Maišiagala
| Maišiagala | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Maišiagalos bažnyčia | ||||||||||||||||
  Maišiagala | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Maišiagalos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 1 636 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
MaišiagalaVikiteka | |||||||||||||||
Maišiagala – miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio A2 Vilnius–Panevėžys , 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Jogailos, Studentų, Širvintų, Vilniaus).
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1865 m.
|
 Maišiagalos dvaras
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 2 vidurinės mokyklos:
|
.svg){kind=small} Maišiagalos biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-14025)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Turinys |
Geografija
Pietvakariniame miestelio pakraštyje stūkso Maišiagalos piliakalnis, dešiniajame Dūkštos krante.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠIRVINTOS – 22 km Jauniūnai – 10 km |
PABERŽĖ – 18 km Medžiukai – 5 km |
| ||||||||
|
Karvys – 4 km | ||||||||||
| Kiemeliai – 3 km Dūkštos – 8 km |
AVIŽIENIAI – 16 km VILNIUS – 28 km | ||||||||||
|
| |
Istorija
Miestelio pietvakariniame pakraštyje, dešiniajame Dūkštos krante yra Maišiagalos piliakalnis. Tai labai sena gyvenvietė, minima 1254 m. Prūsijos analuose. XIII a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 m. ir 1390 m. minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Ją 1390 m. sudegino Vokiečių ordinas, kurio kariuomenei vadovavo Konradas Valenrodas.
Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 m. Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ir 1387–1392 m. datuojamame Rusų miestų sąraše.
1387 m. per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 m. minimas miestelis, kurį valdė Grigalius Astikas, 1521 m. minimas miestas. 1528 m. veikė turgus ir 39 smuklės. XVI a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki XVII a. vidurio. 1575 m. Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. Apie 1589 m. miestelis pertvarkytas pagal stačiakampį planą. 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos miesto teisės, tačiau carinė Rusija jas panaikino.
Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio ją valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Houvaltai. 1802–1804 m. miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais. Per 1831 m. sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai, ties Maišiagala su caro kariuomene kovojo Emilija Pliaterytė. 1865 m. pastatyta Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
1886–1889 m. atkurti XVII a. antroje pusėje sunykę prekymečiai. Per 1905 m. revoliucinius įvykius gruodyje gyventojai nušalino rusų administraciją. 1919–1920 m. ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinių kovos. 1920–1939 m. Maišiagala priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui.
1939 m. spalio 27 d. iš Maišiagalos į pagal Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutartį grąžintą Vilniaus kraštą įžengė Lietuvos kariuomenė. Tai buvo pirmasis Vilniaus krašto miestelis, į kurį įžengė Lietuvos kariuomenė.[7] Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. liepos mėn. viduryje ir rugpjūčio 15–16 d. nužudyti Maišiagalos žydai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė 10 gyventojų. 1945–1992 m. buvo daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. [8]
1994 m. atkurtas Maišiagalos herbas. 1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos sienos su Latvija Baltijos jūroje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1925 m. | Maišiagalos valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
| 1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
| 1939–1948 m. | Vilniaus apskritis | |
| 1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
| 1950–1995 m. | Maišiagalos apylinkės centras | Vilniaus rajonas |
| 1995– | Maišiagalos seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Maišys ar Maišelis, pridėjus galūne -gala („galas, kraštas“).[9] Iki XX a. vidurio miestelis vadintas Maišiogala.
Liaudies etimologija teigia, kad statant vietos piliakalnį, vienam žmogui nešant maišą į kalną plyšo maišo galas jis ir sušuko „Maišo galas!“
Miestų partnerystė
Gyventojai
 | |||||||
| 1833 m. | 1861 m. | 1867 m.*[4] | 1896 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1919 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 243 | 525 | 525 | 648 | 920 | 771 | ||
| 1930 m. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[11] | 1986 m.[12] | ||
| 800 | 752 | 1 235 | 1 269 | 1 260 | 1 646 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | - | - | ||
| 1 740 | 1 634 | 1 852 | 1 636 | - | - | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
Maišiagaloje gimė:
- Mykolas Lietuvis (1490–1560), lietuvių renesanso publicistas.
- Virginijus Šmigelskas, istorikas, teisininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
Sportas
- FC Stickers (futbolas)
Šaltiniai
- Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai/Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.
- Maišiagala. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 176 psl.
- Mejszagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)
- Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 678 psl.
- ↑ Maišiagala. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Мейшагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 958 psl. (rus.){{#subobject:Maišiagala (Мейшагола, ESBE) |Straipsnis=Maišiagala |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Мейшагола |Žodyno tomas=Т. 18А (36) |Žodyno puslapis= 958 psl. }}
- ↑ 4,0 4,1 Мейшагола. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 213 psl. (rus.)
- ↑ Maišiagala maps.vlasenko.net
- ↑ Maišiagala loadmap.net
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 73 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Maišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 60 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 127–129 psl.
- ↑ Maišiagala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 496 psl.
- ↑ Maišiagala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių. - 180 psl.
- ↑ Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 678 psl.
| ||||||||||||||
