Luizianos valstija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Luizianos valstija
State of Louisiana
État de Louisiane
Luizianos valstijos vėliava Luizianos valstijos herbas
Map of USA LA.svg
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5
Valstybė: Vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Centras: Baton Ružas
Oficialios kalbos: anglų ir prancūzų
Gubernatorius: Bobby Jindal
Gyventojų: 4 533 372 (2010 m.(22)
Plotas: 134382 km² (31)
  - vandens %: 16 %
Tankumas (2010): 34 žm./km² (22)
Aukščiausia vieta: Driskill Mountain (163 m)
ISO 3166-2: US-LA
Tinklalapis: louisiana.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: Luizianos valstijaVikiteka

Luiziana (angl. State of Louisiana, pranc. État de Louisiane) – 18-oji JAV valstija (nuo 1812 m. balandžio 30 d.). Sostinė – Baton Ružas, didžiausias miestas – Naujasis Orleanas. Plotas – 134,4 tūkst. km²; 4,53 mln. gyventojų (2010).

Turinys

Istorija

Luizianoje indėnai gyveno daugybę tūkstantmečių iki atsikraustant europiečiams XVI a. Čia buvo pastatyta viena seniausių Amerikoje pilkapių sistemų, Vatson Breikas netoli Monro. Vėlau buvo pastatyta žinomiausia ir didžiausia pilkapių vieta, Poverty Pointas netoli Epso. Ši kultūra pasiekė piką apie 1500 m. pr. m. e. ir buvo viena pirmųjų sudėtingų gentinių kultūrų Šiaurės Amerikoje. Ji gyvavo iki 700 pr. m. e.

Pirmieji europiečiai atvyko 1528 m., kai ispanas Pánfilo de Narváez aptiko Misisipės žiotis. 1542 m. Hernando de Soto ekspedicija vyko į šiaurę ir vakarus nuo Luizianos, o 1543 m. Misisipe grįžo į Meksikos įlanką. Ispanai šiomis žemėmis labai nesidomėjo. XVII a. pabaigoje prie Misisipės žiočių apsigyveno prancūzų kolonistai. Prancūrai reiškė pretenzijas į visas žemes tarp Luizianos ir Kanados.

1682 m. tyrinėtojas René-Robert Cavelier pavadino regioną Luiziana pagerbdamas Prancūzijos karalių Liudviką XIV. 1699 m. prancūzų kareivis iš Kanados Pierre Le Moyne d'Iberville įkūrė pirmą nuolatinę gyvenvietę Maurepaso fortą (dabar Okean Springsas prie Biloksio). Tuo metu prancūzai įkūrė ir mažą tvirtovę Misisipės žiotyse La Balize. Iki 1721 m. jie buvo pastatę 19 m aukščio medinį švyturį, skirtą Misisipės navigacijai.

Didžiausi miestai

2010 m. duomenys

Geografija

Ekonomika

Luizianos klimatas padeda valstijai išlikti vienai iš šalies lyderių saldžiujų bulvių, ryžių, cukranendrių srityse. Taip pat auginamos sojų pupelės, medvilnė, žemuogės, kukurūzai, pekanų riešutai. Žvejyba taip pat yra svarbi. Pagrindiniai žvejybos produktai yra krevetės ir austrės.

Valstija turi gausius mineralinius išteklius. Ji pirmauja šalyje pagal druskos ir sieros gavybą, taip pat yra viena iš lyderių žaliavinės naftos, gamtinių dujų gavyboje. 6-ajame, 7-ajame dešimtmetyje valstijoje stipriai išaugus pramonei valstija turi dideles naftos perdirbimo, cheminių naftos produktų, medžio apdirbimo gamyklų. 4 iš 10 svarbiausių JAV jūrų uostų yra valstijoje. Turizmas taip pat klesti valstijoje.

Demografija

Pelkynai Misisispės deltoje
Baton Ružas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: