Markučiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apie kaimą Širvintų rajone žr. Markučiai (Širvintos).
† 190?
Markučiai
Markuciai park.jpg
Markučių Šv. Varvaros koplyčia

Markučiai
54°40′19″N 25°18′47″E / 54.672°N 25.313°E / 54.672; 25.313 (Markučiai)Koordinatės:54°40′19″N 25°18′47″E / 54.672°N 25.313°E / 54.672; 25.313 (Markučiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Rasų seniūnija
Panaikinimo data: apie XX a. 1 deš.
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Markùčiai
Kilmininkas: Markùčių
Naudininkas: Markùčiams
Galininkas: Markučiùs
Įnagininkas: Markùčiais
Vietininkas: Markùčiuose

MarkučiaiVilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kairiajame Vilnios krante (ties Kaukysos žiotimis), į rytus nuo Rasų.

Išlikęs Markučių dvaras ir parkas, kuriame yra Markučių Šv. Varvaros koplyčia. Dvare įrengtas rusų poeto A. Puškino muziejus (įkurtas 1948 m., pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje). Naminių gyvūnėlių kapinės.

Geografija

Pavilniu regioninis parkas.png


Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė, raguvynų eroziniai latakai.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Markučiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Markučiai TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Iki XVI a. pradžios vietovė su joje esančiais miškais buvo didžiojo kunigaikščio priemiestinė valda. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras vietovę padovanojo žmonai Elenai, kuri Sakalaičių dvare įrengė vasaros rūmus. Dvaro ribos ilgainiui kito.

XIX a. viduryje vietovė tapo turtingų vilniečių poilsio vieta. Markučiai prie Vilniaus miesto prijungti XX a. 1-ajame dešimtmetyje.

Pavadinimo kilmė

XIV a. Markučių dvaras priklausė didžiajam kunigaikščiui. Jis turėjo du centrus – Guras (kairiajame Vilnios krante) ir Zavilenska (dešiniajame Vilnios krante). Iš pradžių vietovė buvo žinoma kaip Sakalaičiai. Markučių vietovardis aptinkamas nuo 1712 m.[3] 1810 m. A. Chodkevičius dvarą pardavė Vilniaus iždininkui J. Eismuntui, kurs jį pavadino Svistapole. XX a. minimas Vilnių dvaras.

Gyventojai

Žymūs žmonės

1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto A. Puškino sūnus, vedęs Rusijos susisiekimo ministro A. Melnikovo dukterį. Kartu jis atsivežė ir tėvo daiktų, kurie iki šiol saugomi muziejuje.

Šaltiniai

  1. Markučiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  2. Markučiai loadmap.net
  3. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 226 psl.
  • Markučiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 290 psl.
  • Markučiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 699 psl.
  • Markučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 517 psl.
  • Markučiai. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 144 psl.
  • Puškino muziejus

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 76% (+2011-250=1761 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius ir redaktorius – 37% (+976-74=902 wiki spaudos ženklai).