Malgūžių dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Malgūžių dvaras
Malgūžės dvaro bravoro griuvėsiai 2014 m.
Malgūžės dvaro bravoro griuvėsiai 2014 m.
Vieta Malgūžiai, Joniškio rajonas
Įkurtas 1725 m.
Rūmų stilius klasicizmas
Bajorų giminės Malgūžės–Daunoravos atšakos Keizerlingai
Parkas sunykęs, apleistas
Pastatų būklė rūmai neišlikę

Malgūžių dvaro sodyba (arba Didžiosios Malgužės dvaras, vok. Malguschen) yra Joniškio r., Kriukų sen., Malgūžių kaime, greta kelio  209  JoniškisŽeimelisPasvalys , 24,2 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, dešiniajame Švitinio upelio krante.

Iki 1940 m. dvaras valdytas Malgūžės–Daunoravos atšakos Keizerlingų, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas 135. Išliko akmenų mūro svirnas, 2 akmenų mūro ūkiniai pastatai, 2 tvartai, buv. medinio gyvenamojo namo griuvėsiai (rūsys), bravoro griuvėsiai, parkas, tvenkiniai, kapinės.[1][2]

Turinys

Istorija

Nuo 1763 m. dvaras priklausė Adomui von Tysenhauzui, o 1775 m. minimas kaip Otto Ferdinando von Miunsterio nuosavybė (miręs 1785 m., taip pat Pakruojo dvaro savininkas). Tuomet Malgūžės dvarui (Malguzyn) priklausė Blauzdžiūnui, Grigonių, Lakūnų kaimai (viso 36 dūmai). Malgūžės dvaro savininkas Ferdinandas von Miunsteris buvo vienas iš Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios mecenatų (nuo 1783 m. Lieporų dvaras kaip ir kiti valdyti evangelikų liuteronų savininkų įsipareigojo remti bažnyčią). Jo duktė Teofilė (Gottliebe Theophile Louise (1767–1827), susituokusi 1786 m. su grafu Albrechtu Johanu Otto v. Keizerlingu (1747–1809) iš Rautenburgo (dab. Малиновка, Kaliningrado sr.; Rytprūsių, Kuršo, Lietuvos atšakos pradininkas) 1816 m. paveldėjo Malgūžės dvarą. Laikotarpyje tarp 1785–1816 m. dvarą kaip teisėti Miunsterių įpėdiniai (pagal moterišką liniją) valdė Pakruojo atšakos von der Ropai. Malgūžės dvare gimė garsiosios Šeduvos-Raudondvario von der Ropų meno kolekcijos vienas savininkų – Ferdinandas Dytrichas Kristupas von der Ropas (1779–1844; vėliau Bykstų, Jaunaucės (nuo 1827 m.), Laukų muižos (Feldhof) dvarų savininkas).

Grafai Keizerlingai (dar kitaip vietos gyventojų ir literatūroje vadinami Kaizerlingais) šį dvarą kaip ir Daunoravos, Juozapavo valdė iki 1940 m. 1854 m. dvarui priklausė Latveliškių, Švitinio palivarkai, Blauzdžiūnų, Grigonių, Mankūnų kaimai, iš viso 1922 dešimtinės žemės, 565 pavaldiniai. Dvarą kaip ir gretimus apylinkės dvarus apėmė 1905 m. revoliucijos neramumai, savininkas advokatas, kolekcininkas, archeologas Teodoras Keizerlingas pasitraukė į Šiaulius. Iki 1920 m. dvaras valdė 450 ha žemės.

Architektūra

Klasicistiniai mediniai dvaro rūmai (tikriausiai vieni iš nedaugelio to laiko ir tokio stiliaus medinių dvaro rūmų pastatų Lietuvoje) neišliko – nugriauti apie 1980 m., dalis dvaro sodybos pastatų sunykę ar perstatyti XX a. antroje pusėje, geriau išlikęs tik akmenų mūro svirnas.

Galerija

Literatūra

  • „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 223 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: