Marvelės kapinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Marvelės kapinynas – didžiausias kapinynas Baltijos šalyse, pietvakarinėje Kauno dalyje, Marvelėje. Kapinynas tirtas 19912006 m. Žmonės čia buvo laidojami nuo II iki XII amžiaus. Įvairių epochų kapavietėse atsispindi baltų laidojimo papročių kaita – nuo kūnų užkasimo iki jų deginimo. Iš viso aptikta apie 1500 žmonių kapaviečių. Kai kurios kapavietės turi aukojimo židinius, taip pat aptikta nemažai ritualinių apeigų vietų.

Rasta juvelyrinių dirbinių, kurių seniausieji pagaminti dar II a. Jų kokybė mažai kuo skiriasi nuo pagamintųjų naudojant šiuolaikines technologijas. Atkasta apie 300 žirgų kapų. Tai didžiausias šių gyvulių kapinynas Lietuvoje, iki tol buvo atkasami tik pavieniai žirgų kapai.

Manoma, kad ties Marvele galėjo egzistuoti iki 40 žmonių gyvenvietė. Pagal kapų gylį galima spėti, kad prieš du tūkstantmečius čia buvusi kalvota vietovė, telkšojo pelkynai. Archeologų teigimu, vietiniai gyventojai stengėsi laidoti artimuosius arčiau vandeningų žemių, panašiai kaip kai kurios Pietų Skandinavijos gentys. Įdomu, kad per tūkstantį metų žmonės nepamiršo senųjų kapaviečių: nerasta kapų, kurie būtų susimaišę su iki jų palaidotais žmonėmis, kiekvieno amžiaus kapavietės driekiasi viena šalia kitos.

Visa tyrimų medžiaga gana neblogai išlikusi. Archeologiniai radiniai daugiausiai buvo randami po velėna esančiame pilkšvo arba šviesiai gelsvo smėlio sluoksnyje, tik retkarčiais jie rasti sąnašiniame molio sluoksnyje. Įvairuose tyrimų darbų etapuose dalyvavo nemažai Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų, Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto studentai, Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai. Marvelės kapų radiniai (įkapės) saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus fonduose.

Marvelės kapinynas teikia vertingos medžiagos, leidžiančios argumentuotai spręsti apie baltų genčių kilmę. Gauta medžiaga galima charakterizuoti čia gyvenusios bendruomenės materialinę kultūrą, tradicijas, papročius bei sekti jų kaitą. Kadangi gyventa sėsliai, galima sekti bendruomenės gyventojų kaitą per visą tūkstantmetį. Iš šių kasinėjimų gauti duomenys bus sisteminami ir leidžiami moksliniuose leidiniuose. Išleistas veikalo „Marvelė. Lietuvos aukštaičių kapinynas“ pirmasis tomas, ateityje bus išleisti dar keli tomai.

Literatūra

  • Mindaugas Bertašius. Marvelė. Vidurio Lietuvos aukštaičių II-XII a. kapinynas. - 2005. - 296 p. ISBN 9955-9827-0-5

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3076-0=3076 wiki spaudos ženklai).