Mūšia
- Apie kaimą Ukmergės rajone žr. Mūšia (Ukmergė).
| Mūšia | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 28,4 km |
| Nuolydis | 99 cm/km |
| Baseino plotas | 227,3 km² |
| Vidutinis debitas | 1,69 m³/s |
| Ištakos | Balelių miškas |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka: |
MūšiaVikiteka |
Mūšia – upė Lietuvoje, Ukmergės rajone; Šventosios dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12211010.
Prasideda Balelių miške, į šiaurę nuo Menturių kaimo, 5 km į pietvakarius nuo Traupio[1]. Ištakų altitudė 81,2 m. Teka į pietryčius palei plentą 174 Ukmergė–Raguva–Nevėžis, pro Taujėnus, daugiausia dirbamais laukais. Įteka į Šventąją 51 km nuo jos žiočių, Dukstynos miške, ties Kadrėnais, 7,5 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės. Įtekėjimo altitudė 53 m.
Vaga sureguliuota, tiesinta. Vasaros metu vietomis išdžiūsta. Vagos plotis 6–8 m, gylis 2,2–2,5 m. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vandens debitas žiotyse 1,63 m³/s.
Ties vidurupiu ir žemupyje upė užtvenkta, įrengti ties Taujėnais Taujėnų tvenkinys ir ties Kadrėnais - Kadrėnų tvenkinys.[2]
Intakai:
- dešinieji: Ežerėlė, Pilstupys, Giedrė, Ringė, Mūšelė-Ūsioginė
- kairieji: Mūšelė, Gardugilis, Armukšna, Latekšna, Obeliupė.
Gyvenvietės prie upės: Menturiai, Baleliai, Viškonys, Varnėnai, Kraupėnai, Šiukštiškiai, Vagariai, Šiukštiškėliai, Radžiūnai, Vadai, Taujėnų kaimas, Taujėnai, Radeckai, Paąžuoliai, Šleniai, Pamernackai, Kurklintiškiai, Laiteliai, Pijorai, Toliūnai, Kadrėnai.
Upėvardis kilo iš žodžio mūša („mušimas, pyla, bangų plakimas“).[3]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Mūšia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 625 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||