Lyduvėnai
- Kitos reikšmės – Lyduvėnai (reikšmės).
Lyduvėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Lyduvėnų tiltas | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Šiluvos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 71 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | LyduvėnaiVikiteka |
Lyduvėnai – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Raseinių, prie Dubysos ir Dratvens santakos. Seniūnaitijos centras. Miestelis spindulinio plano.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1761 m. |
Koplytstulpis miestelio įkūrimo 440 metų ir mokyklos 175 metų jubiliejams, atstatytas 1998 m. (meistras R. Ramanauskas). |
Lyduvėnų akmuo su vadinamąja velnio pėda, esantis miestelio kapinių pakraštyje. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Lyduvėnų mokykla su regioninio parko informaciniu centru |
Lyduvėnų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Vaizdas:Map symbol post office 02.png Paštas (LT-60046) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Per Lyduvėnus eina geležinkelis Šiauliai–Tilžė, plentai į Raseinius, Šiluvą. Miestelis įsikūręs Dubysos slėnyje, pro jį teka Lapišė ir Lyduva.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Laugalis – 9 km | ŠILUVA – 10 km Naudvaris – 2 km |
||||||||||
LIOLIAI – 12 km |
|
Žalpiai – 1 km | |||||||||
Katauskiai – 6 km RASEINIAI – 17 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Lyduvėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Lyduvėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje, tuos laikus mena Lyduvėnų I piliakalnis, vadinamas Danutės kalnu, Lyduvėnų II piliakalnis, vadinamas Barsukalniu, Lyduvėnų III piliakalnis, vadinamas Kaukuriu, Lyduvėnų akmuo „su dubeniu“.
Istoriniuose šaltiniuose 1499 m. minimas Lyduvėnų dvaras. Nuo XVI a. jį valdė Chodkevičiai, Rudzinskai, Šemetos, Stanevičiai. 1558 m. Ldk Žygimantas Augustas Lyduvėnams suteikė prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, laikyti karčemas. 1593 m. minima bažnyčia, 1594 m. – Lyduvėnų valsčius ir miestelis. LDK laikais veikė Lyduvėnų augustinų vienuolynas. XVII–XVIII a. Lyduvėnai išsiplėtė. 1613 m. Lyduvėnai pažymėti Olandijoje išleistame Lietuvos žemėlapyje. XVI a. minima katalikiška Lyduvėnų bažnyčia, kurį laiką priklausiusi reformatams.
1853 m. jau buvo parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo panaikinus dvarą susikūrė žydų kolonija. Rusijos imperijos valdymo laikais Lyduvėnai buvo valsčiaus centras. 1863 m. sukilėliai sunaikino Lyduvėnų valsčiaus įstaigos dokumentus. 1916 m. pro Lyduvėnus nutiestas geležinkelis Tilžė–Radviliškis.
XX a. tarpukariu žydai turėjo mažas krautuvėles, arbatines, miestelyje veikė restoranėlis, mūrinis garo malūnas, lentpjūvė.
1941 m. rudenį nacių okupacinės administracijos įsakymu Dubysos šlaituose prie Lyduvėnų nužudyta – 300 žydų ir komunistų. Po Antrojo pasaulinio karo apie miestelį veikė Vėgėlės rinktinės P. Markevičiaus (Pranckaus) Lietuvos partizanų būrys. Okupacinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 8 Lyduvėnų gyventojus.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1594–1915 m. | Lyduvėnų valsčiaus centras | Raseinių apskritis |
1919–1950 m. | Tytuvėnų valsčius | Raseinių apskritis |
1950–1954 m. | Lyduvėnų apylinkės centras | Tytuvėnų rajonas |
1954–1964 m. | Raseinių rajonas | |
1964–1995 m. | Šiluvos apylinkė | |
1995– | Šiluvos seniūnija | Raseinių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Anksčiau miestelis vadinosi Lydavėnai. Liaudies etimologija mena, kad čia kadaise stovėjusi Lyduvėnų pilis, kurioje gyvenusi kunigaikštytė Danutė. Išlydėjusi savo mylimąjį į karą su kryžiuočiais, ji vis laukė ir nesulaukė jo grįžtant. Viena likusi liūdėjo („liūdžiu viena“) ir ašaras liejo. Iš merginos liūdesio ašarų ir susidaręs upelis Lyduva, o iš pastarojo – Lyduvėnai.[6] Sąsaja su upėvardžiu rodo, kad Lyduvėnai – vandenvardinis vietovardis.
Kitas vietovės aiškinimas siejamas su iškirsto miško lydymu.[7]
Gyventojai
1594 m. Lyduvėnų valsčiuje (dvaro valdoje) gyveno 36 šeimos. 1841 m. Lyduvėnuose gyveno 283, 1923 m. – 547 žmonės. 1940 m. gyveno apie 550 gyventojų, 300 iš jų žydų tautybės buvo sušaudyti 1944 m.
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m. | ||||||||
1841 m. | 1867 m.*[3] | 1895 m. | 1923 m.sur. | 1940 m. | 1944 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
283 | 177 | 222 | 547 | 550 | 250 | 282 | ||
1970 m.sur. | 1978 m. | 1979 m.sur. | 1986 m. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
206 | 170 | 212 | 141 | 125 | 99 | 71 | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
- 1834 m. Lyduvėnų dvare, dar vadintame Padubysiu, gyveno Raseinių apskrities bajorų maršalka Ezechielis Stanevičius.
Apylinkėse gimė:
- Benediktas Dobroslavas Kalinauskas – bajoras, 1831 m. sukilimo veikėjas;
- Albinas Sutkus – politinis ir visuomenės veikėjas;
- Henrikas Šablevičius – lietuvių kino režisierius;
Šaltiniai
- ↑ Lyduvėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Лидовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 50 psl. (rus.)
- ↑ Lyduvėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Lyduvėnai loadmap.net
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 33 psl.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 204 psl.
- Lyduvėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 65 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 204–205 psl.
- Lyduvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 126 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Lyduvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 540 psl.
- Lyduvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 519 psl.
- Lyduvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.
- Lyduvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 549 psl.
- Apie Lyduvėnus
- Dvaras
|