Luko apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Luko apskritis{{#set:Vardininkas=Luko apskritis}}
Landkreis Lyck

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of Poland.svg

Prusy Wschodnie de.svg

Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.

Administracinis centras: Lukas
1818-1905: Flag of Preussen 1701-1918.jpg Gumbinės apygarda
1905-1945: Alnaštyno apygarda
Gyventojų: 54 222 (1900), 56 129 (1939)
Plotas: 1 114 03 km² (1910)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Luko apskritis (vok. Landkreis Lyck) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Lukas.

Turinys

Geografija

Luko apskritis apėmė Rytų Prūsijos provincijos pietrytinę dalį, ribojosi su Johanisburgo, Lėciaus ir Alėckos apskritimis bei Lenkijos karalyste. Apskrities plotas 1910 m. buvo 1 114,03 km².

Istorija

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Luko apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Luke įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1905 m. Luko apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1920 m. liepos 11 d. apskritis padalyta tarp Vokietijos ir Lenkijos. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Luko miestas bei 157 savivaldybės.

1945 m. po Raudonosios armijos puolimo iš 52 795 gyventojų neliko 10 789; apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorija priskirta Balstogės vaivadijai, 1975 m. – Suvalkų vaivadijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1945 m.
1818 m. 1871 m. 1885 m. 1890 m. 1900 m.
19 296 39 203 42 666 54 804 54 222
1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m. 1945 m.
55 579 55 579 55 579 56 129 52 795

1890 m. lenkais užsirašė 39 000 gyventojų.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 54804 857 357
1900 54222 52163 1195
1910 55579 52712 1818
1925 55579 56030 1900 273
1933 55579 55153 2260 205
1939 56129 52816 2031 30

Landratai

  • 1818: Ernst Friedrich Philipp von Kannewurf
  • 1837: Willwodinger
  • 1843: Anton von Wegnern
  • 1852: Lauterbach
  • 1853: Rudolf von Kannewurff
  • 1857: Rudolf Levin von Marschall
  • 1857: Hermann Wilhelm Karl August von Brandt
  • 186?: von Trotta gen. von Treyden
  • 1867: Eugen Drewello
  • 1875: Robert von der Marwitz
  • 1888: Karl von der Groeben
  • 1893: Friedrich Wilhelm Max Tappenbeck
  • 1900: Franz Behrend
  • 1905: Georg Wilhelm Suermondt
  • 1913: Max Peters
  • 1928: Ernst Adolf Döbereiner
  • 1935: Knispel
  • 1939: Kulessa
  • 1939: Dietrich von Ploetz

Šaltiniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: