Lithuanian Journal of Physics

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
"Lithuanian Journal of Physics" viršelis.

"Lithuanian Journal of Physics" ("Lietuvos fizikos žurnalas") – Lietuvos mokslo žurnalas, leidžiamas nuo 1961 m. Vilniuje. ISSN 1648-8504 (spausd.), ISSN 2424-3647 (intern.).

Vyriausiasis redaktorius Evaldas Tornau

Leidėjas Lietuvos mokslų akademija

Kalba anglų

Periodiškumas 1 tomas (4 numeriai) per metus

Tiražas 120 egz. (2019 m.)

Įtakos rodiklis 0,822 (2018 m.)

Oficiali svetainė

Žurnalo tikslas – pateikti originalius mokslo rezultatus įvairiose teorinės, eksperimentinės ir taikomosios fizikos srityse. Žurnalas skelbia Lietuvos ir kitų šalių mokslinius straipsnius, trumpus pranešimus ir aktualias apžvalgas. Specialūs žurnalo numeriai skiriami geriausiems darbams, pristatytiems Lietuvos nacionalinėje ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose bei žymių fizikų jubiliejams.

19912009 m. kaip priedas leistas fizikos populiarinimo žurnalas „Fizikų žinios“.

Žurnalo variantai

1961−1992 m. „Литовский физический сборник. Lietuvos fizikos rinkinys“ (rusų k.; 1991–1992 m. – rusų ir anglų k.)

Nuo 1993 m. „Lithuanian Journal of Physics. Lietuvos fizikos žurnalas“ (1991–2000 m. – anglų ir rusų k.; nuo 2000 m. – anglų k.; nuo 2011 m. viršelyje nurodomas tik angliškas pavadinimas)

1974–1988 m. „Soviet Physics–Collection“ (vertimas į anglų k. leidykla Allerton Press)

1989–1999 m. „Lithuanian Physics Journal“ (vertimas į anglų k. leidykla Allerton Press)

1991−2008 m. Žurnalo priedas – mokslo populiarinimo žurnalas „Fizikų žinios“ ISSN 1392-5253

Vyriausieji redaktoriai

Istorija

Žurnalas tęsia XX a. pradėtų leisti Lietuvos tiksliųjų mokslų žurnalų veiklą: „Kauno universiteto (VDU) Matematikos-gamtos fakulteto darbai“ (1923−1939); „Vilniaus valstybinio universiteto mokslo darbai“, gamtos ir matematikos mokslų serija (1949−1960), Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai“, B serija – chemija, fizika, matematika ir kt. (1955−1989, fizikos str. iki 1971).

Pirmasis ir ilgametis „Lietuvos fizikos žurnalo“ vyriausiasis redaktorius Povilas Brazdžiūnas.

XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, sparčiai plečiantis fizikos tyrimams Lietuvoje, iškilo mokslinių straipsnių publikavimo sunkumų. 1957 m. Povilas Brazdžiūnas pasiūlė leisti Fizikos ir matematikos instituto darbus. Tų metų pabaigoje Adolfas Jucys Mokslų akademijoje iškėlė idėją leisti respublikinius, atskirų mokslo šakų žurnalus. Aptarus šį klausimą A. Jucio grupėje, jo bendradarbis Kostas Ušpalis III respublikiniame fizikų pasitarime (1958 02 01) pasiūlė organizuoti bendrą fizikų ir matematikų žurnalą, tam buvo vienbalsiai pritarta. Tačiau Vilniuje vykusiame fizikų ir matematikų pasitarime (1958 05 12) Jonui Kubiliui pasiūlius, prieita nuomonės, kad verta leisti du atskirus fizikos ir matematikos žurnalus. Kad nereikėtų sąjunginės žinybos leidimo, teko juos vadinti ne žurnalais, o rinkiniais. Jie TSRS negalėjo būti leidžiami anglų kalba, tad nutarta spausdinti rusų kalba su santraukomis lietuvių ir anglų ar kita užsienio kalba. Mokslų akademijos prezidentas Juozas Matulis nesutiko, kad steigėjas būtų akademija, nes nenorėjo, kad susilpnėtų „LTSR MA darbai“. Tad Vilniaus universiteto rektoriui J. Kubiliui tarpininkaujant, buvo kreiptasi į Lietuvos aukštojo mokslo ministeriją, ir ši žurnalų leidimui pritarė, išskyrė popieriaus iš savo limito.

„Lietuvos fizikos žurnalo“ (LFŽ) vyriausiuoju redaktoriumi buvo išrinktas P. Brazdžiūnas, ir jis ištisus 25 metus labai rūpestingai ir atsakingai ėjo šias pareigas. Jo pavaduotoju redakcinėje kolegijoje tapo Kostas Ušpalis, kuris palaikė ryšius su autoriais ir recenzentais, rūpinosi lietuviškomis santraukomis, žurnalo spausdinimu. Tas pareigas Ušpalis vykdė net 40 metų.

Pirmųjų LFŽ numerių parengimas užtruko: sudvejinti 1961 m. Nr. 1−2, ir 3−4 pasirodė tik 1962 m. Nuo 1968 m. žurnalas buvo įtrauktas į TSRS mokslų akademijos mokslo žurnalų sąrašą ir įrašytas į sąjunginių leidinių katalogą. Tais metais metinio tomo numerių skaičius padidintas nuo 4 iki 6. Taip buvo leidžiama iki 2006 m., kai vėl grįžta prie keturių numerių.

Nuo 1974 m. JAV leidybos bendrovė „Allerton Press“ pradėjo versti LFŽ į anglų k. ir platinti. Deja, vertimai buvo gana netikslūs ir plačiau nepaplito. Vienintelis nepilnas „Soviet Physics−Collection“ rinkinys Lietuvoje yra LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Pirmasis žurnalo dvigubas numeris.

2002 m. LFŽ buvo pripažintas Europos fizikų draugijos. 2005 m. prie žurnalo prisijungė Fizikos instituto leistas „Environmental and Chemical Physics. Aplinkos ir cheminė fizika“, ir LFŽ tapo vieninteliu fizikos žurnalu Lietuvoje. 2008 m. jis buvo įtrauktas į prestižinę Web of Science duomenų bazę, o nuo 2011 m., įgijo įtakos rodiklį. 2013−2017 m. vidutinė šio LFŽ rodiklio vertė buvo 0,757. Nedidelės šalies mokslo žurnalui sunku konkuruoti su aukšto reitingo tarptautiniais žurnalais, tad į juos dažniausiai siunčiami geriausi Lietuvos fizikų straipsniai. Vis dėlto ir šiais globalizacijos laikais LFŽ atlieka svarbų vaidmenį telkdamas šalies fizikų bendruomenę, pristatydamas Lietuvos mokslą, suteikdamas galimybę publikuotis jauniems mokslininkams ar norintiems greitai skelbti savo rezultatus.

2002 m. greta redakcinės kolegijos buvo įvesta tarptautinė patarėjų tarybą, į kurią įeina užsienio šalių ir Lietuvos fizikai. 2008 m. pabaigoje iš VTEX bendrovės buvo įgyta teisė naudoti elektroninės leidybos sistemą Electronic Journal Management System, ji įdiegta 2010 m. Sistema leidžia redakcinei kolegijai, recenzentams ir autoriams bendrauti tiesiogiai per internetą. Lietuvos fizikų draugijai 2008 m. tapus CrossRef (Digital Object Identifier (DOI) Registration Agency) nariu LFŽ straipsniai įgijo doi indeksus (jie suteikti ir straipsniams, išleistiems 2004−2007 m.). Tai kartu su žurnalo numerių laisva prieiga per internetą išplečia LFŽ straipsnių panaudojimo galimybes.

LFŽ gauna nemažai rankraščių ir iš užsienio mokslininkų, tačiau dažniausiai iš šalių, kuriose fizikos mokslo lygis nėra aukštas, tad tik nedidelė jų dalis praeina recenzentų atranką. Antra vertus, Lietuvos fizikai nelabai aktyviai naudojasi LFŽ, tai iš dalies lemia mokslo ir studijų institucijų vertinimo sistema, kuri visai neskatina straipsnių publikavimo savo šalies pagrindiniuose žurnaluose. Tad vyr. redaktoriui tenka dėti nemažai pastangų, siekiant sukomplektuoti LFŽ tomus straipsniais, kurie atitiktų žurnalo taikomus aukštus mokslo kriterijus.

LFŽ tiražas 1961−1988 m. buvo 1000 ir daugiau egzempliorių, tačiau Lietuvos fizikams pradėjus didelę dalį straipsnių spausdinti tarptautiniuose žurnaluose, o ypač žurnalo elektroninę versiją pateikus internete laisvai prieigai, LFŽ spausdintas tiražas sumažėjo iki 120 egz. (2018 m.). Nuo 2010 m. žurnalo leidybą iš Lietuvos fizikų draugijos perėmė Lietuvos mokslų akademija, ir LFŽ tapo finansuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis.

Internete LFŽ numeriai yra laisvai prieinami nuo 2004 m., bet numatoma pateikti visus tomus.

Fizikų žinios

„Fizikų žinių“ viršelis.

Leisti šį fizikos mokslo populiarinimo žurnalą, kaip "Lietuvos fizikos žurnalo" priedą, pasiūlė jo vyr. redaktorius Algirdas Šileika; tai idėjai 1990 m. pritarė XXVII Lietuvos fizikų draugijos konferencijos dalyviai. Žurnalo leidimu labai nuoširdžiai, skirdama tam daug dėmesio rūpinosi vyr. redaktorė Eglė Makariūnienė. Žurnalas buvo leidžiamas 1991−2008 m., po du numerius kasmet, iš viso pasirodė 35 numeriai. Anot E. Makariūnienės, leidinys buvo skirtas „fizikams apie fiziką ir fizikus“. Jame rašyta apie fizikos mokslo ir mokymo įstaigų, Lietuvos fizikų draugijos veiklą, fizikos dėstymą vidurinėse mokyklose, moksleivių fizikos olimpiadas, fizikos raidą ir terminiją Lietuvoje, skelbiamos mokslo naujienos, naujų knygų apžvalgos ir kt. ("Fizikų žinių" Nr. 1−30) archyvas).

Šaltiniai

1. „Lithuanian Journal of Physics“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 467.

2. P. Brazdžiūnas. „Lietuvos fizikos rinkinio“ dešimtmetis. In.: Akademikas Povilas Brazdžiūnas. V.: Academia, 1992, p. 158.

3. A. Šileika. „Lietuvos fizikos žurnalo“ 45 tomus išleidus. Fizikų žinios, 2006, Nr. 31, p. 4.

4. K. Ušpalis. „Lietuvos fizikos rinkinio“ ištakos. Fizikų žinios, 1991, Nr. 1, p. 18.

5. R. Karazija. Žalias teorijos medis: akad. Adolfas Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla. V.: UAB „Inforastras“, 2003, p. 117. Pataisytas elektroninis variantas.

6. E. Makariūnienė. Trisdešimt penki „Fizikų žinių“ numeriai. Fizikų žinios, 2008, Nr. 35, p. 1.

Parengė: Romualdas Karazija, 2019 m..

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Romualdas Karazija – autorius ir redaktorius – 79% (+8056-1667=6389 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius – 38% (+3897-0=3897 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+0-106=-106 wiki spaudos ženklai).