Madhjamika

Madhjamika (skr. madhyamika – vidurinioji) – pagrindinė mahajanos filosofinė mokykla, kuri vystėsi Indijoje II–IX a. Iš Indijos madhjamika plito Kinijoje, Tibete, Mongolijoje, Japonijoje. Madhjamikos kūrėju laikomas Nagardžuna.

Madhjamikos pagrindas – idėja, kad tiesa negali būti perteikta būties ir nebūties, subjekto ir objekto kategorijomis. Vietoj jų vartojama šūnjatos (tuštumos, nulio) sąvoka, kuri žymi būseną, kur tikrovė neturi jokios esmės ir yra gryna forma arba energija.

Gnoseologinei madhjamikos pozicijai būdingas nuoseklus metodologinis kriticizmas. Dialektiniu metodu demonstruojama, kad bet kuris proto vaizdinys – iliuzija. Madhjamikos etika skelbia vidurio kelio, kaip optimalios išsigelbėjimo priemonės, doktriną. Teisinga samprata laikomas suvokimas, jog visi reiškiniai esą tušti – santykiniai, sąlygoti bei kintantys. Tikrovė nelaikoma nepažinia, tačiau ji gali būti suvokiama tik nesąvokiniu mąstymu. Visiška tuštuma esanti absoliuti tiesa, todėl ji neturinti apibrėžtų savybių, jos neįmanoma nusakyti žodžiais.

Madhjamika turėjo įtakos indų matematikai (pvz., nulio atradimui) bei dialektinei advaitos-vedantos logikai: madhjamika davė pagrindą dzenbudizmui.