Marijampolės apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Marijampolės apskritis
Marijampoles aps.png
(Detaliau)
Lithuanian-Counties-Marijampole.svg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Centras: Marijampolė
Gyventojų: 160 978 (2011 m.(6)
Plotas: 44634,463 km²
446,300 ha
1,723.164 mi²
km² (8)
Tankumas (2011): 3636 žm./km²
0.36 žm./ha
93.24 žm./mi²
žm./km²
ISO 3166-2: LT-MR
Commons-logo.svg Vikiteka: Marijampolės apskritisVikiteka
Suvalkų gubernija pietvakarių Lietuvoje

Marijampolės apskritis – 19952010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje. Centras – Marijampolė.

Turinys

Istorija

Apskritis apima dalį kadaise čia buvusių sūduvių žemių, kurios vėliau (Rusijos imperijos) laikais gavo Suvalkijos vardą. Po ilgų XIII a. pabaigos – XIV amžiaus kovų su vokiečių ordinu dauguma senųjų Sūduvos gyventojų buvo išnaikinta, o kraštas buvo nusiaubtas. Iš naujo Sūduva ėmė atgyti XV a. pabaigoje, kai darbštūs atsikėlėliai iš įvairių Lietuvos vietų pradėjo užimti Užnemunės žemes. Be to, artima kaimynystė su Lenkija ir Prūsija naujiesiems gyventojams leido ganėtinai anksti pažinti naujas kitų kraštų ūkio technologijas, užmegzti su jais glaudžius prekybinius ryšius.

Prie regiono specifikos prisidėjo ir politinės aplinkybės. 1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Užnemunė atiteko Prūsijai, o vėliau – nuo Rusijos priklausomai Lenkijai. Lietuvos valdžion regionas atiteko tik Pirmojo pasaulinio karo metu, subyrėjus Rusijos imperijai ir iš krašto pasitraukus okupacinei Vokietijos kariuomenei.

XIX amžius

Marijampolės apskritį 1795 m. sudarė Prūsijos valdžia. Iš pradžių ji vadinosi Starapolės, Senapilės apskritimi. 17951807 m. priklausė Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, 18071815 m. Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 18161837 m. į Rusijos imperiją įeinančiai Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 18371867 m. Augustavo gubernijai, 18671915 m. Suvalkų gubernijai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Kalvarijos, Naumiesčio ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi ir Kauno gubernijos Kauno apskritimi.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje apskrityje buvo:

1867 m. dalis apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytai Naumiesčio apskričiai.

XX a. tarpukaris

19151916 m. priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. buvo prijungta Kalvarijos apskritis. Po 1918 m. apskritis įėjo į Lietuvos valstybę. 19411944 m. okupavus vokiečiams įėjo į Kauno krašto apygardą.

1946 m. Balbieriškio, Prienų ir Šilavoto valsčiai kartu su Prienais priskirti Prienų apskričiai, 1948 m. Kalvarijos, Krosnos, Liubavo valsčiai – Kalvarijos apskričiai, 1949 m. Veiverių valsčius – Kauno apskričiai. 1950 m. apskritis panaikinta, jos teritorija perduota Marijampolės rajonui (41 apylinkė), Kazlų Rūdos rajonui (15 apylinkių), Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).

Nepriklausomybės atgavimas

Marijampolės apskritis atkurta 1994 m. kaip keletą savivaldybių apimantis administracinis-teritorinis vienetas. 2004 m. patvirtintas Marijampolės apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Apskrityje buvo šios savivaldybės:

Apskrityje buvo 9 miestai, iš kurių didžiausi:

  1. Marijampolė
  2. Vilkaviškis
  3. Kazlų Rūda
  4. Šakiai
  5. Kybartai


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1897 ~2000 114.262
1913 14 valsčių: Aleksoto valsčius, Antanavo valsčius, Balbieriškio valsčius, Veiverių valsčius, Gudelių valsčius, Kvietiškio valsčius, Mikališkių valsčius, Pilviškių valsčius, Pagirmuonių valsčius, Panemunės valsčius, Fredos valsčius, Klebiškio valsčius, Šunskų valsčius, Javaravo valsčius.[1]
1914 1307 127.400
1919 22 valsčiai: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Mikališkio valsčius, Padovinio valsčius, Prienų valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šunskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius
1923
(išsamiau)
2199 99.220 20 valsčių: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Mikališkių valsčius, Padovinio valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šumskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius
  • 3 miestai: Kalvarija, Marijampolė, Prienai
  • 2 miesteliai
  • 734 kaimai
  • 15 bažnytkaimių
  • 63 dvarai ir palivarkai
  • 60 vienkiemių
  • 15 kitų gyvenviečių
1933 13 valsčių
1939 120.000
1942 102.400
1949
(suskirstymas)
1155 7 valsčiai (65 apylinkės)
1950 64 apylinkės
2001 4463 188.634 5 savivaldybės: Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė
  • 9 miestai
  • 1567 kaimai

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 114,262 žmonės, iš kurių 77,0 % lietuviai, 10,3 % žydai, 5,0 % vokiečiai, 4,0 % rusai ir 2,9 % lenkai. Marijampolės mieste gyveno 6,737 žmonės, o Prienų mieste 2,477 žmonės.[2]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[3]
188 634 185 419 160 978

Valsčiai

Valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Antanavo valsčius 1919–1933 Antanavas
Ašmintos valsčius 1919–1933 Ašminta
Balbieriškio valsčius 1919–1946 Balbieriškis
Gudelių I valsčius 1919–1933 Gudeliai?
Gudelių II valsčius 1919–1933 Gudeliai?
Gudelių valsčius 1933–1950 Gudeliai
Igliškėlių valsčius 1931–1950 Igliškėliai
Janavo valsčius 1919–1933 Janavas
Javaravo valsčius 1919–1933 Javaravas
Kalvarijos valsčius 1919–1948 Kalvarija
Kazlų Rūdos valsčius 1933–1950 Kazlų Rūda
Klebiškio valsčius 1919–1933 Klebiškis
Krosnos valsčius 1919–1948 Krosna
Kvietiškio valsčius 1919–1920, 1923–1931 Kvietiškis?
Liubavo valsčius 1919–1948 Liubavas
Liudvinavo valsčius 1919–1950 Liudvinavas
Marijampolės valsčius 1919, 1931–1950 Marijampolė
Mikališkio valsčius
(Mikališkių valsčius)
1919–1933 Mikališkis?
Padovinio valsčius 1919–1931 Padovinys
Prienų valsčius 1919, 1933–1946 Prienai
Raudenio valsčius 1919–1933 Raudenis
Sasnavos valsčius 1919–1950 Sasnava
Šilavoto valsčius 1933–1946 Šilavotas
Šunskų valsčius 1919–1931, 1947–1950 Šunskai
Veiverių valsčius 1919–1949 Veiveriai
Višakio Rūdos valsčius 1919–1933 Višakio Rūda

Apskrities viršininkai

Tarptautinis bendradarbiavimas

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[4]

Šaltiniai

  1. http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
  2. http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
  3. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  4. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: