Maldyvai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ހިވެދި ގުޖޭއްރާ ޔާއްރިހޫމްޖު
Dhivehi Raajjeyge Jumhooriyyaa
Maldyvų vėliava Maldyvų herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Maldyvai žemėlapyje
Valstybinė kalba Maldyvų kalba (Dhivehi)
Sostinė Malė
Didžiausias miestas Malė
Valstybės vadovai Mohamed Nasheed
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
300 km² (185)
{{{vandens}}}
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
328 536 (166)
1095.12 žm./km² (5)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002 (progn.)
1,25 mlrd. $ (169)
3900 $ (116)
Valiuta Rufija (Rf)
Laiko juosta UTC+5
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1965 m. liepos 26 d.
Valstybinis himnas Maldyvų himnas
ISO kodas MV
ISO3 kodas MDV
ISO skaitmeninis kodas 480
FIPS kodas MV
GeoName kodas 1282028
Interneto kodas .mv
Šalies tel. kodas 960
Commons-logo.svg Vikiteka: MaldyvaiVikiteka

Maldyvų Respublika (Maldyvai) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos. Sanskrito kalba Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“. Maldyvų salų gyventojai yra musulmonai sunitai. Islamas yra vienintelė valstybinė religija. Sąlyga gauti Maldyvų Respublikos pilietybę yra musulmonų tikėjimas. Religinė laisvė nesuteikiama. Maldyvų kalba Dhivehi yra kilusi iš viduramžių singaliečių kalbos, tačiau šiuo metu ji yra visiškai nepriklausoma.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų istorija

Maldyvai-orn.PNG
Maldyvų istorija
Budizmas Maldyvuose
Mėnulio dinastija
Hilali dinastija
Uthimu dinastija
Isdhu dinastija
Dhijamigili dinastija
Hura dinastija
Kolonijiniai Maldyvai
Maldyvų Respublika

Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558-1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887-1965). Nuo 1953 – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų politinė sistema

Maldyvai yra prezidentinė respublika. Prezidentas vadovauja vykdomajai valdžiai ir skiria ministrų kabinetą. Prezidentas siūlomas penkeriems metams slaptu balsavimu Majlyje (parlamente), o po to siūlymui pritaria tautos referendumas.

Maldyvų Majlis yra vienų rūmų, jam priklauso 50 narių, renkamų kas penkeri metai. Du nariai iš kiekvieno atolo renkami visuotiniu balsavimu. Aštuonis paskiria prezidentas, tai yra pagrindinis kelias, kuriuo moterys patenka į parlamentą. Šalyje pirmąkart pradėjo veikti politinės partijos 2005 m. liepos mėn., praėjus šešiems mėnesiams po rinkimų. Beveik 36 parlamento nariai prisijungė prie Maldyvų liaudies partijos (Dhivehi Raiyyathunge partija) ir išrinko prezidentą Gajuną vadu. Dvidešimt parlamento narių tapo opozicija ir prisijungė prie Maldyvų Demokratinės partijos. Du nariai liko nepartiniais. 2006 m. kovą prezidentas Gajunas paskelbė detalią reformų darbotvarkę, kurioje nurodyta, kaip bus kuriama nauja konstitucija ir modernizuojama teisinė sistema. Kol kas svarbiausia įstatymų pataisa yra Žmogaus Teisių Įgaliojimo Aktas, kuris sudarytas pagal Paryžiaus principus.

50 parlamento narių posėdžiauja su tokiu pat skaičiumi paskirtų žmonių, sudarydami Konstitucinę Asamblėją, kuri buvo sutelkta prezidento iniciatyva parašyti modernią liberalią Maldyvų konstituciją. Asamblėja renkasi nuo 2004 m. liepos ir labai kritikuojama dėl lėto progreso. Dėl to viena kitą kaltina vyriausybė ir opozicija, bet nepriklausomi stebėtojai mano, kad dėl to kaltos silpnos parlamentinės tradicijos.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų administracinis suskirstymas

Maldyvai turi 26 natūralius atolus, kurie padalinti į 21 administracinį vienetą (20 administracinių vienetų ir Malės miestas)[2].

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų geografija

Maldyvai yra žemiausia šalis pasaulyje, kurioje maksimalus natūralus žemės lygis yra 2,3 m virš jūros lygio, o kur yra pastatų, jis iškyla iki kelių metrų. Per pastarąjį šimtmetį jūros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali iškilti grėsmė Maldyvų egzistavimui.

Maldyvus sudaro 1196 salos, iš kurių 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos į 26 atolus.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų ekonomika

Maldyvų ekonomika daugiausia remiasi žvejyba ir turizmu. Beveik 1/5 pajamų yra gaunama iš turizmo. Maldyvuose auginami čili pipirai, saldžiosios bulvės, kokosai ir sorai.

Pagrindinis salos eksportas yra žuvis, taip pat kriauklelės, kokoso palmės pluoštas, žuvų maistas, kopra. Importuojami ryžiai, cukrus, kvietiniai miltai ir kiti gaminiai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2012 m.
1990 m. 1995 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2006 m. 2012 m.
213 215 244 814 270 101 275 975 280 549 285 066 289 480 298 968 328 536

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Maldyvų kultūra

Kita informacija

Nuorodos




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: