Mamutas
| Mammuthus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Mamutas (Mammuthus primigenius) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Rūšys | ||||||||||||||||
|
Mamutas (lot. Mammuthus) – straubliniams priklausiusi žinduolių gentis, prisitaikiusi gyventi šaltame klimate. Pirmieji mamutai pasirodė paskutinio tarpledynmečio metu. Europoje mamutai išnyko baigiantis ledynmečiui, Sibire gyveno kiek ilgiau. Buvo paplitę beveik visame šiaurės pusrutulyje.
Iš visų išmirusių dramblių mamutai ištyrinėti geriausiai, nes randama gana nemažai jų kaulų.
Vėlyvojo paleolito žmonės medžiojo mamutus, maitinosi jų mėsa, odą ir kaulus naudojo kaip statybinę medžiagą, gamino darbo įrankius, šildydavosi kūrendami riebalus.
Išvaizda
Ilgis – 4 m, aukštis – 3,6 m, svėrė apie 7 tonas. Mamutai buvo panašūs į Indijos dramblius, tik apžėlę tankiais, apie metro ilgumo plaukais, saugojusiais jį nuo šalčio. Išgyvendavo iki maždaug 130 metų. Per visą gyvenimą dantys pasikeisdavo 6 kartus. Vienas dantis galėjo sverti iki 10 kg.
Suaugusio mamuto durklas būdavo ilgesnis kaip 3 m ir svėrė apie 100 kg. Ilgą laiką montuojant mamutų skeletus durklai būdavo neteisingai pasukami ar net sukeičiami vietomis. 1949 m. radus Taimyro mamuto lavoną su neišjudintais durklais, paaiškėjo, kad jie iš pradžių augdavo į apačią ir šonus, vėliau pasisukdavo į priešingą pusę. Tokiais spirališkais durklais mamutai turbūt nužerdavo sniegą nuo žemų tundros augalų.
Individo amžių galima nustatyti pagal ilties žiedines rieves.
Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno nuo 74 tūkst. iki 24 tūkst. metų prieš Kristų. Greičiausiai mamutams su žmonėmis neteko susidurti, nes pirmųjų gyventojų apsigyvenimas dabartinėje Lietuvoje datuojamas apie 10 tūkst. metų prieš Kristų, o mamutai čia gyvenę keliolika tūkstantmečių ankščiau.
Radimviečių aptikta Kaune, šalia Jiesios upės, Vilniuje (Antakalnyje), Kaišiadorių rajone, statant hidroelektrinę, Kazokiškių kaime, buvusio karjero vietoje (Trakų raj.) ir dar keliose vietose.
Mamutų liekanos saugomos Trakų istorijos muziejuje, Vievio kelių muziejuje.
Vilniaus mamutas
1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje kanalizacijos darbų metu, 3,5 m gylyje darbininkai užkliuvo už didelių kaulų, kurie trukdė tęsti darbus. Jie buvo nukapoti ir numesti duobės pakrašty. Tai sužinoję Istorijos instituto darbuotojai surinko tuos kaulus ir nuvežė į institutą. Nustačius, kad tai mamuto kojos kaulai, nutarta dar pakasinėti radimvietę. 4 m gylyje rastos dvi iltys (durklai), apatinis žandikaulis, stuburo narelis, abi dešinės kojos. Ir anksčiau pasitaikydavo tokių radinių, bet šį sudarė net 40 sveikų kaulų.
Kiti rastiniai mamutai
Adamso mamutas
Vienas didžiausių rastų mamutų. Vilniaus mamutas savo dydžiu nedaug atsiliko nuo jo. Rastas 1799 m. Lenos deltoje. Jo įšalusį į ledą kūną išplovė upelio vanduo. Vietinis gyventojas nupjovė iltis ir jas pardavė. 1806 m. žinia apie radinį pasiekė Peterburgą. Atvykusi ekspedicija rado mamuto kūną apėstą poliarinių lapių ir vilkų. Kas liko, nugabenta į Peterburgą, kur pirmąkart buvo sumontuotas mamuto skeletas. Pavyko rasti parduotus durklus, bet atstatant nukapotas dalis jie buvo per daug pailginti ir neteisingai įstatyti. Tik po ilgo laiko jie permontuoti teisingai.
Liuba
Liuba – 3–4 m. mamutė, žuvusi prieš maždaug 37 000 m. Sušalęs kūnas 2007 m. gegužės mėn. buvo aptiktas Jamalo pusiasalyje (Rusija) amžiname įšale. Pavadinta radėjo Jurijaus Chudžio (Юрий Худи) žmonos vardu.
| ||||||