Lokavos piliakalnis
Lokavos piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė: | Akmenės rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija | |
Gyvenvietė: | Lokava | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 20 | |
Aikštelės apimtis, m | 60 × 16-18 | |
Priešpilis | gyvenvietė | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. − II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1966 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 1824 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A576P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR33 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Lokavos piliakalnis (arba Lokavos kalnas, Kerėžių piliakalnis) yra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, buvusiame Lokavos kaime. Piliakalnis stūkso Mažeikių miškų urėdijos Naujosios Akmenės girininkijos Lakavos miške, 4 kvartalo pietinėje dalyje. Pasiekiamas keliu Ramučiai–Vegeriai per Vėlaičius. Kairėje prasidėjus miškui reikia sukti į dešinę iškart už pirmojo kanalo einančiu lauko keliuku, važiuoti į rytus 1,35 km, miške už 0,55 km pravažiavus pirmą kvartalinę liniją keliukų išsišakojime laikytis dešinės. Piliakalnis yra antrame kvartale (miško 4 kvartalo pietinė dalis) – atvažiavus į nedidelę miško laukymę matyti priekyje kylančio kalno šlaitas.
Piliakalnis
Piliakalnis yra pelkėmis apjuostos aukštumos šiaurės rytiniame pakraštyje, aukščiausioje jos vietoje, nuo XIX a. pabaigos smarkiai apardytoje žvyrduobių. Išliko apie 60 m ilgio rytų−vakarų kryptimi ir 16−18 m pločio aikštelės dalis (buvo apie 50 m pločio). Aikštelė buvo apjuosta iki 1,5 m aukščio pylimu, kurio 0,5 m aukščio, 5 m pločio dalis išliko jos šiaurės vakariniame krašte. Vakarinėje aikštelės pusėje būta ir antro pylimo. Aikštelėje ir šlaituose yra kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytos keramikos. Vidutinio statumo piliakalnio šlaitai buvo iki 20 m aukščio. Jie natūraliai išlikę tik šiaurės vakarų pusėje, kitur nuardyti žvyrduobių. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir karjerų vietos apaugę pušimis.
Rytinėje piliakalnio papėdėje, apie 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė. 70 m į vakarus nuo piliakalnio Kerėžių kaimo laukuose buvo XI a.−XIII a. senkapis (sunaikintas).[1]
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1966 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Inčėnų piliakalnis 22 km | |||||||||||
Griežės piliakalnis 48 km Daubarių piliakalnis 34 km |
|
Žagarės II piliakalnis 12 km Žagarės piliakalnis 13 km | |||||||||
Gyvolių piliakalnis 32 km Papilės piliakalnis 26 km |
Rekčių piliakalnis 32 km Romučių piliakalnis 35 km |
Kalnelio piliakalnis 38 km Luponių piliakalnis 42 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. p. 99-100 (Nr. 396)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 97
|