Mintis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Mąstymas)

Mąstymas (mintis) – apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimo sąmonėje procesas, leidžiantis pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Mąstymo, kaip psichikos pažinimo proceso, esminis ypatumas yra tas, kad jis neatsiejamas nuo kalbos. Mąstymas organizuoja ir keičia kitus pažinimo procesus, bet ir pats nuo jų priklauso. Jutimo procesai visada išlieka kaip mąstymo bazė, pagrindas šaltinis. Vaizdų vaidmuo ypač didelis todėl, kad jie patys nuolat kinta mąstant. Mąstymas tai ir mentalinis procesas, kuris leidžia būtybėms modeliuoti suvokiamą pasaulį, efektyviai pasiekti savo tikslus, troškimus. Mąstymas apima manipuliavimą informacija, sąvokų formavimą, problemos sprendimą, priežasties nustatymą ir sprendimo priėmimą. Mąstymas yra aukštesnė pažinimo funkcija, o mąstymo analizė yra pažinimo psichologijos dalis.

Pagrindinės mąstymo operacijos

  • Analizė

- mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis, jo savybių, požymių ir santykių išskyrimas.

  • Sintezė

- mintyse išskirtųjų objekto dalių, savybių ir santykių sujungimas į visumą. Analizė ir sintezė vyksta kaip vieninga visuma.

  • Palyginimas

– viena analizės formų. Lyginant nustatomas objektų panašumas ir skirtumai.

  • Apibendrinimas

- tai mintinis daiktų ar reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę, atsižvelgiant į jų bendras ir esmines savybes ar santykius. Apibendrinant atskirus atvejus formuojamos bendros sąvokos, kurios taikomos naujiems atvejams.

  • Sisteminimas

- paprasčiausia apibendrinimo forma, tai pradinės sintezės pavyzdys. Čia susiejami gretimi įspūdžiai ar kažkuo iš išorės panašūs reiškiniai.

  • Abstrahavimas (atsiejimas)

– tai mintimis reikšmingų atskirų savybių ar objekto dalių atskyrimas nuo visumos. Abstrakcija ir apibendrinimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

  • Konkretizavimas

- tai galvojimas apie dalinį atvejį, kuris atitinka tam tikrą bendrą reiškinį. Tai abstrakcijai priešingas procesas.

Mąstymo rūšys

Mąstymo rūšys skiriamos pagal:

  • Tai, su kokiais objektais atliekamos mąstymo operacijos:

1) veiksminis mąstymas; 2) vaizdinis mąstymas; 3) sąvokinis mąstymas.

  • Problemų sprendimo metodus:

1) loginis; 2) intuityvus.

  • Originalumo lygius:

1) reproduktyvus; 2) kūrybinis.

Mąstymo ypatybės

Mąstymo ypatybės

  • Platumas
  • Konkretumas
  • Gilumas
  • Savarankiškumas
  • Lankstumas
  • Nuoseklumas
  • Greitumas

Individualūs mąstymo skirtumai:

  • Mąstymo savarankiškumas
  • Mąstymo tempai
  • Mąstymo originalumas
  • Mąstymo lankstumas

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+20-0=20 wiki spaudos ženklai).