Lipskio alaus ir spirito gamykla
Lipskio alaus ir spirito gamykla – alkoholinių gėrimų gamykla, veikusi Vilniuje 1870–1935 m.
Istorija
Gamyklą tuometiniame Paplaujos (dabar Paupys) priemiestyje įkūrė Ilja E. Lipskis. Greta fabrikantai Lipskiai įkūrė sodą, vadinamą Šveicarišku, pastatė medinį restoranėlį, vasaros teatro ir kėglinės paviljonus, fontaną, įvedė elektros apšvietimą. XX a. pradžioje sode veikė bufetas ir nedidelė valgykla, nedidelis teatras su koncertų sale, į kurią šeimininkas kviesdavosi muzikantus net iš Italijos.[1]
Per metus gamykloje buvo pagaminama po milijoną kibirų (vienas kibiras – 12,99 litro) alaus. Produkcija buvo pristatyta Odesos mugėje, gamykloje gamintas alus gavo apdovanojimą Reimse vykusioje parodoje.[1][2]
1935 m. rudenį Šopeno alaus darymo akcinės bendrovės (vėliau tapusios „Vilniaus tauru“) pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais I. E. Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti savo alaus bravorą, prižadėję išmokėti kompensaciją. Tokiu būdu 4-to XX a. dešimtmečio pabaigoje Šopeno alaus darykla liko vienintelė alaus gamybos įmonė Vilniaus mieste.[3][4] Tarybiniais metais Lipskio gamyklos vietoje buvo įkurta Vilniaus elektros skaitiklių gamykla.[1]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 "Atgimstantis Paupys primins užmirštą praeitį." lrytas.lt: 2013-11-06. Nuoroda tikrinta 2014-10-11.
- ↑ "Kokį alų gėrė cariniame Vilniuje?." dundulio.lt. Nuoroda tikrinta 2014-10-11.
- ↑ "Ar išliks istorinis "Szopen" arba "Vilniaus Tauro" bravoras?." alutis.lt: 2006-01-30. Nuoroda tikrinta 2014-10-11.
- ↑ Dumalakas, Arūnas (2014-06-08). "Nuo Markučių kalvų atsiveria kitoks Vilnius." lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2014-10-11.