Martynas Cumftas
Martynas Cumftas | |
---|---|
| |
Gimė | 1831 m. lapkričio 23 d. Nemunėlio Radviliškis |
Mirė | † 1895 m. liepos 5 d. Nemunėlio Radviliškis |
| |
Tėvai | Gabrielius Cumftas Dorotėja Reyter (Reuter) |
Sutuoktinis(-ė) | Emilija Sofija Mandzelovska |
| |
Veikla | |
| |
Alma mater | Tartu universitetas |
| |
Vikiteka | Martynas CumftasVikiteka |
Martynas Gothelfas Cumftas (rus. Мартинъ Цумфтъ, 1831 m. lapkričio 23 d. Nemunėlio Radviliškis, Panevėžio apskritis, Kauno gubernija – 1895 m. liepos 5 d. Nemunėlio Radviliškis. Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.
Biografija
Martynas Gothelfas Cumftas gimė išeivių vokiečių malūnininko šeimoje. Tėvai valdė Šimonių, paskui Pasvalio malūnus[1]. Šeimoje augo du vaikai: sesuo Paulina ir jaunėlis Martynas. Tėvas mirė anksti (1833 m.).
1850 m. mokėsi gimnazijoje Slucke, ir 1853 m. įstojo į Dorpato universiteto teologijos fakultetą. Mokslus baigė 1857 m. Tais pačiais metais buvo pašventintas diakonu ir paskirtas į N.Radviliškio parapiją. 1858 liepos 11 d. pašventintas kunigu[2].
1886 m. liepos 6 d. Martynas Cumftas buvo pašventintas Vilniaus distrikto vicesuperintendentu. 1893 m. pašventinta Vilniaus distrikto superintendentu.
Martynui Cumftui kunigaujant N.Radviliškyje buvo pastatyta mūrinė, pseudogotikos stiliaus bažnyčia ir didelė mūrinė klebonija. Pastačius talpią kleboniją, Cumftai joje įsteigė reformatų mergaitėms auklėti pensioną. Pasiturinčių šeimų dukros, daugiausia smulkių dvarininkų kilmės, iš Vilniaus krašto ir Latvijos buvo mokomos šeimininkauti, mandagaus elgesio, tinkamai kalbėti ir susirašinėti, muzikos, šiek tiek šokių. Taip pat buvo mokoma bendro lavinimo dalykų, maždaug keturių gimnazijos klasių programa. Norinčias paruošdavo egzaminams į penktąją gimnazijos klasę. Mokė pats kunigas Martynas Cumftas, jo žmona ir vyresniosios dukterys. Pensione vienu metu mokėsi 15 mergaičių. Tai buvo parama gausios kunigo šeimos biudžetui, galėjo į mokslus leisti savo vaikus[2].
Šeima
Martynas Cumftas buvo vedęs Emilija Mandzelovska iš Gardino pavieto, namuose buvo kalbama vokiškai ir lenkiškai. Šeimoje vyravo vokiškos ir lenkiškos tradicijos. Dukros, baigusios Mintaujos mergaičių gimnaziją ir išlaikiusios valstybės komisijos egzaminus namų mokytojos vardui gauti, mokytojavo tėvų pensione. Cumftai susilaukė aštuonių vaikų:
- sūnus Adomas (1860–1911 m.) - Martyno Cumfto pasekėjas, perėmęs N. Radviliškio parapiją po tėvo mirties 1895 m.
- dukra Stefanija (1862–1942 m.) - iki Pirmo pasaulinio karo buvo lenkų kalbos mokytoja Lietuvoje, paskui mokytojavo Bendzine (Lenkija).
- sūnus Jonas (1864–1929 m.) - medicinos mokslų daktaras, žymus oftalmologas. Baigė Dorpato universitete medicinos mokslus, apsigynė disertaciją ir gavo daktaro laipsnį, gyveno Šiauliuose, vertėsi akių gydytojo praktika.
- dukra Sofija Šepetienė (1866–1898 m.) - platino lietuvišką knygnešio Jurgio Bielinio pristatytą spaudą[3], buvo ištekėjusi už kunigo Jono Šepečio.
- dukra Marija Pienkovska (lenk. Maria Pieńkowska) (1868–1920 m.) - 1897 m. ištekėjo už Stanislavo Pienkovskio (lenk. Stanisław Pieńkowski) ir apsigyveno Varšuvoje. Dėstė vokiečių kalbą privačioje Jadvygos Sikorsksos mergaičių mokykloje-internate (dabar lenk. X Liceum Ogólnokształcące im. Królowej Jadwigi w Warszawie).
- sūnus Konstantinas (1876–1913 m.) - baigė Dorpato universiteto matematikos katedrą, gyveno Rygoje ir buvo technikos universiteto profesorius.
- dukra Elena Nastopkienė (1876–1949 m.) - iki revoliucijos Rusijoje dėstė vokiečių kalbą Kijevo gimnazijoje, paskui buvo Biržų gimnazijos mokytoja.
- dukra Jadvyga Bobrovska (lenk. Jadviga Bobowska) (1884–1954 m.) - apsigyveno Skaržysko-Kamene ir dirbo vokiečių kalbos mokytoja. Nacių okupacijos metais aktyviai dalyvavo Raudonojo Kryžiaus veikloje gelbėjant žydus. Po mirties apdovanota „Lenkijos atgimimo ordinu Didysis kryžius“ (lenk. Krzyżem Kawalerskim Orderu Odrodzenia Polski)[4].
Šaltiniai
- ↑ Povilas Jašinskas, Švobiškis, Sėjėjas, 1939 m. spalio 15 d. (Nr.20), 2371 psl.
- ↑ 2,0 2,1 Cumftas Martynas. Lietuvos evangelikų reformatų enciklopedija. 2009 m. Pagal: „Mūsų sparnai“ Nr.49, Jokūbas Kregždė. Lietuvos reformatų raštija
- ↑ Šiaurės rytai
- ↑ Skarżyskie ulice - Bobowskich
|