Maistinės medžiagos
Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Maisto priedas“! Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje. |
Maistinės medžiagos - maisto gamyboje vartojamos saugios medžiagos:
- maisto produktų žaliava. Pvz., maistiniai grūdai, maistinis rapsų aliejus (alternatyva būtų grūdai, skirti bioetanolio gamybai ar rapsų aliejus, skirtas biodyzelino gamybai), maistinis kraujas (kraujas, tinkamas maisto ar vaistų gamybai)[1].
- maisto priedai - Medžiagos, kurios naudojamos maisto produktų gamyboje, nes reikiamu būdu modifikuoja gaminamą maistą. Pvz., purina (purikliai), palaiko jo rūgštingumą (rūgštikliai) ar drėgnumą (drėkikliai), suteikia joms pageidaujamų skoninių ar kitokių juslinių savybių. Į maisto produktus jos dedamos ne tam, kad padidintų jų energetinę vertę, o kad suteiktų kitų savybių. Svarbiausias reikalavimas joms - nekenksmingumas.
- pakavimo medžiagos. Taip pat maistinėms medžiagoms priskiriamos ir pakavimo medžiagos, kurios yra pakuotėje ir gali patekti ar patenka į maistą, bet dėl savo neutralumo ir cheminio švarumo nekenkia sveikatai. Pvz., hermetiškose maisto pakuotėse vidus neretai būna užpildytas heliu, argonu ar azotu. Šios dujos sudaro cheminiam irimui bei mikroorganizmams nepalankią aplinką. Tokiam maisto pakavimui skirtos pakankamo švarumo dujos yra maistinės dujos.
- technologinės medžiagos. Tai medžiagos, kurios naudojamos technologiniuose maisto gamybos procesuose. Tai maistinis vanduo, maisto rafinavimo procesuose naudojamos medžiagos (pvz., kai kurie tirpikliai) ir t.t.
Medžiagų pavadinimuose žodis maistinis paprastai nurodo, kad būtent šis medžiagos variantas yra tinkamas maistui ar maisto gamybai, nes yra pakankamai švarus, neužterštas cheminiais junginiais, mikroorganizmais ar kitais patogeniniais organizmais.
Maistinis vanduo
Viena iš svarbių maistinių medžiagų yra maistinis vanduo. Jis savo kokybe yra geriamasis vanduo, tačiau naudojamas maisto pramonėje kaip maisto produktų komponentas, tirpiklis, skiediklis ir pan. Juo plaunamos maisto gamybos priemonės (indai, įrankiai, vamzdynai ir pan.), maisto žaliava ir t. t. Maistinis vanduo nuo techninio vandens skiriasi garantuotu saugumu – patekęs į žmogaus organizmo vidų jis nekenkia. Tuo tarpu techninis vanduo negali būti naudojamas kaip maistinis, kadangi nėra garantijos, kad jame nėra žmogaus sveikatai kenksmingų priemaišų.
Bendras geriamojo vandens ir maistinio vandens pavadinimas - žmonėms vartoti skirtas vanduo (angl. water intended for human consumption).[2]
Maisto medžiagos
Maisto medžiagos (angl. nutrients) - yra organizmui būtinos medžiagos, kurias organizmas įsisavina ir panaudoja savo medžiagų apykaitoje. Tai baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai.
Maistinių medžiagų įsisavinamumas
Dalis maistinių medžiagų gali būti įsisavinamos, tačiau jos naudojamos ne dėl to. Pvz.,:
- maistinis spiritas (etanolis).
O dalis maistinių medžiagų medžiagų apykaitoje nedalyvauja. Pvz.:
- sacharinas - saldiklis, kuris pereina virškinimo traktą nepakitęs.
- pakavimo dujos
- maistinis auksas - plonyčiai aukso lakšteliai, naudojami kai kuriuose desertuose, alkoholiniuose gėrimuose (pvz., Danziger Goldwasser).
Nuorodos
|