė iki šiol. Vos kelintą dieną tedirbant seniūne, į kabinetą įėjo dviem ramentais besiremianti, sunkiai vaikštanti garbaus amžiaus vietos tautodailininkė Petronėlė Onaitienė. Ir pareikalavo greitai sutvarkyti žvyrkelį iki priemiestinio Muravoto kaimo — mat juo, pasidariusiu labai duobėtu, visai nebegali važiuoti mašinos.
Teko seniūnei suktis, prašyti kelininkų pagalbos. K. Bacevičienė prisiminė tuo laiku dar nežinojusi, kad yra tinkamas ar netinkamas laikas greideriuoti kelius. Bet susitarti su kelininkais pavyko. O kai patenkinta menininkė po kelių dienų pas seniūnę atėjo nešina puokšte savo darželyje išaugintų gėlių, K. Bacevičienė prisipažino sunkiai suvaldžiusi ašaras.
Janina Šaparnienė, 2009 m. lapkričio 12 d.
Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė
Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė (g. 1942 m. sausio 8 d. Pakruojo r. Jurgaičių k.) – ilgametė Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretorė, seniūno pavaduotoja.
Tėvas Juozas Dičpetris (g.1903 m.), Jurgaičių k.
Mama Filomena Noreikaitė-Dičpetrienė (g.1913 m.), Maldžiūnų k.
Brolis Algis Aleksandras Dičpetris (1939-2001) m. – Linkuvos gimnazijos direktorius.
Sutuoktinis Jonas Zakarauskas (nuo 1972 m.)
Aldona gimė valstiečių šeimoje. Tėvai žemės neturėjo, eidavo dirbti pas ūkininkus. Šeimoje augo su broliu Algiu.
1949 m. pradėjo lankyti Linkuvos vidurinės mokyklos pirmą skyrių (iki 5 klasės mokė Emilija Servienė. Kai baigė pirmą skyrių, skyriai buvo pervadinti klasėmis. Tuo metu mokyklos direktorius buvo Antanas Šaulys, vėliau – Valentinas Vasilevičius, Bronius Gaigalas ir Juozas Skrupskelis, klasės auklėtoja – Pranė Gaigalienė. Buvo privaloma baigti 7 klases.
Baigusi 7 klases, dirbo Linkuvos tarybiniame ūkyje. Kadangi pasidarė privalomas 8 klasių išsilavinimas, 1963 m. Aldona pradėjo mokytis Linkuvos darbo jaunimo vidurinės vakarinės mokyklos 8 klasėje. Klasės vadovas buvo Leonas Timinskas.
1965 m. Aldona tęsė mokslą Joniškėlio ž. ū. technikume. 1970 m. įgijusi agronomės specialybę, pradėjo dirbti Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomajame komitete buhaltere. Pakruojo r. vykdomojo komiteto nurodymu, buvo pasiųsta į 6 mėn. tarnybinių darbuotojų kursus prie LTSR Ministrų Tarybos. Grįžusi iš kursų, buvo išrinkta Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretore. Čia dirbo iki 1990 m. Susijungus Linkuvos miesto ir Linkuvos apylinkės vykdomiesiems komitetams, atsirado Linkuvos miesto ir apylinkės vykdomasis komitetas, kurio pirmininke buvo išrinkta Pranciška Zakarevičienė.
1991 m. įstaiga pavadinta Linkuvos seniūnija. Viršaičiu buvo išrinktas Povilas Matuzas, o Aldona tapo seniūno pavaduotoja. Šiose pareigose dirbo iki 2004 m., tuomet seniūne buvo išrinkta Kazimiera Bacevičienė.
Išdirbusi 47 metus, į pensiją Aldona Zakarauskienė išėjo 2004 m. sausio 12 d.
Pranciška Zakarevičienė – Apylinkės pirmininkė
Pranciška Zakarevičienė (g. 1933 m. lapkričio 1 d. Pašvitinys, Gegiedždvario k.– 2017 m. kovo 9 d. Panevėžyje) – Ilgametė Linkuvos rajono vykdomojo komiteto instruktorė, Linkuvos apylinkės pirmininkė.
Tėvas Jonas Šliavas (g.1903 m.) – stogdengys.
Mama Valerija Šliavienė (g.1901 m.), tarnavo pas ūkininkus.
Sesuo Valerija Garnienė (g. 1932 m.) – kultūros darbuotoja.
Sesuo Eugenija Šiurnienė (g. 1930 m.) – pašto darbuotoja, (Vidos Šiurnaitės-Lukšienės mama).
Brolis Julius Šliavas (g. 1941 m.) – vairuotojas.
Sutuoktinis (nuo 1958 m.) Povilas Zakarevičius (g.1932 m.) – statybininkas.
Duktė Gida Zakarevičiūtė – pedagogė, verslininkė.
Pranciška gimė Gegiedždvario k., valstiečių šeimoje. Tėvas – stogdengys, mama tarnavo pas ūkininkus ir augino vaikus. Šeimoje dar augo seserys Valerija, Eugenija ir brolis Julius.
Pranciška pradinę mokyklą lankė Pašvitinyje. Vėliau mokėsi Joniškėlio ž. ū. technikume ir kartu baigė vidurinę mokyklą. Dirbo komjaunimo sekretore Pašvitinyje. Baigusi mokslus pradėjo dirbti Linkuvos rajono vykdomojo komiteto instruktore.
Prisiminimai
1965 metais balandžio mėn. tuometinė Pakruojo raj. Linkuvos apylinkės DŽDT [Darbo žmonių deputatų tarybos] vykdomojo komiteto pirmininkė Pranciška Zakarauskienė pakvietė mane dirbti Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomajame komitete buhaltere, nes nuo 1965 m. gegužės 1 d. buvo įsteigtas toks etatas. Su Pranute Zakarevičiene išdirbau 25 metus. P.Zakarevičienė atėjo dirbti iš Pašvitinio apylinkės Gegiedždvario kaimo. Jos ten tėviškė. Iki 1963 metų beveik visuose kaimuose buvo po apylinkę. 1963 m. apylinkės buvo sustambintos, o P. Zakarevičienė išrinkta Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto pirmininke. Pirmoji mūsų darbovietė buvo žydų šulės antras aukštas. Ten buvo du kambarėliai ir nedidelė salė posėdžiams. Pirmame aukšte – kino salė, kur mechanikais dirbo Algis Misiūnas ir Griauzdė. Ten jie ir gyveno. Pirmame aukšte gyveno ir Lenino kolūkio buhalterė Valerija Kukelkienė-Parčiauskaitė. Patalpos buvo labai prastos, avarinis namas, tai teko persikelti į pastatą, kur dabar gėlių parduotuvė. Ten buvo įsikūręs miesto vykdomasis komitetas ir mes gavom vieną kambarį, kuriame dirbom penkiese. 1972 m. rudenį pastatė dabartinius apylinkės tarybos rūmus [dabar seniūnija]. Tada jau visos turėjom po kabinetą, buvo geros darbo sąlygos. P. Zakarevičienė visą laiką kas du metai buvo perrenkama pirmininke, aš – sekretore, Felicija Beleckienė dirbo karinės įskaitos vedėja, Petronėlė Vainauskaitė-Dževečkienė – buhaltere, Aldona Švereikaitė – kasininke. Rinkimai vykdavo kas du metai, būdavo išrenkami 44 deputatai, kurie sesijos metu išrinkdavo pirmininką ir sekretorių. Kiti darbuotojai buvo skiriami pirmininkės įsakymu. P.Zakarevičienė buvo labai stropi, darbšti, gerai išmanė ne tik jai priklausantį darbą, bet ir visus kitus, todėl padėdavo, patardavo, buvo labai gabi. Darbuotojams ir rajono administracijai ji buvo autoritetas, daug skaitydavo, turėjo gerą iškalbą. Reikalui esant, galėjo pasisakyti bet kokiu klausimu. 1966 m. įstojo į Joniškėlio ŽŪT [Žemės ūkio technikumo] neakivaizdinį skyrių ir sėkmingai jį baigė. Kadangi pirmininkė labai sąžiningai ir gerai dirbo, darbuotojai taip pat stengėsi. Darbo tikrinti atvažiuodavo Ministrų Tarybos atstovai. Jie žiūrėdavo, kokie klausimai sprendžiami vykdomojo komiteto posėdžiuose, sesijose. Posėdžiai būdavo šaukiami kas mėnesį, o sesijos – kas ketvirtį. Tikrindavo, kaip vykdomi priimti sprendimai, kaip 44 deputatai atsiskaito rinkėjams ir kitus darbus. P. Zakarevičienės vadovavimo metu apylinkė respublikoje buvo užėmusi trečią vietą. Apylinkės pirmininkė daug kartų buvo apdovanota garbės raštais, prizais, medaliais, įvairiomis dovanomis už nepriekaištingą darbą. Taip ji dirbo iki 1991 metų. Kam teko dirbti ar turėti reikalų su Pranute Zakarevičiene, tas visada ją mini ir minės geru žodžiu. |
Žmogus, paaukojęs gyvenimą vienam darbui
Širdis neleidžia nepaminėti žmogaus, kuris visą gyvenimą paskyrė vieninteliam darbui. Tai tokia buvo a.a. Pranutė Zakarevičienė. Visą gyvenimą nugyveno Pašvitinio ir Linkuvos apylinkėse. Buvo baigusi Joniškėlio ŽŪT, įgijusi agronomės specialybę. Labai jauna dirbo Pašvitinio apylinkės vykdomajame komitete pirmininke, o vėliau, 1963 m. sujungus mažas apylinkes į didesnes, iki pat pensijos buvo Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė. Man teko dirbti su Pranute 25 metus kartu. Ji – žmogus, kurio negalima neprisiminti geru žodžiu. Ji visada padėdavo kitiems, buvo nuoširdi, draugiška, visiems patardavo ir padėdavo, visus užjausdavo nelaimėje. Džiaugdavosi žmonių pasiekimais. Todėl mes, darbuotojai, visi irgi buvome ilgaamžiai, nes, kai supratingas vadovas, niekas nenorėjo ieškoti laimės kitur. Pranutė turėjo gerą iškalbą, visada be jokio rašto pasisakydavo. Daug kartų ji buvo apdovanota už gerą darbą. Buvo visų ją pažinojusių žmonių mylima ir gerbiama. 1991 m. išėjo į pensiją, nebedirbo. Kurį laiką dar gyveno Linkuvoje, o prieš 12 metų, pablogėjus sveikatai, kartu su vyru Povilu išsikėlė į Panevėžį, arčiau dukros Gidos. Mirė 2017 m. kovo 9 d. Palaidota Panevėžio miesto kapinėse. Kadangi visą gyvenimą paskyrė Linkuvos apylinkės žmonėms, noriu, kad jie, perskaitę mano straipsnelį, sužinotų, kad Pranutės gyvos nebėra, kad pažinoję žmonės jai pasakytų amžinatilsį, tegul ilsisi ramybėje, nuėjusi didelį ir garbingą gyvenimo kelią. Buvusių darbuotojų vardu – Aldona Zakarauskienė |
Vaizdas:Cquote1.png |
Pranė Danė Balčiūnienė – sekretore dirbo nuo 1981 metų
Pranė Danė Vičaitė-Balčiūnienė (g. 1944 m. spalio 23 d. Pasvalio rajono Daujėnų apyl. Patrakės km.) – Linkuvos vykdomojo komiteto sekretorė.
Tėvas Petras Vičas (1920-1995) m. – kolūkietis.
Mama Albina Gudliauskaitė-Vičienė (1917-1996) m. – kolūkietė.
Seserys Ona Vičaitė (1942 m.) – kolūkietė, Angelė Vičaitė-Marcinkevičienė (1951 m.) – virėja.
Brolis Vytautas Vičas (1958 m.) – mechanizatorius.
Sutuoktinis Julius Balčiūnas (1927-1994) – Linkuvos ligoninės vairuotojas.
Sūnūs Vladas (1968 m.) ir Julius (1982 m.)
Pranė mokėsi ir 1959 m. baigė Pamūšio septynmetę mokyklą. Veliau 1960–1965 m. mokėsi Pakruojo žemės ūkio technikume ir įgijo zootechniko specialybę.
„Švytinio“ bendrovėje dirbo 10 metų zootechnike. 1976 m. pradėjo dirbti Lauksodžio apylinkėje. 1977 m. ištekėjo ir pradėjo dirbti laborante Linkuvos pieninėje. Čia dirbo 4 metus.
Linkuvos vykdomojo komiteto pirmininkas Zigmas Jasudas pasikvietė Pranę dirbti sekretore. Vėliau keitėsi vykdomojo komiteto pirmininkai Jonas Gabnys, Aldona Misiūnienė.
Filomena Ridikaitė-Atkočiūnienė – Linkuvos seniūnijos vyr. buhalterė
Filomena Ridikaitė-Atkočiūnienė (g. 1938 m. kovo 17 d. Pakruojo rajone, Paguliankos kaime) – prekių žinovė, sandėlių vedėja, Linkuvos seniūnijos vyr. buhalterė.
„Tėvas“ – Petras Ridikas (1886-1960), kilęs Pamažupių kaimo, Joniškėlis – kaimo stalius.
„Mama“ – Ona Katušenkaitė-Ridikienė (1899-1980), kilusi iš Paguliankos kaimo – namų šeimininkė.
„Brolis“ – Jonas Ridikas (1938-2003) – melioratorius.
„Sutuoktinis“ – Boleslovas Atkočiūnas (1935-1980) kilęs iš Uniūnų kaimo.
„Sūnus“ – Arvydas Atkočiūnas.
Filomena nuo pirmos klasės mokėsi Linkuvos vidurinėje. 1958 m. baigė (Linkuvos gimnaziją) Suaugusių darbo jaunimo vakarinę mokyklą.
1958-1960 m. mokėsi ir baigė Vilniaus kooperacijos technikumą. Įgijo prekių žinovo specialybę ir pradėjo dirbti sandėliuose Linkuvoje. Buvo sandėlio vedėja ir prekių žinovė aptarnavo visą rajoną.
1989 m. pradėjo dirbti Linkuvos apylinkės vykdomajame komitete vyr. buhaltere. Tuo metu kartu Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretore, seniūno pavaduotoja buvo Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė ir seniūnė Pranciška Zakarevičienė bei Pranciška Zakarevičienė.
2002 m. išėjo į užtarnautą poilsį. Gyvena Linkuvoje.
Teodora Šimaitė–Jasilionienė – nuo 1952 m.
Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresnioji buhalterė.
Teodora Šimaitė–Jasilionienė (g. 1931 m. kovo 6 d. Zimbiškių kaime) – Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresnioji buhalterė.
Mama Paulyna Ožiūnaitė-Šimienė (1890-1992) – siuvėja.
Tėvas Augustas Šimas (1880-1977) – ūkininkas.
Sesuo Adelė (g. 1923 m.) – jūrininkų bendrabučio prižiūrėtoja.
Brolis Antanas (g. 1925 m.) – vairuotojas.
Sesuo Valerija (g. 1926 m.) – kolūkietė.
Brolis Ignas (g. 1932 m.) – kolūkietis.
Sesuo Monika Šimaitė-Miežienė (g. 1940 m.) – buhalterė.
Brolis Stasys (g. 1942 m.) – policininkas, domisi menu.
Sutuoktinis Jonas Jasilionis (1926-1997) – tekintojas.
Sūnus Vytautas (g. 1961 m.)– kranininkas.
- 1938 m. pradėjo mokytis Laborų pradinėje mokykloje.
- Iki 1951 m. mokėsi Linkuvos gimnazijoje (XXIX laida).
- 1952-1960 m. pradėjo dirbti Linkuvos rajono vykdomajame komitete vyresniąja buhaltere.
- Dirbo Metrikacijos skyriuje.
- Dirbo su gydytoja Juodzevičienė Linkuvos ambulatorijoje. Tuberkulioziniame skyriuje gydytojos pavaduotoja ūkio reikalams. (2m.)
- Po Linkuvos valsčiaus panaikinimo (padėjo paruošti perdavimo dokumentus)
- Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresniąja buhaltere dirbo iki pensijos (1992 m.)
- Teikė laidojimo paslaugas Linkuvoje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau UAB „ELDA“ (gėlės, vainikai, patalpa 13 metų)
Prisiminimai
Baigusi 10 klasių, padėjau dirbti mašininke, spausdinau protokolus. Valsčiaus pirmininkas buvo Skeperis. Jį ir jo tėvus išvežė į Sibirą, tada pradėjau dirbti dar ir buhaltere. Per naktį išmokau skaičiuoti skaitliukais. Prie mokyklos kalnelių buvo ilgas valsčiaus pastatas, vėliau čia įsikūrė mokinių bendrabutis. Po vienerių metų Linkuva tapo rajono centru.
1952-1960 m. pradėjau dirbti Linkuvos rajono vykdomajame komitete vyresniąja buhaltere. (Striaukio namuose, Gimnazijos gatvėje). Prokuratūra buvo greta, dabar likęs tik raudonų plytų namelis (jame vėliau buvo laboratorija).
Kelis kartus be perspėjimo buvo patikrintas mano darbas. Visi dokumentai rasti tvarkingi. Nuo tada mane pradėjo kviesti daryti revizijas kituose skyriuose, prekyboje. Kultūros skyrius buvo miesto centre, vėliau ten įsikūrė knygynas.
1959 m. panaikinus Linkuvos rajoną, mane kvietė dirbti Pakruojyje, bet jau buvau sukūrusi šeimą ir statėmės namą. Pradėjau dirbti Metrikacijos skyriuje, jis buvo pastate, kur vėliau įsikūrė vaistinė (vedėja Čekauskienė). Čia dirbau iki 1960 metų.
Vėliau, panaikinus Linkuvoje metrikacijos skyrių, dirbau pas gyd. Feliciją Juodzevičienę tuberkuliozės skyriuje pavaduotoja ūkio reikalams. Po to tą skyrių sujungė su ligonine ir pakvietė mane dirbti į Linkuvos namų valdybą. Ten dirbau 10 metų.
Panaikinus namų valdybą ir įsteigus Linkuvos miesto vykdomąjį komitetą, kurio pirmininku tapo Povilas Matuzas, iki 1992 m. birželio 1 d. ten dirbau vyr. buhaltere.
Išėjusi į pensiją, teikiau laidojimo paslaugas Linkuvoje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau UAB 13 metų „ELDA“ (gėlės, vainikai, patalpa).
Petronėlė Vainauskaitė-Dzevečkienė
Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė, vėliau Linkuvos vykdomojo komiteto vyr, buhalterė.
Petronėle Vainauskaite–Dzevečkiene (g. 1932 m. gruodžio 2 d. Tautkūnų kaime, Linkuvos valsčiuje) – Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė, vėliau buhalterė.
Tėvas Antanas Vainauskas (1901-1970) – ūkininkas.
Mama Elena Švereikaitė-Vainauskienė (1900-1925) – ūkininkai.
Broliai:
- Felicija (1926-2005) – 1947 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXIII laida), dirbo Megučionių bibliotekoje.
- Valerija (1928-2014) – 1949 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXV laida), dirbo Ūtenoje lietuvių kalbos mokytoja.
- Petronėlė (1932 m.) – Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkė, vėliau buhalterė.
- Antanas (1935–1961)– statybininkas, žuvo žuvo avarijoje.
- Jonas (1937-1987) – 1956 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXXII laida), mokėsi Ž.Ū. akademijoje. Dirbo Žemės ūkio ministerijoje.
- Petronelės sutuoktinis Vytautas Dževečka (1932-2019) m. – jūreivis, mechanizatorius.
Vaikai: Laima ir Vidmantas
Prisiminimai
Petronėle Vainauskaite–Dzevečkiene 2014 m. spalio 31 d. papasakojo savo atsiminimus apie ginkluotą partizaninį pasipriešinimą, savo santykį su partizanais, jų išpuolius prieš Sovietų valdžią. Taip pat ji pasidalino jos atmintyje išlikusiais kitų asmenų atsiminimais apie persekiojamus partizanus, detaliai nupasakojo partizano Alekso Trumpio žūties istoriją
Partizanų veikla Linkuvoje ir jos apylinkėse
Seniūnaitijos
Linkuvos seniūnaičiai 2019-12 Daiva Lipskienė, Gitana Misiūnienė, Gitana Pašiškevičienė, Janina Ramonienė, Audronė Sabaliauskienė, Ernesta Kulbeckaitė-Šumskienė ir Vidmantas Pėželis
Gitana Misiūnienė – Ūdekų, Audronė Sabalaiuskienė – Parko seniūnaitijos, Vidmantas Pėželis – Kalpokų, Janina Ramonienė – Triškonių, ir nuotraukoje nėra: Daiva Lipskienė – Rimkūnų, Jolanta Enikienė – Centro
Seniūnaičiams įteikiami pažymėjimai. Linkuvos seniūnė Gitana Pašiškevičienė ir pavaduotoja Valda Goesaitė-Navickienė.
2009 m. įkurtos 7 seniūnaitijos:
- Kalpokų seniūnaitija: Kalpokų k., Megučionių k., Girbutkių k., Veselkiškių k., Tautkūnų k., Pamuckų k., Impolės k., Medėnų k., Būtėnų k., Pamūšio k., Zimbiškių k., Skėrių k.
- Linkuvos centro seniūnaitija: S. Dariaus ir S. Girėno g., Kalno g., Ryto g., Sodo g., Mūšos g., Vienybės g., Varpo g., Liepų alėjos g., Laisvės g., Žalioji g., Valakų g., Tilto g., Joniškėlio g., Vaškų g., Pievų g., Basanavičiaus g., Naujoji g., Liepų g., Žeimelio g.
- Linkuvos parko seniūnaitija: Parko g., Taikos g., Šulinio g., Daržo g., Rudens g., Gimnazijos g., Janonio g., Slėnio g., Darbo g., Beržų g., Stadiono g., Ugniagesių g., Vyšnių g., Tulpių g., Pakalnio g., Pašvitinio g., Kapų g., Miško g., Draugystės g., Paukštelio g., Lauko g., Gatvės atkarpa: Kapų g. dalis – autobusų stotis
- Plento seniūnaitija: Plento k., Micičkių k., Muravoto k., Mūrdvario k., Paguliankos k., Jurgaičių k., Dovydiškio k., Laiškonių k., Mikalajūnų k., Rauklaukio vns., Tričių k.
- Rimkūnų seniūnaitija: Rimkūnų k., Gaižūnų k., Tulminių k., Čičykių k., Daunorių k.
- Triškonių seniūnaitija: Triškonių k., Gegiedžių k., Laborų k., Dūčių k., Blekonių k., Vizgonių k., Plikelių k., Pupiškių k., Vorlaukio vns., Voronėlių k., Vaižgantų k.
- Ūdekų seniūnaitija: Ūdekų k., Ruponių k., Puodžiūnų k., Gataučių k., Gudžiūnų k.
Kapinės
Linkuvos kapinės
Linkuvos kapinės, ilgą laiką buvusios parapinės, turi daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją[2] ir yra vienos iš seniausių veikiančių kapinių Lietuvoje. Jos buvo įsteigtos Linkuvos šiaurės vakaruose. Kapinės seniau buvo atokiau nuo gyvenvietės (apie 870 m nuo bažnyčios), tačiau dabar atsidūrė pačiame urbanizuotos miesto teritorijos pakraštyje. Šioje Linkuvos dalyje nuo senų laikų buvo laidojama: apie 450 m į šiaurės vakarus nuo kapinių yra X–XI a. Linkuvos senkapis.[3]
Plečiantis Linkuvai, plėtėsi ir kapinės. Seniausia jų dalis išsidėsčiusi ant nedidelės kalvelės, kurios viduryje pastatyta medinė koplyčia. Kapinės aptvertos XIX a. viduryje: tarp 1837–1861 m.[4] Tvora sumūryta iš lauko riedulių, tarp jų esantys tarpai dekoruoti į skiedinį įspaustais akmenėliais ir primena abstrakčią mozaiką. Centriniai raudonų plytų kapinių vartai, galbūt kiek vėlesni, sumūryti XIX a. antrojoje pusėje. Jų šonuose, viršuje iškilę du nedideli stačiakampiai bokšteliai su kryžiais, sujungti plačia segmentine arka. Nuo vartų koplyčios link vedantis takas yra svarbiausia senosios kapinių dalies kompozicinė ašis.
Pavadinimas | Plotas, ha | Registracijos kodas | Tipas
|
---|
|
Gyvenvietės
- Blėkoniai, k. – 19
- Butėnai, k. – 12
- Čičykiai, k. – 0
- Daunoriai, k. – 0
- Dovydiškis, k. – 9
- Dūčiai, k. – 29
- Dūčiai, vs. – 0
- Gaižūnai, k. – 79
- Gataučiai, k. – 25
- Gegiedžiai, k. – 92
- Girbutkiai, k. – 56
- Gudžiūnai, k. – 7
- Impoliai, k. – 3
- Judiškiai, vs. – 0
- Jurgaičiai, k. – 21
- Kalpokai, k. – 167
- Laborai, k. – 70
- Laiškoniai, k. – 2
- Linkuva, m. – 1550
- Medėnai, k. – 7
- Megučioniai, k. – 116
- Miciškiai, k. – 20
- Mikalajūnai, k. – 36
- Mūravotas, k. – 33
- Mūrdvaris, k. – 4
- Pagulianka, k. – 3
- Pamuckai, k. – 42
- Plentas, k. – 167
- Plikeliai, k. – 13
- Puodžiūnai, k. – 33
- Pupiškiai, k. – 0
- Rauklaukis, vs. – 3
- Rimkūnai, k. – 159
- Ruponiai, k. – 114
- Skėriai, k. – 2
- Tautkūnai, k. – 3
- Tričiai, k. – 1
- Triškoniai, k. – 246
- Tulminiai, k. – 4
- Ūdekai, k. – 322
- Vaižgantai, k. – 3
- Veselkiškiai, k. – 9
- Vizgoniai, k. – 3
- Vorlaukis, vs. – 0
- Voronėliai, k. – 14
- Zimbiškiai, k. – 0
Linkuvos seniūnija Gyvenvietės |
Gyvenvietė | Vaizdas | Gyventojų kiekis | Panaikinta | Lat | Long |
---|---|---|---|---|---|
Bargavoniai | 1972 | 56.075 | 23.882 | ||
Blėkoniai | 19 | 56.076 | 23.871 | ||
Bubilai | 0 | 1988 | 56.117 | 23.862 | |
Butėnai | 12 | 56.091 | 23.943 | ||
Čičykiai | 0 | 56.163 | 23.933 | ||
Daunoriai | 0 | 56.168 | 23.952 | ||
Dovydiškis | 9 | 56.097 | 24.012 | ||
Dūčiai | 29 | 56.083 | 23.915 | ||
Dūčiai | 0 | 201? | 56.071 | 23.918 | |
Gaižūnai | 79 | 56.138 | 23.928 | ||
Gataučiai | 25 | 56.162 | 23.983 | ||
Gegiedžiai | 92 | 56.114 | 23.881 | ||
Girbutkiai | 56 | 56.042 | 23.960 | ||
Gudžiūnai | 7 | 56.143 | 24.015 | ||
Impoliai | 3 | 56.029 | 23.955 | ||
Judiškiai | 201? | 56.086 | 23.827 | ||
Jurgaičiai | 21 | 56.096 | 23.997 | ||
Kalneliai | 1988 | 56.147 | 23.959 | ||
Kalpokai | 167 | 56.072 | 23.967 | ||
Kerkšnys | 1972 | 56.134 | 24.004 | ||
Kizeriai | 1968 | 56.144 | 23.968 | ||
Laborai | 70 | 56.061 | 23.858 | ||
Laiškoniai | 2 | 56.086 | 24.013 | ||
Lakštoniai | 0 | 1988 | |||
[[Linkuva|]] | 1246 | 56.086 | 23.972 | ||
Linkuva | 2 | 1972 | |||
Medėnai | 7 | 56.062 | 23.961 | ||
Megučioniai | 116 | 56.053 | 23.936 | ||
Miciškiai | 20 | 56.109 | 24.005 | ||
Mikalajūnai | 36 | 56.119 | 23.941 | ||
Mūravotas | 33 | 56.092 | 23.997 | ||
Mūrdvaris | 4 | 56.072 | 24.022 | ||
Paberžiai | 1972 | 56.117 | 23.998 | ||
Paduobiai | 1972 | 56.093 | 23.852 | ||
Pagirninkai | 1972 | 56.132 | 24.011 | ||
Pagulianka | 3 | 56.102 | 23.977 | ||
Pamuckai | 42 | 56.030 | 23.945 | ||
Pamūšis | 22 | 56.044 | 23.985 | ||
Plentas | 167 | 56.103 | 23.975 | ||
Plikeliai | 13 | 56.111 | 23.900 | ||
Puknioniai | 0 | 1988 | 56.040 | 23.875 | |
Puodžiūnai | 33 | 56.170 | 24.015 | ||
Pupiškiai | 0 | 56.086 | 23.854 | ||
Putinai | 1988 | 56.037 | 23.897 | ||
Ratkūnai | 24 | 1988 | 56.129 | 23.876 | |
Rauklaukis | 3 | 56.101 | 23.945 | ||
Rimkūnai | 159 | 56.150 | 23.914 | ||
Ruponiai | 114 | 56.122 | 23.989 | ||
Skėriai | 2 | 56.077 | 23.953 | ||
Sprakšiai | 1968 | ||||
Tautkūnai | 3 | 56.032 | 23.927 | ||
Tričiai | 1 | 56.111 | 24.017 | ||
Triškoniai | 246 | 56.083 | 23.869 | ||
Tulminiai | 4 | 56.149 | 23.926 | ||
Ūdekai | 322 | 56.156 | 24.022 | ||
Vaižgantai | 3 | 56.085 | 23.940 | ||
Valakai | 1972 | 56.078 | 23.982 | ||
Veselkiškiai | 9 | 56.067 | 23.992 | ||
Vizgoniai | 3 | 56.079 | 23.850 | ||
Vorlaukis | 0 | 56.117 | 23.921 | ||
Voronėliai | 14 | 56.103 | 23.923 | ||
Zimbiškiai | 0 | 56.057 | 23.896 | ||
Ziniūnai | 1988 | 56.14 | 23.99 |
Nuorodos
- ↑ 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai
- ↑ Literatūroje paskelbtas išrašas iš 1621 m. Linkuvos bažnyčios vizitacijos, kuriame nurodoma, kad „kapines reikia aptverti tvora“, neturėtų būti siejamas su dabartinėmis kapinėmis, bet su bažnyčios šventoriumi, žr. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų.., p. 39.
- ↑ Zabiela G., Jarockis R., Girininkas A. Pakruojo rajono 1991 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Pakruojis, 1991, p. 12. Kultūros paveldo centro archyvas. F. 7. Ap. 1. S.v. 417. Internete: http://lad.lt/ data/com_ladreports/1643/1–40.pdf
- ↑ Didžpetris V. Linkuvos karmelitų bažnyčia ir vienuolynas. Istorija ir kultū- ra, Vilnius: Kraštiečių kultūros klubas „Linkuva“, 1993, p. 39,
|