Lokėnėlių piliakalnis

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Lokėnėlių piliakalnis
    Kiti pavadinimai

    Lokėnėlių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
    Žvalgakalnis

    Lokalizacija
    Respublika: Vėliava Lietuva
    Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
    Savivaldybė: Vėliava Jonavos rajono savivaldybė
    Seniūnija: Šilų seniūnija
    Gyvenvietė: Lokėnėliai
    Piliakalnio ypatumai
    Aukštis, m 30
    Naudojimo laikotarpis I tūkstm. – XIV a.
    Žvalgymo metai 1971 m.
    Tyrimo metai 1998–1999 m.
    Registrinės savybės
    Statusas Paminklas
    Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
    Unikalusis objekto kodas 1992
    Objekto kodas

    iki 2005-04-19

    A277K1P
    Objekto kodas

    iki 1990-12-28

    AR207
    Piliakalniai.lt informacija
    Aprašymo nuoroda Tinklalapis
    Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

    Žiūrėti didesniame žemėlapyje

    Lokėnėlių piliakalnis su gyvenviete (arba Žvalgakalnis) yra Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Lokėnėlių. Pasiekiamas iš plento  A6  KaunasZarasaiDaugpilis, prieš Lokio slėnį pasukus į dešinę pietų kryptimi keliu, vedančiu prie Lokio tvenkinio, pavažiavus 1,2 km – yra kairėje šiaurės rytuose, tik pervažiavus užtvanką per Lokės upelį.

    Piliakalnis

    Piliakalnių kompleksą sudaro du skirtinguose kaimuose ir skirtinguose Lokio krantuose įrengti piliakalniai ir papėdės gyvenvietė prie jų. Lokėnėlių piliakalnis yra 250 m į pietryčius nuo Gudžionių piliakalnio, Lokio kairiajame krante (dabar ties piliakalniu yra tvenkinys), dešiniojo Neries kranto aukštutinės terasos atragyje. Duomenų apie piliakalnį nedaug, nes visa aikštelė ir dalis pylimo Lokio paplauti nugriuvo dar iki XX a. vidurio. Aikštelė buvusi pailga vakarų – rytų kryptimi. Jos rytiniame gale buvo supiltas 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidosi į 12 m pločio, 1,2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio.

    Piliakalnio liekanos buvo nuolat ardomos šiaurinio šlaito erozijos, todėl 19981999 m. jos buvo visiškai ištirtos. Dabar likusi tik lapuočiais medžiais apaugusi piliakalnio vieta su po tyrimų išplokštėjusia pylimo vieta, toliau tebegriūvančia Lokio upelio pusėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 102 000 m². Išmatavimai: 550 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir iki 270 m pločio.

    Pietinėje papėdėje 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

    Tyrimai

    1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] 19981999 m. Gintautas Zabiela ištyrė piliakalnio liekanas: šlaito dalį ties erozine nuogriuva, visą pylimą ­- iš viso 495 m² plotą. Nustatyta, kad piliakalnio vietoje gyventa III a., po pylimu rastas brūkšniuotos keramikos kultūrinis sluoksnis su židiniu, stulpavietėmis. Pylime fiksuoti trys jo stiprinimo etapai. Pirmasis 2 m pločio, 0,5 m aukščio iš perdegusio molio suplūktas pylimas išorinėje pusėje turėjo į išorę pasvirusių medinių kuolų užtvarą. Antrasis pylimas padidintas iki 4 m pločio ir 1 m aukščio, o į jį suplūktas molis sustiprintas nereguliariai klotais rąstais, pietinėje pusėje padarant įėjimą į aikštelę, apsaugotą stulpais. Trečiasis pylimas irgi plūktas iš molio, tvirtinto rąstais, žemę dalinai imant iš šalia kasamo griovio. Ant jo stovėjo rentininės konstrukcijos gynybinė siena.

    Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečiu -­ XIV a.

    Aplinkiniai piliakalniai

    Blank-50px.png Gudžionių piliakalnis 0,25 km Paberžės piliakalnis 3 km
    Normainių piliakalnis 15 km
    Piliakalnių piliakalnis 16 km Blank-50px.png
    Vikūnų piliakalnis 36 km
    Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
    Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
    Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
    Sližių piliakalnis 16 km
    Dubių piliakalnis 13 km
    Laukagalių piliakalnis 2,5 km Bijautonių piliakalnis 29 km Padaigų piliakalnis 6,5 km
    Ruklos piliakalnis 6 km

    Šaltiniai

    1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2, p. 67­–68 (Nr. 233), p. 100 (Nr. 397)
    • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 111
    • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 64.
    • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.62. P.45-60.
    • Gintautas Zabiela. Lokėnėlių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. V., 2000. P.138-141.
    • Heritage.lt

    Lokėnėlių piliakalnis

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 111% (+4992-0=4992 wiki spaudos ženklai).
    • KS – redaktorius – 0% (+0-475=-475 wiki spaudos ženklai).