Linkuvos seniūnija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Linkuvos seniūnija
LinkuvosSeniunija.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Centras: Linkuva
Kaimai: 44
Seniūnas: Gitana Pašiškevičienė
Gyventojų: 4 080 (?)
Plotas: 168 km²
Tankumas ({{{gyventojumetai}}}): 24 žm./km²
Tinklalapis: [Pakruojis.lt]


Linkuvos seniūnija yra Pakruojo rajono rytuose.

Turinys

Istorija

Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04 2359
(Išsamiau)
  • 41 kaimas
  • 6 kaimų dalys
  • 4 viensėdžiai
2009-09-01 167,53 3754
  • 1 miestas: Linkuva
  • 41 kaimas
  • 2 viensėdžiai
2011-04
(surašymas)
3498 1 miestas, 41 kaimas, 4 viensėdžiai

Spaudoje

Darbuotojai

Gitana Pašiškevičienė

Plačiau Gitana Pašiškevičienė



Bacevičienė K. – Ūdekų kaimo bendruomenės narė, dalyvauja Linkuvos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Pabūkime kartu“ ir Linkuvos miesto moterų klubo „Šypsena“ veikloje. Yra Lietuvos samariečių bendrijos ir „Lietuvai pagrąžinti“ draugijos narė.

Kazimiera Bacevičienė – seniūnė Linkuvoje

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Pakruojo rajono skyriaus narė.

Nuo 1997 m. dirbo Linkuvos seniūnės pareigose.

1997 m. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos seniūnė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos narė.

1999 m. apdovanota Šiaulių apskrities viršininko padėkos raštu už iniciatyvų ir nuoširdų darbą,

2014 m. – Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos savivaldai“.

Plačiau Kazimiera Bacevičienė

P. Zakrevičienė ir A. Zakrauskienė

1965 m. Aldona tęsė mokslą Joniškėlio ž. ū. technikume. 1970 m. įgijusi agronomės specialybę, pradėjo dirbti Linkuvos apylinkės DŽDT vykdomajame komitete buhaltere. Pakruojo r. vykdomojo komiteto nurodymu, buvo pasiųsta į 6 mėn. tarnybinių darbuotojų kursus prie LTSR Ministrų Tarybos. Grįžusi iš kursų, buvo išrinkta Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretore. Čia dirbo iki 1990 m. Susijungus Linkuvos miesto ir Linkuvos apylinkės vykdomiesiems komitetams, atsirado Linkuvos miesto ir apylinkės vykdomasis komitetas, kurio pirmininke buvo išrinkta Pranciška Zakarevičienė.

1991 m. įstaiga pavadinta Linkuvos seniūnija. Viršaičiu buvo išrinktas Povilas Matuzas, o Aldona tapo seniūno pavaduotoja. Šiose pareigose dirbo iki 2004 m., tuomet seniūne buvo išrinkta Kazimiera Bacevičienė.

Plačiau Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė


Pranciška Zakarevičienė su šeima

P.Zakarevičienė buvo labai stropi, darbšti, gerai išmanė ne tik jai priklausantį darbą, bet ir visus kitus, todėl padėdavo, patardavo, buvo labai gabi. Darbuotojams ir rajono administracijai ji buvo autoritetas, daug skaitydavo, turėjo gerą iškalbą. Reikalui esant, galėjo pasisakyti bet kokiu klausimu. 1966 m. įstojo į Joniškėlio ŽŪT [Žemės ūkio technikumo] neakivaizdinį skyrių ir sėkmingai jį baigė. Kadangi pirmininkė labai sąžiningai ir gerai dirbo, darbuotojai taip pat stengėsi. Darbo tikrinti atvažiuodavo Ministrų Tarybos atstovai. Jie žiūrėdavo, kokie klausimai sprendžiami vykdomojo komiteto posėdžiuose, sesijose. Posėdžiai būdavo šaukiami kas mėnesį, o sesijos – kas ketvirtį. Tikrindavo, kaip vykdomi priimti sprendimai, kaip 44 deputatai atsiskaito rinkėjams ir kitus darbus. P. Zakarevičienės vadovavimo metu apylinkė respublikoje buvo užėmusi trečią vietą. Apylinkės pirmininkė daug kartų buvo apdovanota garbės raštais, prizais, medaliais, įvairiomis dovanomis už nepriekaištingą darbą. Taip ji dirbo iki 1991 metų.

Kam teko dirbti ar turėti reikalų su Pranute Zakarevičiene, tas visada ją mini ir minės geru žodžiu.

Plačiau Pranciška Zakarevičienė

Aldona Msiūnienė ir Pranė Balčiūnienė





Filomena Ridikaitė-Atkočiūnienė


1989 m. pradėjo dirbti Linkuvos apylinkės vykdomajame komitete vyr. buhaltere. Tuo metu kartu Linkuvos apylinkės vykdomojo komiteto sekretore, seniūno pavaduotoja buvo Stanislava Aldona Didžpetrytė-Zakarauskienė ir seniūnė Pranciška Zakarevičienė bei Pranciška Zakarevičienė.


Teodora Šimaitė–Jasilionienė
  • 1952-1960 m. pradėjo dirbti Linkuvos rajono vykdomajame komitete vyresniąja buhaltere.
  • Dirbo Metrikacijos skyriuje.
  • Dirbo su gydytoja Juodzevičienė Linkuvos ambulatorijoje. Tuberkulioziniame skyriuje gydytojos pavaduotoja ūkio reikalams. (2m.)
  • Po Linkuvos valsčiaus panaikinimo (padėjo paruošti perdavimo dokumentus)
  • Linkuvos miesto vykdomojo komiteto vyresniąja buhaltere dirbo iki pensijos (1992 m.)
  • Teikė laidojimo paslaugas Linkuvoje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau UAB „ELDA“ (gėlės, vainikai, patalpa 13 metų)

Plačiau Teodora Šimaitė–Jasilionienė


Petronelė Vainauskaitė-Dževečkienė

Seniūnaitijos


2009 m. įkurtos 7 seniūnaitijos:

  • Kalpokų seniūnaitija: Kalpokų k., Megučionių k., Girbutkių k., Veselkiškių k., Tautkūnų k., Pamuckų k., Impolės k., Medėnų k., Būtėnų k., Pamūšio k., Zimbiškių k., Skėrių k.
  • Linkuvos centro seniūnaitija: S. Dariaus ir S. Girėno g., Kalno g., Ryto g., Sodo g., Mūšos g., Vienybės g., Varpo g., Liepų alėjos g., Laisvės g., Žalioji g., Valakų g., Tilto g., Joniškėlio g., Vaškų g., Pievų g., Basanavičiaus g., Naujoji g., Liepų g., Žeimelio g.
  • Linkuvos parko seniūnaitija: Parko g., Taikos g., Šulinio g., Daržo g., Rudens g., Gimnazijos g., Janonio g., Slėnio g., Darbo g., Beržų g., Stadiono g., Ugniagesių g., Vyšnių g., Tulpių g., Pakalnio g., Pašvitinio g., Kapų g., Miško g., Draugystės g., Paukštelio g., Lauko g., Gatvės atkarpa: Kapų g. dalis – autobusų stotis
  • Plento seniūnaitija: Plento k., Micičkių k., Muravoto k., Mūrdvario k., Paguliankos k., Jurgaičių k., Dovydiškio k., Laiškonių k., Mikalajūnų k., Rauklaukio vns., Tričių k.
  • Rimkūnų seniūnaitija: Rimkūnų k., Gaižūnų k., Tulminių k., Čičykių k., Daunorių k.
  • Triškonių seniūnaitija: Triškonių k., Gegiedžių k., Laborų k., Dūčių k., Blekonių k., Vizgonių k., Plikelių k., Pupiškių k., Vorlaukio vns., Voronėlių k., Vaižgantų k.
  • Ūdekų seniūnaitija: Ūdekų k., Ruponių k., Puodžiūnų k., Gataučių k., Gudžiūnų k.

Kapinės

Linkuvos kapinės

Linkuvos kapinių koplyčia 2015 m.

Linkuvos kapinės, ilgą laiką buvusios parapinės, turi daugiau kaip dviejų šimtų metų istoriją[1] ir yra vienos iš seniausių veikiančių kapinių Lietuvoje. Jos buvo įsteigtos Linkuvos šiaurės vakaruose. Kapinės seniau buvo atokiau nuo gyvenvietės (apie 870 m nuo bažnyčios), tačiau dabar atsidūrė pačiame urbanizuotos miesto teritorijos pakraštyje. Šioje Linkuvos dalyje nuo senų laikų buvo laidojama: apie 450 m į šiaurės vakarus nuo kapinių yra X–XI a. Linkuvos senkapis.[2]

Plečiantis Linkuvai, plėtėsi ir kapinės. Seniausia jų dalis išsidėsčiusi ant nedidelės kalvelės, kurios viduryje pastatyta medinė koplyčia. Kapinės aptvertos XIX a. viduryje: tarp 1837–1861 m.[3] Tvora sumūryta iš lauko riedulių, tarp jų esantys tarpai dekoruoti į skiedinį įspaustais akmenėliais ir primena abstrakčią mozaiką. Centriniai raudonų plytų kapinių vartai, galbūt kiek vėlesni, sumūryti XIX a. antrojoje pusėje. Jų šonuose, viršuje iškilę du nedideli stačiakampiai bokšteliai su kryžiais, sujungti plačia segmentine arka. Nuo vartų koplyčios link vedantis takas yra svarbiausia senosios kapinių dalies kompozicinė ašis.



Pavadinimas Plotas, ha Registracijos kodas Tipas

 

Blėkonių kaimo senosios kapinės I 0.05 neveikiančios 
Blėkonių kaimo senosios kapinės II 0.06 neveikiančios 
Daunorių kaimo senosios kapinės 0.03 neveikiančios 
Dūčių Puodiškių kaimo senosios kapinės 0.09 neveikiančios 
Gaižūnų kaimo kapinės 0.09 veikiančios 
Gataučių kaimo senosios kapinės I 0.04 neveikiančios 
Gataučių kaimo senosios kapinės II 0.02 neveikiančios 
Gegiedžių kaimo kapinės 0.11 veikiančios 
Gudžiūnų kaimo senosios kapinės 0.05 neveikiančios 
Impolių Šilingiškio kaimo senosios kapinės 0.09 neveikiančios 
Janelionių kaimo senosios kapinės 0.02 neveikiančios 
Judiškių kaimo senosios kapinės 0.04 neveikiančios 
Jurgaičių Mašnių kaimo senosios kapinės 0.17 neveikiančios 
Laborų kaimo senosios kapinės 0.20 neveikiančios 
Linkuvos Antrojo pasaulinio karo aukų kapai 0.70 11043 neveikiančios 
Linkuvos miesto kapinės 3.20 veikiančios 
Linkuvos miesto senosios žydų kapinės Paguliankos kaime 1.20 20653 neveikiančios 
Linkuvos miesto žydų žudynių vieta ir kapas Veselkiškių kaime 0.006 11044 neveikiančios 
Linkuvos senkapis neveikiančios 
Megučionių kaimo senosios kapinės 0.07 neveikiančios 
Miciškių kaimo senosios kapinės I 0.07 neveikiančios 
Miciškių kaimo senosios kapinės II 0.04 neveikiančios 
Mikalajūnų kaimo senosios kapinės 0.05 neveikiančios 
Muravoto kaimo senosios kapinės 0.18 neveikiančios 
Pamuckų kaimo senosios kapinės I 0.02 neveikiančios 
Pamuckų kaimo senosios kapinės II 0.04 neveikiančios 
Plikelių kaimo senosios kapinės 0.02 neveikiančios 
Puodžiūnų kaimo kapinės 0.03 veikiančios 
Ratkūnų kaimo senosios kapinės 0.10 neveikiančios 
Rimkūnų kaimo senosios kapinės 0.05 neveikiančios 
Ruponių kaimo senosios kapinės 0.06 neveikiančios 
Skėrelių kaimo senosios kapinės 0.03 neveikiančios 
Triškonių kaimo senosios kapinės 0.14 neveikiančios 
Tulminių kaimo senosios kapinės 0.04 neveikiančios 
Ūdekų kaimo kapinės 0.06 veikiančios 
Veselkiškių kaimo senosios kapinės 0.07 neveikiančios 
Višeikių kaimo senosios kapinės 0.24 neveikiančios 
Vizgonių kaimo senosios kapinės 0.11 neveikiančios 
Voronėlių kaimo senosios kapinės 0.04 neveikiančios 
Zimbiškių Cibanavos kaimo senosios I kapinės 0.04 neveikiančios 
Zimbiškių Cibanavos kaimo senosios II kapinės 0.04 neveikiančios 
Zimbiškių Cibanavos kaimo senosios III kapinės 0.26 neveikiančios

Gyvenvietės

Nuorodos

  1. Literatūroje paskelbtas išrašas iš 1621 m. Linkuvos bažnyčios vizitacijos, kuriame nurodoma, kad „kapines reikia aptverti tvora“, neturėtų būti siejamas su dabartinėmis kapinėmis, bet su bažnyčios šventoriumi, žr. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų.., p. 39.
  2. Zabiela G., Jarockis R., Girininkas A. Pakruojo rajono 1991 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Pakruojis, 1991, p. 12. Kultūros paveldo centro archyvas. F. 7. Ap. 1. S.v. 417. Internete: http://lad.lt/ data/com_ladreports/1643/1–40.pdf
  3. Didžpetris V. Linkuvos karmelitų bažnyčia ir vienuolynas. Istorija ir kultū- ra, Vilnius: Kraštiečių kultūros klubas „Linkuva“, 1993, p. 39,


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: