Majotas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
اCollectivité
départementale de Mayotte
Flag of France.svg Coat of Arms of Mayotte.PNG
(Detaliau) (Detaliau)
Majotas žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų kalba
Sostinė Mamoutzou
Didžiausias miestas Mamoutzou
Valstybės vadovai Nicolas Sarkozy Ahmed Attoumani Douchina
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
374374 km²
37,400 ha
144.401 mi²
km² (185)
0,4 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
223 426 (179)
597.4597.4 žm./km²
5.974 žm./ha
1,547.266 žm./mi²
žm./km² (11)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2003
466,8 mlrd. $ (208)
2,600 $ (129)
Valiuta Euras
Laiko juosta UTC+3
Nepriklausomybė
Pripažinta, kad liktų
Prancūzijos teritorija
priklauso Prancūzijai
1974 m.
Valstybinis himnas Majoto himnas
ISO kodas YT
ISO3 kodas MYT
ISO skaitmeninis kodas 175
FIPS kodas MF
GeoName kodas 1024031
Interneto kodas .yt
Šalies tel. kodas +262
Commons-logo.svg Vikiteka: MajotasVikiteka

MajotasPrancūzijos departamentas šiaurinėje Mozambiko sąsiaurio dalyje Indijos vandenyne, netoli Komorų. Kartu tai ir Afrikos sala, priklausanti Komorų salynui.

Ši sala - ginčytina teritorija, de facto administruojama Prancūzijos, tačiau Komorai ją oficialiai laiko ketvirtąja šalies provincija. Iki 2011 m. sala turėjo Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija.
Komorų sultonatas:
Maore / Mawuti
Šalis Komorai
Tautos: svahiliai
Laikotarpis XVI a. - 1841 m.
Prijungta prie: Prancūzijos
Cn-map.png

Pirmieji salos gyventojai buvo austroneziečiaiMalajų salyno, migravę čia I tūkst. viduryje. Vėliau į salą pradėjo vykti gyventojai (svahiliai) iš Indijos vandenyno pakrančių Rytų Afrikoje, atsinešdami islamišką kultūrą. Po to, kai svahilių prekybinius centrus sunaikino portugalai, XVI a. saloje įkurtas Mawuti sultonatas.

1832 m. vietos sultoną nuvertė Andriantsoly, pabėgėlis iš Madagaskaro Iboinos karalystės. Iš karto po to, 1833 m. salą užėmė gretimas Mwali sultonatas, o 1835 m. - Nzwani sultonatas . 1836 m. Mwuti atkūrė nepriklausomybę, tačiau jau 1841 m. sala tapo Prancūzijos protektoratu. Tai buvo pirmoji Prancūzijos teritorija Komorų salyne.

1975 m., vykstant referendumui dėl Komorų salų nepriklausomybės, Majoto gyventojai vieninteliai balsavo prieš Komorų atsiskyrimą nuo Prancūzijos, ir pasisakė už ryšių su Prancūzija išlaikymą. Iki šiol Komorai vis bando pareikšti teises į salą.

Žinomi sultonai

  • 1700 - 1714 Aisa
  • 1714 - 1720 Monavo bint Mwinye
  • 1720 - 1727 Abu Bakr bin Omar
  • 1727 - 1752 Salim bin Abi Bakr
  • 1752 - 1790 Boina Kombo
  • 1790 - 1807 Salim
  • 1807 - 1817 Suhali bin Salim
  • 1817 - 1829 Mawana Amadi bin Boina Kombo
  • 1829 Moge Muku
  • 1829 - 1832 Boina Kombo bin Amadi
  • 1832 - 1833 Andriantsoly
  • 1835 - 1836 Umar (vietininkas qadis)
  • 1836 - 1841 Andriantsoly

Demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1985 m. ir 2012 m.
1985 m. 1991 m. 1997 m. 2002 m. 2012 m.
67 167 94 414 131 320 160 265 223 426

Galerija

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: