Lygumai

Kitos reikšmės – Lygumai (reikšmės).

Lygumai
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Lygumų centrinė aikštė
Lygumai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Šiaulių apskritis
Savivaldybė:	Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija:	Lygumų seniūnija
Gyventojų:	442 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Lýgumai Kilmininkas: Lýgumų Naudininkas: Lýgumams Galininkas: Lýgumus Įnagininkas: Lýgumais Vietininkas: Lýgumuose
Istoriniai pavadinimai
rus. Лагумы, rus. Лигумы
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	LygumaiVikiteka

Lygumai – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 13 km į vakarus nuo Pakruojo, prie senojo kelio Šiauliai–Pakruojis. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio planas – stačiakampis.

LYGUMŲ HERBAS

Lygumų apylinkės – daugelį amžių garsios darbščiais žmonėmis, žemdirbystės tradicijomis, dar taip neseniai prie dažno kaimo mojusiais vėjo malūnų sparnais.

Lygumų miestelio istorija siejama su XV a. pradžioje įsikūrusiu Lygumų dvaru, vėliau prie pastarojo pradėjusiu kurtis miesteliu.

1646 m. Lygumams leista rengti turnyrus ir prekymečius.

Tarpukario metais Lygumuose veikė mokykla, biblioteka, paštas, garo malūnas su elektrine. Plačiai buvo žinomos vilnų karšimo, verpimo įmonės.

Medinius Lygumų statinius siaubė gaisrai – miestelis triskart degė. Lygumų centrinėje aikštėje, ištvėręs karo ir pokario negandas, stovi šiauliečio Gerardo Bagdonavičiaus suprojektuotas Lietuvos Nepriklausomybei, Laisvei, Vytautui Didžiajam paminklas, apgintas nuo griovimo sovietmečiu, Atgimimo metais paminklas restauruotas, sutvarkyta aplinka.

Šukionių kaime 1910 m. spalio 8 d. gimė tarpukario Lietuvos kariuomenės kapitonas Jonas Noreika – legendinis generolas Vėtra, vienas 1941 m. birželio sukilimo iniciatorių, kovos su bolševikų ir nacių okupacija vadas. Laisvės kovotojo atminimui gimtajame kaime 1997 m. birželio 28 d. pašventintas paminklinis akmuo su karininko bareljefu. Jono Noreikos vardas buvo suteiktas Šukionių mokyklai.

1860 m., netoli Šukionių, Dovaikiškio kaime, gimė generolas Silvestras Žukauskas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas.

Medinė Lygumų bažnyčia pastatyta 1525 m. Dabartinė neogotikinio stiliaus grakščių formų bažnyčia buvo pastatyta kunigo ir poeto J. Rupkos iniciatyva (projekto autorius – architektas N. Andrejevas), 1915 m. vyskupo P. Karevičiaus konsekruota ir pavadinta Švč. Trejybės vardu.

Lygumai istorinio herbo neturėjo. Sukurti miestelio herbą ėmėsi Dailės akademijos profesorius J. Galkus. „Pats gimęs ir augęs netolimose apylinkėse, jau iš mažens girdėdavau Lygumų vardą,- prisimena profesorius. – Mano vaikiškoj galvelėj iškildavo vaizdas – lyguma ir aukštas bažnyčios bokštas. Mano įvaizdį patvirtino B. Kviklio enciklopediniame leidinyje pateiktas apibūdinimas: „Vietovė išsidėsčiusi lygioje vietoje, iš čia ir jos vardas“. Pirma mintis ir buvo pasinaudoti šiuo įvaizdžiu. Piešdamas lygumą su bokštu, ko gero, galėjau sukurti vadinamąjį „kalbantį herbą“, t.y. herbą, kurio figūros pavadinimas atitinka vietovės vardą. Tačiau šios minties iškart atsisakiau – toks herbas būtų labai neįdomus: linijas dalijanti skydą skersai ir nedidelis smailus bažnyčios bokštas. Reikėjo ieškoti naujų idėjų.“

Autorius bandė ieškoti simbolių, atspindinčių Lygumų praeitį – aktyvų dalyvavimą 1863 m. sukilime, tragišką pokario rezistenciją. Gaisrą turėjo simbolizuoti raudoname skyde sukryžiuoti auksiniai bei sidabriniai sukilėlių dalgiai, ugniagesių kablys, Gedimino stulpai. Būta ir kitų eskizų. Su nelaime taip pat susijęs varno įvaizdis. Sidabriniame skyde atsiranda juodas, sparnus išskėtęs varnas, besispjaudantis raudonomis liepsnomis. Buvo bandoma komponuoti tris iš kairės žemyn skrendančius juodus varnus, tačiau paukščiai sunkiai tilpo skyde – sparnais rėmėsi į jo kraštus, snapais – į priešpriešais skrendančių uodegas, jų siluetai buvo nepatrauklūs. Autorius bandė komponuoti tris sukryžiuotus gaisrininkų kablius, bet jų ilgi tiesūs kotai apatinę herbo dalį darė techniškai nuobodžią. Buvo kilusi mintis įprasminti žemdirbystės simbolius – atsirado auksinis plūgas raudoname skyde. Kompozicija nepasiteisino – plūgas skersai skydo atrodė prastai, viršutinė dalis liko tuščia, reikalaujanti papildomo akcento.

Perspektyviausia autoriui pasirodė trijų gaisrų idėja. Ieškant raiškos simbolių, prisimintas kaime girdėtas posakis, kad kažkas „paleido gaidį“ – sukėlė gaisrą.

Heraldikos komisijai patiko gaidžio figūra. Jos narys J. Každailis pasiūlė gaidžiui suteikti žemdirbystės prasmę: juk anksčiau artojas, prieš pradėdamas pirmąją pavasario vagą, pjaudavo gaidį ir jo krauju šlakstydavo žemę, kad ji duotų geresnį derlių, jos nesiaubtų gamtos stichijos.

Galutinė herbo idėja – tikslinga juodą gaidį sieti su derlinga Lygumų žeme, senomis žemdirbystės tradicijomis, o raudonas liepsnas – su neramia miestelio praeitimi – sukilimais, gaisrais, rezistencija.

Gaidys – ryto ir saulės pranašas, daugelyje pasaulio tautų dėl ryškių spalvų plunksnų ir raudonos skiauterės laikomas saulės ir ugnies simboliu. Gaidys, giedojimu pasitikintis beprasidedančią dieną, tapo šviesos, pergalės prieš tamsą, budrumo simboliu.

Dėl karingumo gaidys pelnė pripažinimą kaip kovingumo, narsumo, budrumo įsikūnijimas. Lygumų herbo etaloną – herbo skyde sidabriniame lauke pavaizduotą juodą gaidį su raudonom kojom ir raudona liepsna iš snapo – Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1997 m. sausio 23 d. (komisijos posėdžio nr. 167).

1997 m. vasario 3 d. dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas jį suteikė miesteliui.

Alfredas Šimkus

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1914 m.

Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m. miestelio aikštėje Ldk Vytauto mirties 500-osioms metinėms, restauruotas 1989 m. (autorius Gerardas Bagdonavičius). Medžio skulptūra „Pieta“, pastatyta 1989 m. (skulptorius Algis Lankelis) Bažnyčios šventoriuje atminimo lenta 22 Lietuvos partizanams. Prie mokyklos yra partizanų ryšininko J. Mikšio paminklas ir kapas. Kapinėse – paminklas šauliui mokytojui S. Kelpšui.

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Lygumų vidurinė mokykla

Lygumų biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-83022)

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

ŪKIS

Žemės ūkio bendrovė viena stipriausių Lietuvoje, specializuojasi pieno pramonėje, javų auginime. Taip pat veikia vilnos karšykla, gaminami įvairūs labai geros kokybės vilnos gaminiai.

Geografija

Pro miestelį teka Kruoja. Į šiaurę nuo miestelio yra Lygumų-Klusiškių miškai.

Aplinkinės gyvenvietės
	Dvariškiai – 2 km	Gaščiūnai – 17 km Pamūšis – 11 km
	NAISIAI – 10 km
			PAKRUOJIS – 13 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Lygumai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Lygumai TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

XV a. pradžioje minimas Ldk Lygumų dvaras, XVI a. jis priklausė Viekavičiams, žuvus M. Viekavičiui jo žmona ištekėjo už J. Sicinskio ir užrašė jam pirmojo vyro paliktus Lygumų, Pakruojo ir Upytės dvarus. 1523 m. pastatyta pirmoji medinė Lygumų bažnyčia. 1584 m. minimas Lygumų miestelis. 1646 m. leista rengti turgus ir kasmetines muges, 1720 m. leisti prekymečiai. Lygumų valsčiaus valstiečių akių ligas ir aklumą tyrė Petras Avižonis.

1876 m. ir 1933 m. miestelis degė, po pastarojo gaisro nutarta statyti tik mūrinius namus. Tada susiformavo kvadratinio plano centrinė miestelio aikštė su pagrindinėmis valdžios institucijomis, mokykla, parduotuvėmis. 1908 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, 1911 m. – parapijos biblioteka. 1932 m. pastatyta vilnų verpykla ir karšykla, veikė vartotojų bendrovė.

Vokiečių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio 2 d. ir balandžio mėn. Juknaičių miške prie Lygumų nužudyta apie 200 žydų. Po karo miestelio apylinkėse veikė Žaliosios rinktinės partizanai. Miestelio aikštėje 1946–1948 m. buvo išniekinti 17 Lietuvos partizanų kūnai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 48 miestelio gyventojus. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

1997 m. patvirtintas Lygumų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1950 m.	Lygumų valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1950–1995 m.	Lygumų apylinkės centras	Pakruojo rajonas
1995–	Lygumų seniūnijos centras	Pakruojo rajono savivaldybė

Gyventojai

Vaizdas:P social sciences.png Vaizdas:P social sciences.png Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1867 m.*	1897 m.sur.	1902 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
331	210	801	1 214	877 753 (miestelyje) 124 (dvare)	830	535
1979 m.sur.	1980 m.	1986 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
550	550	557	609	664	601	442
Demografinės raidos histograma 250 500 750 1 000 1 250 1 500 1841 1867 1897 1902 1923 1959 1970 1979 1980 1986 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

Lygumuose gimė:

• Vytautas Augustaitis, kūno kultūros ir sporto veikėjas, pedagogas.

Galerija

• 

  Lygumų centrinė aikštė

• 

  Lygumų bažnyčia

• 

  Lygumų bažnyčia

• 

  Lygumų bažnyčios bokštas

• 

  Senasis Lygumų progimnazijos pastatas

• 

  Atminimo lenta prie Lygumų progimnazijos

• 

  Paminklas Vytautui Didžiajam

Šaltiniai

• Lygumai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 222 psl.
• Lygumai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 374 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• Lygumai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 609 psl.
• Lygumai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. - 23 psl.
• Lygumai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 86 psl.
• Monografija „Lygumai. Stačiūnai“