Marija Tiškevičiūtė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marija Tiškevičiūtė
Tyszkiewicz Maria 1871-1943.jpg
Tiškevičiai
Lelija (herbas)
Lelija (herbas)

Gimė 1871 m.
Mirė 1943 m. vasario 15 d. (~72 m.)
Belniakai, Krasnojarsko kraštas, Rusija

Tėvas Juozapas Tiškevičius
Motina Sofija Horvataitė

Marija Tiškevičiūtė (1871 m. – 1943 m. vasario 15 d. Belniakų lageryje, Krasnojarsko kraštas, Rusija) – Lietuvos bajoraitė, Lelijos herbo grafaitė, visuomenės veikėja, lietuvių spaudos bendradarbė, knygnešių rėmėja, pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja.

Turinys

Biografija

Kilusi iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų-Kretingos šakos.[1] Tėvas Juozapas Tiškevičius, motina – Sofija Horvataitė. Broliai Aleksandras, Vladislovas, Antanas, Juozapas, Feliksas Tiškevičiai.

Domėjosi senove, mėgo žirgų sportą, daug keliavo po užsienį. Gyveno Anglijoje, Airijoje, Italijoje, Prancūzijoje, paveldėtoje viloje Palangoje, pas brolius Feliksą ir Aleksandrą Palangos ir Kretingos dvaruose.

Prisidėjo prie uždraustos spaudos gabenimo. Pasinaudodama tuo, kad rusų muitininkai ir žandarai jos karietos netikrindavo, Klaipėdoje lietuvišką spaudą paimdavo iš sutartos vietos ir parveždavo į Kretingą arba Palangą.[2]

Bandė rašyti literatūrinius kūrinius. 1896 m. Laumės Lelivaitės slapyvardžiu (giminės herbas lenkiškai vadinasi „Leliwa“) laikraštyje „Tėvynės sargas“ paskelbė istorinę apysaką „Viskantas“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Kretingos bernardinų vienuolyno kunigas K. Kazlauskas. Šiame leidinyje vėliau spausdino įvairias žinutes iš Kretingos.

Bendravo su poetu Jonu Mačiuliu-Maironiu, kuris vasarodamas Palangoje būdavo dažnas Tiškevičių svečias. Poetas 1904 m. jai dedikavo poemą „Z nad Biruty“ („Nuo Birutės kalno“). Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute išliko jos laiškas poetui.

1898 m. brolio dvare Kretingoje, prie ligoninėje veikusios senelių ir našlaičių prieglaudos įsteigė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį.[3] Jame vasaros lauko darbų sezono metu prieglobstį rasdavo samdinių ir kumečių vaikai. Kretingoje išlaikė mokytoją, kuri gerų manierų, siuvimo, mezgimo, lenkų, lietuvių ir rusų kalbų mokė dvaro tarnautojų ir gabesnes valstiečių bei miestelėnų dukras. Gabiausias mergaites siųsdavo tęsti mokslų į Vilnių.

1941 m. birželio 14 d. grafaitė Marija Tiškevičiūtė buvo suimta enkavedistų ir ištremta į Krasnojarsko krašto Nižnij Ingašo rajono Belniakų lagerį. 1943 m. sausio 13 d. Ypatingojo pasitarimo buvo nuteista trejiems metams lagerio.[4]

Dvarai

Po tėvo mirties Marija Tiškevičiūtė paveldėjo Kumponų ir Šašaičių dvarus netoli Jokūbavo bei „Baltąją“ vilą Palangoje, kurioje vasaromis apsistodavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Lietuvos žemės reformos metu Šašaičių dvarelis buvo suvalstybintas ir išparceliuotas. Seseriai Elenai Klotildai Tiškevičiūtei-Ostrauskienei išvykus gyventi į Lenkiją, nuo XIX a. pab. Marija administravo seseriai atitekusius Dimitravo ir Jazdų dvarus.

Šaltiniai

  1. Marija Tiškevičiūtė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 325 psl.
  2. Benjaminas Kaluškevičius, Kazimieras Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904. – Vilnius, 2004. – P. 484
  3. Tėvynės sargas – 1898. – Nr. 11
    Švyturys – 1998, spalio 10. – P. 5
  4. Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941. – Vilnius: LGGRTC, 1999. – T. 1 (A–Ž). – P. 844
  • Julius Kanarskas. Šašaičiai: žvilgsnis į 440 metų praeitį. – Šašaičių kaimas. – [Vilnius], 2006
  • Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2009. – P. 44
  • Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. – Kretinga: Kretingos muziejus, Leidybos grupė Druka, 2010. – P. 12, 16

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: