Maltos geografija

Maltos palydovinė nuotrauka.

Malta – salų valstybė Pietų Europoje, Viduržemio jūroje; 93 km į pietus nuo Sicilijos salos, iki Afrikos 295 km. Vakaruose Sicilijos, arba Tuniso, sąsiauris skiria Europą (Sicilijos salą) nuo Afrikos. Visa salų krantų linija 260 km, iš jos Maltos 197 km, Goco 56 km. Nuo Maltos iki Goco 6,5 km, jas skiria Komino sala ir Maltos bei Goco sąsiauriai. Vidutinis skrydžio laikas iš Valetos: Roma – 80 min., Ciurichas – 140 min., Kairas – 160 min., Londonas – 180 min.

Priklauso 12 jūrmylių teritoriniai vandenys. Išskirtinę žvejybos zoną sudaro 25 jūrmylės.

Sudaro trys salos ir keletas uolų: Malta (246 km²), Gocas (67 km²), Kominas, arba Kemuna (2 km²). Maltos salą sudaro neaukšta karstinė plynaukštė, kraštuose uolėta; pakrantei būdingi klifai. Aukščiausias šalies taškas yra pietinėje salos dalyje – Dmeirekas (253 m virš jūros lygio). Šiaurinė ir rytinė pakrantės išraižytos, daug patogių užutėkių ir įlankų; Didysis užutėkis, Marsamkseto užutėkis, Marsaksloko įlanka, Švento Pauliaus įlanka. Goco sala – klintinė, daugiau žalumos; pakrantės uolėtos.

Vidaus vandenys

Upių nėra, požeminiai vandenys.

Klimatas

Būdingas tipiškas Viduržemio jūrinis klimatas su karštomis, sausomis, saulėtomis vasaromis, švelniomis ir lietingomis žiemomis. Saulė šviečia nuo 11–12 valandų per dieną birželio–rugpjūčio mėnesiais, iki 5 valandų sausį. Vidutinė metinė oro temperatūra +18 °C (sausį +12 °C, žemiausia temperatūra įregistruota +5 °C; liepą ir rugpjūtį +26 °C). Liepos–rugsėjo mėnesiais vidutinė oro temperatūra beveik nenukrinta žemiau +20 °C.

Vidutinis daugiametis kritulių kiekis šalyje 580 mm. Sausasis sezonas trunka keturis mėnesius – nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos; beveik nelyja birželį ir liepą. Daugiausia lyja sausį; dažnos liūtys. Dažni vėjai; būdingas sirokas – karštas ir sausas vėjas, atnešantis smėlį ir dulkes iš Sacharos.

Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Valeta +12 ir +26 (520).

Dirvožemis

Vyrauja skurdūs karstiniai dirvožemiai. Stipri vėjo erozija, druskėjimas.

Augalija

Salų paviršių dengia stepės, miškų nėra. Dirbamoji žemė 1990 m. užėmė 32 %, 2000 m. 28 %, 2003 m. 31 %, pievos ir ganyklos 20 %, sodai 3 % šalies teritorijos.

Aplinkosauga

2000 m. atmosferos tarša tūkst. t: anglies monoksidu 25, sieros dioksidu 25, azoto oksidais 11, lakiaisiais organiniais junginiais 8.