Lukiškės
- Karaliaučiaus krašte Lukiškėmis vadinta dabartinė Kruglianka (prie Kalnininkų).
Lukiškės | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Lukiškių aikštė | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Naujamiesčio seniūnija (Vilnius) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
Lukiškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus ir pietvakarius nuo Senamiesčio, kairiajame Neries krante.
Yra Lukiškių aikštė, Lukiškių kalėjimas ir Lukiškių cerkvė.
Geografija
Rytuose tarp senosios Vilnelės vagos ir Lukiškių spėjama buvus Šventaragio mišką, Lukiškių pakraštys buvo ties dabartine Tilto gatve, vakaruose apėmė Lukiškių šilą (dabartinį Vingio parką) ir driekėsi iki Panerių kalvų.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Lukiškės TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Ldk Vytauto laikais čia įkurdinti totoriai. Totoriai saugojo Vilniaus prieigas, vertėsi daržininkyste, čia pastatyta Lukiškių mečetė (nugriauta 1969 m.), įrengtos jų kapinės. Nuo XVI a. Lukiškės tapo uostu. Palei Nerį buvo pirklių sandėliai. Lukiškių šile XVI a. buvo Lukiškių dvaras. 1553–1561 m. Mikalojus Radvila Juodasis jame priglaudė evangelikus reformatus.
XVII a. Lukiškės tapo Vilniaus priemiesčiu, susiformavo trys gatvės. Lukiškėse buvo įrengtos vargingųjų Vilniaus miestiečių kapinės. Didikas Jurgis Liutauras Chreptavičius Lukiškėse vienuoliams dominikonams padovanoja žemės sklypą ir pinigų, kad šie kapinėse pastatytu bažnyčią. 1642 m. dominikonai pastao medinę Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, netrukus – vienuolyną. 1677 m. įstegta parapija, kuri veikė iki 1948 m. Per ATR karą 1654–1667 m. su Rusija ir per 1700–1721 m. Šiaurės karą Lukiškės smarkiai nukentėjo, sudegė bažnyčia ir vienuolynas. 1722 m. atstatyta bažnyčia ir 1739 m. atstatytas vienuolynas buvo pirmieji mūriniai pastatai Lukiškėse. 1757–1761 m. architektas J. K. Glaubicas jėzuitams suprojektavo 3 aukštų rūmus su mansardomis, o vėliau rūmai ir pastatyti, o 1872 m. sunyko.
XIX a. namai Lukiškėse statyti neplaningai, paliekant vietos tik siauroms gatvelėms. 1860 m. Lukiškių aikštėje įrengtas miesto turgus. XIX a. viduryje nutiestos svarbiausios gatvės – Šv. Jurgio (dabar Gedimino) prospektas ir Pamėnkalnio, XIX a. 2-ojoje pusėje Lukiškės prijungtos prie Vilniaus. 1891 m. prospektas iki Lukiškių aikštės išgrįstas ir apsodintas liepomis. 1897 m. pastatyti teismo rūmai, 1898–1903 m. – Lukiškių kalėjimas.
1940 m. Lukiškių aikštėje įsikūrė NKVD. 1941–1944 m. per nacių okupaciją Lukiškėse įsikūrė gestapas. 1944 m. čia vėl įsikūrė NKVD. 1948 m. uždaryta bažnyčia (iki 1992 m.). 1952 m. baigus rekonstruoti aikštę, ji buvo pervadinta Lenino aikšte. 1982 m. pastatyta LTSR Aukščiausiosios Tarybos rūmai, 9-ajame dešimtmetyje iškastas magistralinis tunelis šiaurės–pietų kryptimi, pastatytas tiltas per Nerį. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vėl imtas vartoti Lukiškių vardas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1950–1961 m. | Stalino rajonas |
1961–1990 m. | Spalio rajonas |
1995– | Naujamiesčio seniūnija |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam Ldk Vytautas XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą (asmenvardinis vietovardis). Jos buvo vadinamos taip pat Totorių Lukiškėmis arba Totorija. 1584 ir 1593 m. Stanislovas Radvila Lukiškių dvarą perdavė jėzuitams vasarvietei – apylinkė pavadinta Jėzuitų Lukiškėmis. Apie 1800 m. Jėzuitų Lukiškės imtos vadinti Vingiu, vėliau sugrįžo istorinis pavadinimas.
Šaltiniai
- Lukiškės. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 254 psl.
- Lukiškės. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 139 psl.