Marie Taglioni
| Marie Taglioni | ||
|---|---|---|
 Marie Taglioni
| ||
| Biografija | ||
| Pilnas vardas | Marie Taglioni | |
| Gimė | 1804 m. balandžio 23 d. Stokholmas, Švedija | |
| Mirė | † 1884 m. balandžio 24 d. Marselis, Prancūzija | |
| Užsiėmimas | šokėja, baletmeisterė, pedagogė | |
| Aktyvumo metai | 1822–1847 | |
Marie Taglioni (1804 m. balandžio 23 d. Stokholmas, Švedija – 1884 m. balandžio 24 d. Marselis, Prancūzija) – italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė. Viena garsiausių romantizmo epochos šokėjų, padariusi didelę įtaką Europos šokio raidai.
Biografija
Marie Taglioni gimė Stokholme, Švedijoje italų choreografo Philippe Taglioni ir švedų šokėjos Sophie Karsten šeimoje. Mokėsi pas: Philippe Taglioni – Viena, Jean-Francois Coulon – Paryžius. 1832 Londone ištekėjo už grafo Gilbert de Voisins, tačiau po trejų metų išsiskyrė. Su grafu susilaukė sūnaus. 1847 Taglioni atsisveikina su scena. 1870–1871 metais, karo metu, moteris praranda visą turtą ir yra priversta užsidirbti pragyvenimui mokydama pramoginių šokių. Romantinės scenos žvaigždė mirė 1884 metais Marselyje.
Veikla
Svarbiausi pasirodymai
- 1822 birželio 10 debiutuoja Vienoje, spektaklyje: „La Réception d'une jeune nymphe à la cour de Terpsichore“
- 1826 pasirodo Vokietijoje, Štutgarte ir Miunchene spektaklyje: „Danina“ (sukuria pagrindinį vaidmenį)
- 1827 šoka Paryžiuje, spektaklyje „Le Sicilien“
Taip pat Paryžiuje šoko:
- 1829 – „La Belle au bois dormant“ („Miegančioji gražuolė“)
- 1830 – „Le Dieu et la bayadère “
- 1832 – „La Sylphide“ („Silfidė“)
Nuo 1837 iki 1842 šoko Sankt Peterburge:
- 1838 – „Miranda“, „La Gitana“
- 1839 – „L'Ombre“
- 1842 – „Queen of the Elfrides “
1847 surengė paskutinį pasirodymą.
Pedagoginis darbas
Marie Taglioni dėstė:
- Emma Livry
Kūriniai
1860 – „Le Papillon“, vienintelis Marie Taglioni kaip choreagrafės kūrinys, skirtas jos mokinei Emma Livry.
„Le Papillon“ („Drugelis“) – dviejų veiksmų „fantastinis baletas“. Choreaografija – Marie Taglioni, muzika – Jacques Offenbach.
Libretas – Jules-Henri Vernoy de Saint-Georges (1861), pakeitė Marius Petipa (1874).
Šokio stilius
Kartu su tėvu Philippe Taglioni šokėja sukūrė naują šokio stilių. Taglioni šokyje atsirado puantai, dideli šuoliai ir nauja balerinos išvaizda – baltos tunikos, panašumas į fantastines būtybes. Šokis tapo bendravimo su žiūrovais priemone. Šokio pagalba Marie atskleisdavo savo sielą, parodė kiek daug reiškia artisto individualybė. Puantų ir šuolio dėka šuolis atrodė labai lengvas. Šokis su puantais tapo svarbiausia moterų šokio savybe. Iki Taglioni toks šokis buvo pateikiamas kaip triukas. Marie Taglioni pirma pradėjo rodyti dideles pozas, prailgino kūno linijas („atidarinėjo“ griežtas rankų pozicijas).
Įamžinimas
1855 Johann Strauss II (Jaunesnysis) iš baletų kuriuose šoko Marie muzikos sukūrė Taglioni Polka.
Šaltiniai
- Šokio žodynas
- „Baleto menas“, Vytautas Grivickas. Leidykla „Atkula“.
| ||||||