Maironis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maironis
Jonas Mačiulis
Jonas Maciulis-Maironis.jpg

Gimė 1862 m. spalio 21 d.
Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
Mirė 1932 m. birželio 28 d. (69 m.)
Kaune

Veikla
XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų
Sritis Poetas
Dramaturgas
Dvasininkas

Alma mater

Žinomas už „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“ (1892)
„Pavasario balsai“ (1895)
„Mūsų vargai“ (1920)

Vikiteka MaironisVikiteka

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.

Turinys

Biografija

Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m. 1883–1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m.

18931894 m. ir 19091932 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, 19091932 m. seminarijos rektorius. 18941909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 19221932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas. 19231924 m. 1932 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Kūryba

Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. Į pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas.

1885 m. Žvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). 1891 m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius.

Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.

Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, taip pat kunigų seminarijos dėstytojo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.

Po 19051907 m. revoliucijos sumažėjo poeto kūrybinis aktyvumas.

Visi kūriniai

  • Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m.
  • Istorinė draminė trilogija: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.)
Paminklas Tytuvėnuose
  • Poemos:
    • „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
    • „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu.)
    • „Nuo Birutės kalno“
    • „Jaunoji Lietuva“
    • „Raseinių Magdė“ – 1909 m.
    • „Mūsų vargai“ – 1920 m.
    • Jūratė ir Kastytis
Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje
  • Libretai:
    • „Kame išganymas“ – 1895 m.
    • „Nelaimingos Dangutės vestuvės“ – 1930 m.
  • Literatūros istorijos ir kritikos darbai:
    • „Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“ – 1906 m.
    • „Trumpa visuotinės literatūros istorija“ – 1926 m.
    • Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ – 1891 m.
    • Publicistiniai straipsniai, teologijos studijos
  • Vertimai:
    • Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų.
„Skausmo skundas“

Susiję straipsniai

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: