Liucija Veckaitė-Skrupskelienė
Liucija Skrupskelienė ( Veckaitė) | |
---|---|
| |
Gimė | 1925 m. Pasvalio rajone |
Mirė | † 2006 m. Kaune, palaidota Karmėlavoje. |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Juozas Skrupskelis |
Vaikai |
Regina ir Eugenijus |
| |
Veikla | Linkuvos gimnazijos pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytoja, pionierių vadovė.
|
| |
Išsilavinimas | Panevėžio mokytojų seminarija |
Liucija Veckaitė-Skrupskelienė (g. 1925 m. Pasvalio rajone – 2006 m. Kaune, palaidota Karmėlavoje) – pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytoja, pionierių vadovė.
Biografija
Baigė Panevėžio mokytojų seminariją su garsaus režisieriaus Juozo Miltinio dramos būrelio studija.
Buvo paskirta dirbti pradinių klasių mokytoja Žeimelio vidurinėje mokykloje. Po metų jau dirbo Linkuvoje kartu su yru Juozu Skupskeliu. Čia ji mokytojavo 1946-1957 metais. Buvo darbšti kūrybinga pedagogė, aktyviai dalyvavo mokyklos kultūriniame gyvenime, turėjo gražų balsą, rengė montažus, puikiai vaidino. Režisavo spektaklius „Pavogta laimė“ ir „Žirgeliai sukinkyti“.
Nuo 1958 metų pradėjo dirbti Pakruojo vidurinėje mokykloje.
1960 metais išsikėlė į Baisogalą.
Kartu su vyru Juozu užaugino dukrą Reginą ir sūnų Eugenijų.
2004 m. persikėlė gyventi pas dukrą Reginą į Kauną.
Mirė 2006 m. ir palaidota Karmėlavos kapinėse.
6 kl. mokytojai Leonas Timinskas ir Liucija Skrupskelienė 1958 m.
Prisiminimai
Baigusi Laborų kaimo pradžios mokyklą, penktą klasę 1952 m. pradėjau lankyti Linkuvos vidurinėje. Klasės vadovė buvo lietuvių kalbos mokytoja Liucija Veckaitė-Skrupskelienė, nepaprastai nuoširdi, jautri, rūpestinga. Mums, iš kaimo atėjusiems vaikams, didelė palaima buvo tas jos švelnumas. Kitas dvi klases lankiau kaimo septynmetėje mokykloje, nes ji įsikūrė arčiau namų. O į aštuntą klasę 1954 m. vėl ėjau Linkuvoje. Klasės vadovė buvo biologijos mokytoja Valerija Guogytė, labai gera, nuoširdi, jautri mokytoja. Devintos klasės auklėtoja buvo ką tik į Linkuvą atvažiavusi dirbti rusų kalbos mokytoja Lidija Moisejeva. Prisistačiusi klasei, ji pasakė, kad su mokiniais kalbės tik rusų kalba. Persigandome, kad ne viską suprasime, bet apsipratome ir viskas buvo gerai. Auklėtoja V. Vilnonytė mums nuoširdžiai linkėjo geros ateities, ypač pasirenkant specialybes, sakė, kad ypač fizika ir chemija – ateities specialybės, perspektyvios. Prisiminiau jos žodžius: „Tebūna jūsų gyvenimas nesuteptas, neišparduotas, neiškeistas į blizgučius“ Auklėtojų skatinta, iki šiol mėgstu lankyti teatrą, keliauti, kiek galimybės leidžia, lankyti įvairius renginius. Esu dėkinga visiems buvusiems mokytojams. Monika Šimaitė-Miežienė (1959 m. 35 laida) |