Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Marcinkonys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marcinkonys
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Marcinkonys COA.gif   
Marcinkonių geležinkelio stotis.JPG
Geležinkelio stotis

Marcinkonys
54°03′40″N 24°24′00″E / 54.061°N 24.400°E / 54.061; 24.400 (Marcinkonys)Koordinatės: 54°03′40″N 24°24′00″E / 54.061°N 24.400°E / 54.061; 24.400 (Marcinkonys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Marcinkonių seniūnija
Gyventojų: 640 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Marcinkónys
Kilmininkas: Marcinkonių̃
Naudininkas: Marcinkonìms
Galininkas: Marcinkónis
Įnagininkas: Marcinkonimìs
Vietininkas: Marcinkonysè
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MarcinkonysVikiteka

Marcinkonys – kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijos pietuose, prie geležinkelio VilniusGardinas, 21 km į pietvakarius nuo Varėnos, šalia Duobupio ir Grūdos upių, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnijos centras, seniūnaitija. Tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Marcinkonių pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Marcinkonių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png paštas (LT-65027)
RWB Krankenhaus.svg ambulatorija
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg vaistinė
girininkija
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png etnografinis muziejus (etnokultūrinio ir gamtosauginio švietimo centras)
kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Dzukijos nacionalinis parkas.png
Marcinkonių geležinkelio stotis

Kaimas apsuptas didelių miškų, tai vienas gyventojų verslo šaltinių. Drevėtos pušys – gamtos paminklai. Geležinkeliu susisiekia su Gardinu, Varėna bei Vilniumi, asfaltuotais keliais – su Druskininkais, Merkine ir Varėna, yra geležinkelio stotis. Kaimo apylinkėse yra žemyninės kopos, Girinio sveikatingumo takas (3,6 km), už 4 km į pietus – pažintinis takas po Čepkelių raistą. Auga drevėtoji Marcinkonių pušis.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Marcinkonys


Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png MERKINĖ – 22 km
Puvočiai – 9 km
Kašetos – 6 km
VARĖNA – 23 km
Mančiagirė – 9 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lynežeris - 11 km
Margionys – 11 km


WikiMapia žemėlapis

Marcinkonys WikiMapia žemėlapyje[3]

Topografinis žemėlapis

Marcinkonys topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

1637 m. minima miško žvalgų gyvenvietė. 1770 m. čia kaip Merkinės filija pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, ji veikė trumpai, atkurta 1921 m. Kaimas pradėjo augti XIX a. antrojoje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas geležinkelis Sankt PeterburgasVaršuva ir pastatyta geležinkelio stotis, aplink Marcinkonių stotį išsiplėtė gyvenvietė, kuri XX a. antroje pusėje susijungė su kaimu. Dirbamos žemės buvo mažai, gyventojai vertėsi miško darbais, amatais, nuo XIX a. pabaigos rinko grybus ir spanguoles; surinktos gėrybės traukiniais buvo išvežamos ir į Sankt Peterburgą bei Varšuvą, dėl to Marcinkonyse apsigyveno žydų – prekybos tarpininkų.

1912 m. įsteigta grybų džiovinimo įmonėlė. Nuo 1896 m. čia buvo platinama draudžiamoji spauda lietuvių kalba, dirbo daraktoriai. 1911 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu medienai išvežti nuo Marcinkonių iki Katros upės nutiestas siaurasis geležinkelis, kuris veikė iki XX a. vidurio.

Po I pasaulinio karo, kai pateko Lenkijos valdžion, kuriai priklausė 19201939 m. Gyventojai buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą ir gynimą, neapsieita ir be aukų – Lenkijos pasienio kariuomenė ir policija 1920 m. nukankino kun. P. Raštutį, 1923 m. – dar 2 gyventojus. Labiausiai marcinkoniškius išgarsino lietuviški kryžiai (kaip valstybės herbe), kuriuos lietuviai statė, o lenkai viešai (kartais ir slapčia) griovė ir naikino. Toks kryžius buvo pastatytas Marcinkonyse 1933 m. pabaigoje. Policijos komendantas įsakė jį nugriauti, bet neatsirado žmonių, kurie padarytų tai net už lenkų siūlomus pinigus. Todėl kryžius sunaikintas tik pasamdžius darbininkus iš kitur. Po šio incidento kilo dideli neramumai, iškelta byla net pasiekė Lenkijos seimą. Veikė 2 (lenkų ir lietuvių) kooperatyvai.

19391940 m. kaimas buvo Baltarusijos TSR sudėtyje, 1940 m. rugpjūčio 3 d. atiteko Lietuvos TSR. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu Marcinkonių miške netoli kaimo nužudyta apie 600 Marcinkonių ir Varėnos žydų. 1943 m. įkurtas getas. Po Antrojo pasaulinio karo Marcinkonių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Merkio rinktinės Marcinkonių batalionas; 1946 m. per jo kovotojų pasalą žuvo 3 Marcinkonių NKVD įgulos kareiviai ir 1 stribas. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 103 Marcinkonių gyventojus.

1957 m. įkurtas Marcinkonių miškų ūkis, priklausęs Varėnos miškų ūkio gamybiniam susivienijimui, iki 1990 m. – Marcinkonių miškų ūkio centras. 1971 m. susikūrė Marcinkonių etnografinis ansamblis. 1991 m. įsteigus Dzūkijos nacionalini parką Marcinkonyse įsikūrė jo direkcija. Nuo XX a. pabaigos vėl suklestėjo miško gėrybių verslas. XXI a. pradžioje pradėta plėtoti kaimo turizmą. [6]

Marcinkonyse įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko administracija ir informacinis centras (nuomoja dviračius, baidares), parko muziejus, Čepkelių gamtinio rezervato administracija (su rezervato gamtos ekspozicija-muziejumi), Etnografinis muziejus ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus filialas. Veikia užsienio ir šalies turistų pamėgti svečių namai „Ėglis“.

2004 m. patvirtintas Marcinkonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m. Marcinkonių valsčiaus centras Alytaus apskritis
19251940 m. Gardino apskritis
19401946 m. Alytaus apskritis
19461950 m. Varėnos apskritis
19501955 m. Marcinkonių apylinkės centras Druskininkų rajonas
19551995 m. Varėnos rajonas
1995 Marcinkonių seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė


Architektūra

Marcinkonių muziejaus eksponatai

Medinėje dvibokštėje neogotikinėje Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje, pastatytoje apie 1880 m., yra paveikslų („Šv. Rokas“, apie 1710 m., „Šv. Barbora“ , XVIII a., „Šv. Pranciškus“, XIX a. pradžia), medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“, XIX a., žalvarinis varpas (1805 m., išliejo J. S. Vėneris), ant bažnyčios – geležinis kryžius (XX a. pirmoji pusė). Bažnyčios šventorius aptvertas akmenų mūro tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių (XX a. pradžia); šventoriuje – medinė varpinė, medinis kryžius su geležies elementais (1933 m.). [7]

  • Etnografijos muziejus, įkurtas 1994 m.
  • Čepkelių valstybinio rezervato gamtos muziejus, įkurtas 1996 m.
  • Hitlerizmo aukų kapinės.
  • Lietuvos partizanų kapinės.

Gyventojai

1838 m. Marcinkonyse buvo 37 kiemai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1897 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
389 988 1 223 1 111 1 080
1980 m.[9] 1986 m.[10] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m.
975 858 835 765 790
2011 m.sur. - - - -
640 - - - -

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

Patarlės


Šaltiniai

  1. Marcinkonys. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Marcinkonys wikimapia.org
  4. Marcinkonys maps.vlasenko.net
  5. Marcinkonys loadmap.net
  6. Arvydas Gaidys. Marcinkonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 253 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  7. Jurgita Rimkevičienė. Marcinkonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 253 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. Marcinkonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 509 psl.
  9. Marcinkonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 238 psl.
  10. Marcinkonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 691 psl.
  11. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2706 (345) fondas.
  12. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 413 psl.
  13. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2706 (78) fondas.
  14. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 414 psl.
  15. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2706 (71) fondas.
  16. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 415 psl.

Nuotraukos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: