Malis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
République de Mali
Malio vėliava Malio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Malis žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Bamakas
Didžiausias miestas Bamakas
Valstybės vadovai Amadou Toumani Touré
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
1 240 192 km² (23)
1,6 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
13 737 124 (70)
11.08 žm./km² (175)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
14,59 mlrd. $ (128)
1200 $ (170)
Valiuta CFA frankas (XOF)
Laiko juosta UTC+0
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1960 m. rugsėjo 22 d.
Valstybinis himnas Malio himnas
ISO kodas ML
ISO3 kodas MLI
ISO skaitmeninis kodas 466
FIPS kodas ML
GeoName kodas 2453866
Interneto kodas .ml
Šalies tel. kodas 223
Commons-logo.svg Vikiteka: MalisVikiteka
Šis straipsnis – apie dabartinę valstybę Afrikoje. Apie to paties pavadinimo istorinę valstybę žiūrėkite straipsnį Malio imperija

Malio Respublika (Malis) – nuo 1960 m. nepriklausoma valstybė Vakarų Afrikoje, buvusi Prancūzijos kolonija. Ribojasi su Mauritanija šiaurės vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Nigeriu rytuose, Burkina Fasu, Dramblio Kaulo Krantu ir Gvinėja pietuose, Senegalu vakaruose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Malio istorija

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Malio politinė sistema

Malis laikomas pavykusios demokratizacijos Afrikoje pavyzdžiu, nors yra viena iš skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Malio administracinio suskirstymo vienetai

Malis suskirstytas į 9 regionus, įskaitant sostinės teritoriją:

  • Bamako (sostinės),
  • Gao,
  • Kayes,
  • Kidal,
  • Koulikoro,
  • Mopti,
  • Ségou,
  • Sikasso,
  • Tombouctou.

Geografija

Malio žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Malio geografija

Malis yra priėjimo prie jūros neturinti šalis Vakarų Afrikoje. Per šią šalį teka Nigerio upė, kuri teikia geriamąjį ir irigacinį vandenį bei yra žuvies šaltinis. Šiaurinę šalies dalį užima Sachara, dalis teritorijos paenka į Sahelio bei Sudano sritis.

Ekonomika

Didžioji dalis Malio gyventojų užsiima ūkininkavimu, gyvulių auginimu ir žuvininkyste. Medvilnė ir riešutai yra pagrindinis šalies pelno šaltinis. Pagrindiniai šalies maisto produktai yra ryžiai, kukurūzai, sorgai, sorai, manijokai. Ūkininkavimui pakenkė dykumėjimas. Malis gamina pagrindinius žemės ūkio, statybos įrankius. Kasamas auksas, fosfatai, druska, klintys. Yra ir neeksploatuojamų mineralų: boksitas, manganas, geležies rūda, litis, uranas, alavas, varis, deimantai.

Auksas ir medvilnė sudaro 80 % Malio eksporto pajamų. Importuojamos mašinos, įranga, maistas, įvairios konstrukcijos ir nafta.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Malio demografija

Mergaitė iš Bamako

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Malyje gyvena 12 666 987 žmonės, o metinis gyventojų prieaugis yra 2.765 %[2]. 68 % populiacijos gyvena kaimuose, 5-10 % yra klajokliai[3]. Daugiau nei 90 % žmonių gyvena pietinėje šalies dalyje. Didžiausias miestas yra šalies sostinė Bamakas, kur 2006 metų duomenimis gyvena 1 690 471 gyventojas.

Malis yra viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal kūdikių mirštamumą. Vidutiniškai iš tūkstančio kūdikių 102 miršta per pirmuosius gyvenimo metus[4]. 2009 metais buvo apskaičiuota, kad jei visos moterys išgyventų iki menopauzės ir gimdytų pagal dabartinį šalies tempą, viena moteris vidutiniškai per gyvenimą pagimdytų 7,29 vaiko. Pagal šį rodiklį Malis užima antrą vietą pasaulyje po Nigerio[5]. 2009 m. duomenimis vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Malyje yra 50,35 metų (48,38 vyrams ir 52,38 moterims)[2]. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[2]:

  • 0-14 metų: 48,3 %
  • 15-64 metų: 48,7 %
  • virš 65 metų: 3,1 %

Malyje yra daugybė etninių grupių. Daugelis jų turi istorinių, kultūrinių, lingvistinių ir religinių bendrumų. Didžiausios grupės yra bambarai (36,5 % visos populiacijos) ir fulbiai (17 %). Malis istoriškai pasižymėjo gana gerais etninių grupių tarpusavio santykiais. Oficiali šalies kalba yra prancūzų, bet yra vartojama dar bent 40 afrikietiškų kalbų. Apie 80 % populiacijos gali susikalbėti bambarų kalba, kuri yra dažnai vartojama kaip lingua franca ir yra turgaus kalba.[3] 46,4 % vyresnių nei penkiolika metų Malio gyventojų yra raštingi[2].

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1987 m. ir 2012 m.
1987 m. 1998 m. 2001 m.sur. 2012 m.
7 620 215 9 468 935 10 524 600 13 737 124

Religija

Pasiskirstymas pagal religiją[6]
religija procentas
Islamas
  
90 %
Krikščionybė
  
5 %
Vietinės religijos
  
5 %

Apie 90 % Malio gyventojų yra musulmonai (daugiausia sunitai), 5 % – krikščionys (du trečdaliai Romos katalikai, likę daugiausiai protestanai), o likę 5 % yra vietinių religijų atstovai (daugiausia animistai)[6]. Ateizmas ir agnosticizmas yra retas reiškinys Malyje, dauguma gyventojų praktikuoja religiją kasdien[7]. Malyje praktikuojamas islamas yra tolerantiškas, prisitaikęs prie vietinių sąlygų. Musulmonų ir religinių mažumų santykiai bendrai paėmus yra draugiški.[7] Šalis neturi jokios oficialios religijos ir valdžia gerbia tikėjimo laisvę[7].

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Malio kultūra

Kita informacija

Šaltiniai





Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: