Liuksemburgas (miestas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liuksemburgas
(kirč. Liùksemburgas)
liuks. Lützelburg
pranc. Luxembourg
vok. Luxemburg
   Coat of arms Luxembourg City.png   
Bahnhof Luxemburg bei Nacht.jpg
Liuksemburgo stotis

Liuksemburgas (miestas)
49°36′40″N 6°07′50″E / 49.611111111111°N 6.1305555555556°E / 49.611111111111; 6.1305555555556 (Liuksemburgas (miestas))Koordinatės:49°36′40″N 6°07′50″E / 49.611111111111°N 6.1305555555556°E / 49.611111111111; 6.1305555555556 (Liuksemburgas (miestas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Liuksemburgas
Gyventojų: 86 329 (2007 m.)
Plotas: 51,46 km²
Tankumas (2007): 1 678 žm./km²
Kirčiavimas: Liùksemburgas
Tinklalapis: www.luxembourg-ville.lu
GeoName kodas 2960316
Commons-logo.svg Vikiteka: Liuksemburgas (miestas)Vikiteka

Turinys

LiuksemburgasLiuksemburgo Didžiosios Hercogystės sostinė, komuna, išsidėsčiusi prie Alzeto ir Petruso upių santakos. Liuksemburgas taip pat yra Liuksemburgo apygardos ir Liuksemburgo kantono administracinis centras.

Miestas yra pagrindinis šalies ekonominis ir administracinis centras. Taip pat, Liuksemburgo mieste yra įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, o taip pat Europos investicijų bankas, Europos Sąjungos įstaigų Vertimo centras bei dalis Europos Komisijos. Liuksemburgo mieste reguliariai rengiami Europos Sąjungos Tarybos posėdžiai.

Istorija

Liuksemburgo miestas ėmė augti vietoje romėnų gyvenvietės; X amžiuje jis buvo tvirtovė. 1354 m. Liuksemburgas tapo hercogyste.

Skirtingais laikotarpiais miestą valdė įvairios jėgos, kol 1867 m. Liuksemburgas buvo pripažintas neutralia šalimi. Abiejų pasaulinių karų metu miestą buvo okupavusi Vokietija. Kaip Vakarų Europos vienybės centras ėmė vystytis apie 1950 m.

Geografija

Adolfo tiltas

Tai senas Viduramžių miestas, esantis uolėtame Boko (Bock) pusiasalyje tarp dviejų upių, jį supa sparčiai augantys priemiesčiai.

Ekonomika

Pagrindinės pramonės šakos: geležies ir plieno, tekstilės, aprangos, įrengimų, chemijos, maisto, alaus.

Švietimas ir kultūra

Yra universitetinis centras (įk. 1969 m.) ir muzikos konservatorija (įk. 1906 m.). Miesto įžymybės: XVII a. gotikinė Notre Dame katedra, didžiojo hercogo rūmai (pastatyti 1572 m.), XIX a. rotušė. 1995 ir 2007 m. Liuksemburgas buvo Europos kultūros sostinė. Mieste yra įsikūrę keli muziejai: Nacionalinis istorijos ir meno muziejus (liuks. Nationalmusée fir Geschicht a Konscht), Liuksemburgo miesto muziejus ir naujas Didžiojo hercogo Žano moderniojo meno muziejus (pranc. Musée d'art moderne Grand-Duc Jean sutrumpintai Mudam). Pats Liuksemburgo miestas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atsižvelgiant į jo istorinę svarbą.

Sportas

Futbolas



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: