Marikonių mauzoliejinė koplyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Marikonių koplyčia–mauzoliejus)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Marikonių mauzoliejinė koplyčia
Svėdasai, koplyčia.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Anykščių katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1848 m.

Marikonių mauzoliejinė koplyčia
55°40′50″N 25°21′56″E / 55.6805°N 25.3656°E / 55.6805; 25.3656 (Marikonių mauzoliejinė koplyčia)Koordinatės: 55°40′50″N 25°21′56″E / 55.6805°N 25.3656°E / 55.6805; 25.3656 (Marikonių mauzoliejinė koplyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija: Svėdasų seniūnija
Gyvenvietė: Vėliava Svėdasai

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Marikonių mauzoliejinė koplyčia – koplyčia Svėdasų miestelyje, Anykščių rajone. Priklauso Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios su varpine ir koplyčios kultūros paminklų kompleksui, į Kultūros vertybių registrą įrašytam 1992 m. (unik. kodas 1328).[1] Tai vienas ryškiausių romantizmo neogotikos statinių Lietuvoje.

Istorija

Ornamentuotas bokštelis

1848 m. vienas Svėdasų valdytojų italų kilmės grafas Liucijonas Marikonis šventoriuje pastatė mūrinę grafų Marikonių (Morikonių) šeimos koplyčią-mauzoliejų pagal Georgo Vernerio projektą. Gausiai ornamentuota koplyčia, sakoma, buvo miniatiūrinė vienos Italijos bažnyčios kopija. Šios koplyčios požemiuose ilsisi dviejų grafo L. Marikonio žmonų ir paralyžiuotos dukros palaikai. Beje, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas savo testamente buvo išreiškęs norą amžinojo poilsio atgulti šioje koplyčioje. Testamente Vaižgantas taip pat minėjo ir Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčią, kur jis ilgus metus kunigavo. Galiausiai rašytojas buvo palaidotas Kaune.

Koplyčia per karus, pokarių suirutes, sovietmečiu vandalų ne kartą buvo plėšiama, niokojama, mirusiųjų palaikai niekinami. Ilgus dešimtmečius ši koplyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu, čia buvo laikomos statybinės medžiagos, bažnytiniai reikmenys. Atgimimo metais koplyčia buvo sutvarkyta, požeminiai rūsiai užmūryti. Jos durys buvo atvertos visuomenei – žmonės čia jau galėjo pasimelsti, pasidairyti po vidų. Klebonas kun. Vydas Juškėnas pasirūpino, kad senoji grafų koplyčia taptų Padėkos koplyčia. Visi norintieji dabar gali čia ant specialios pakylos uždegti žvakelę ir pasimelsti.

Šaltiniai

  1. "Bažnyčia ir koplyčia." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: