Mažučių dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mažučių dvaras
Mazuciai dvaras 1939.jpg
Baronų Rucenų Mažučių dvaro sodyba XX a. I pusėje

Mažučių dvaras

56°01′54″N 21°12′42″E / 56.031783°N 21.211757°E / 56.031783; 21.211757Koordinatės: 56°01′54″N 21°12′42″E / 56.031783°N 21.211757°E / 56.031783; 21.211757

Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Darbėnų seniūnija
Plotas 3,97 ha
Naudotas XVIII a.XX a. I pusė

Mažučių dvaras yra šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2,7 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, prie kelio Darbėnai–Kalgraužiai, Darbos dešiniajame krante.

Istorija

XVIII a. Mažučių kaimo žemėje įkurtas Palangos (Darbėnų) dvaro Mažučių palivarkas. XVIII a. pabaigoje jį jau valdė vokiečių kilmės baronai fon Rucenai (von Rutzen), atsikėlę iš Kuršo hercogystės.

Manoma, kad palivarko sodybos vietoje buvusi įtvirtinta senovės gyvenvietėpiliakalnis, kurios gyventojai laidoti kitapus Darbos upelio esančiame Kalnalaukio kapinyne.

Dvarui priklausė Sausdravų ir Sereikių kaimai, kuriuose 1846 m. buvo 20 dūmų.[1] Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius baronui fon Rucenui mokėjo 56 abiejų kaimų valstiečiai, valdę 130 rėžių žemės.[2]

XIX a. Mažučių miško pakraštyje buvo įrengtos dvaro kapinės, kuriose laidoti dvaro savininkų ir evangelikų liuteronų tikėjimo tarnautojų šeimų nariai.

XIX a. II pusės – XX a. pradžios kartografinėje medžiagoje baronų Rucenų valda vadinama palivarku, kuriame 1923 m. gyveno 76 žmonės.[3] Lietuvos žemės reformos metu didžioji dalis baronų žemės buvo išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, o palivarko ir Sereikių kaimo žemėje išaugusi naujoji gyvenvietė 1927 m. buvo pavadinta Mažučių kaimu.[4]

Po žemės reformos dvarui priklausė 81,39 ha žemės ir miško. Po Lietuvos aneksijos, 1941 m. baronas Albertas Rucenas (Rūtėnas) su artimaisiais repatrijavo į Vokietiją, o dvarą 1941-1942 m. valdė Petras Viršilas ir kt.[5] Prasidėjus karui, 1941 m. A. Rucenas grįžo į Mažučius, tarnavo vermachto karininku, o 1944 m. pasitraukė į Vokietiją.

Po karo dvaras buvo nacionalizuotas, priskirtas Kretingos valstybiniam ūkiui, o įkūrus Darbėnų kolūkį, tapo jo padaliniu.

Dabartis

Dvaro sodyba apima 5,5 ha dydžio plotą. Baronų Rucenų laikus mena buvusių mūrinių rūmų liekanos, vaismedžių sodo ir dendrologiškai vertingo parko fragmentai. Kiti dvaro pastatai nugriauti.

Dvaro parko fragmentai su klevų alėjos ir perimetrinio liepų apsodinimo liekanomis 2007 m. kovo 7 d. įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.[6] Saugomos teritorijos plotas – 3,97 ha.

0,14 km į šiaurę nuo dvarvietės, Mažučių miške yra dvaro kapinės.

Šaltiniai

  1. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej, w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - Str. 23 (Sawzdrawy, Serejnie)
  2. Išrašas iš Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašo // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5. - P. 79
  3. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 112
  4. Vyriausybės žinios. – 1927. - Nr. 261. - P. 7
  5. Duomenys apie be savininkų 1940-1942 m. likusius ūkius ir jų valdytojus Kretingos apskrityje // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 9, b. 5. - L. 4
  6. Kultūros vertybių registras: Mažučių dvaro parko fragmentai
  • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 230 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: