Matas Šalčius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Matas Šalčius
ŠalčiusMatas.jpg

Gimė 1890 m. rugsėjo 20 d.
Rusija Čiudiškiai, Prienų valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1940 m. gegužės 26 d. (49 m.)
Bolivija Guajaramerinas, Bolivija

Tėvai Pranė, Juozas

Vikiteka Matas ŠalčiusVikiteka

Matas Šalčius (1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių k., Klebiškio /Prienų vls., Marijampolės aps. – 1940 m. gegužės 27 d. Gvajaramerine, Bolivija) – pedagogas, žurnalistas, keliautojas, rašytojas, visuomenės veikėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvasJuozas Šalčius, Andriaus s. /1820-1901/ (Ona Kemežytė-Šalčiuvienė) (1851 m. – 1919 m.).
MamaPranė Kavaliauskaitė-Šalčiuvienė, Vardenio d. (1858 m. rugpjūčio 31 d., Kaunas - 1952 m. lapkričio 4 d., Kaunas).
Broliai - Juozas Šalčius (1884-09-12, Čiudiškiai - 1959-05-29, Čiudiškiai), paveldėjo tėviškę, ūkininkas; - Jonas Šalčius (1888-06-24, Čiudiškiai - 1967-05-01 JAV); - Petras Šalčius (1893-01-25, Čiudiškiai - 1958-04-22, Kaunas), ekonomistas, kooperacijos pradininkas Lietuvoje, profesorius); - Povilas Šalčius (1893-01-25, Čiudiškiai - 1949-05-08, Kaunas), verslininkas, maisto fabriko „Maistas“ direktorius; - Antanas Šalčius (1895, Čiudiškiai - 1989), ūkininkas Žemaitijoje; - Jurgis Šalčius (1899, Čiudiškiai - 1899), ...; - Andrius Šalčius (1901-07-10, Čiudiškiai - 1988-11-02), bankininkas, banko Telšiuose direktorius.
Seserys - Elžbieta Šalčiūtė-Markauskienė (1886, Čiudiškiai - 1974-09-28, ...), ūkininkė Suvalkijoje; -- Ona-Kotryna Šalčiūtė-Strukčinskienė (1897-11-20, Čiudiškiai - 1997-01-21 ...), ūkininkė Suvalkijoje.

Žmona (nuo 1912 m. sausio 7 d.) – Bronislava Rožanskaitė-Šalčiuvienė (1891 m. - ...), namų šeimininkė.
DukrosDonata Šalčiūtė-Jurkuvienė (1913 m. liepos 25 d. Vytogaloje, Šilalės raj. - 1944 m. lapkričio 18 d. Telšiuose), tarnautoja; - Aldona Šalčiūtė-Vaitiekūnienė (1920 m. sausio 5 d. Kaune - 1975 m. birželio 12 d. Kaune Panemunėje), gydytoja ftiziatrė; - Aušra Šalčiūtė (1925 m. sausio 26 d. Kaune - 1988 m. gruodžio 29 d. Kaune Panemunėje), gydytoja rentgenologė; - Raminta Šalčiūtė-Savickienė (g. 1926 m. kovo 6 d. Kaune), gydytoja stomatologė.

Mokslo ir studijų metai

1898 m. pradėjo mokytis Prienuose pas „propesorių“ Mardosą.

19011905 m. mokslus tęsė Marijampolės gimnazijoje.

1905 m. sėdėjo Marijampolės kalėjime už dvarų darbininkų agitaciją prieš carizmą.

1906 m. išspausdino savo pirmąją apysaką “Žarijoje“.

1907 m. įstojo mokytis į “Saulės” kursus Kaune.

19241928 m. studijavo Lietuvos universitete, Teisės fakultete, Ekonomikos skyriuje, kurį pabaigęs gavo ... diplomą.

Pedagogas

1908 m. baigęs “Saulės” kursus Kaune Matas Šalčius rudenį išvyko mokytojauti į Skuodą. 1909 m. jis įstojo į "Lietuvos mokytojų sąjungą" ir buvo paskirtas žurnalo? „Mokyklos“ redaktoriumi.

19111914 m. mokytojavo Vytogaloje, Šilalės raj., S. Dariaus tėviškėje. Čia mokė Girskių (Girėnų) vaikus.

1913 m. gruodžio mėn. jis dalyvavo visos Rusijos mokytojų suvažiavime Petrapilyje ir čia pasisakė prieš carinę valdžią. Už tai 1914 m. pradžioje Kauno gubernatoriaus įsakymu buvo ištremtas iš Kauno gubernijos. Įsikūręs Vilniuje jis dirbo „Vilniaus žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“ redakcijose.

1914 m. rugpjūčio mėn., prasidėjus I Pasauliniam karui buvo mobilizuotas caro kariuomenėn. 1915 m. laikinai paleistas iš kariuomenės Maskvoje lankė sąskaitininkų kursus ir mokėsi anglų kalbos.

1919 m. vasario mėn. per Maskvą grįžo į Vilnių ir pavasarį įsikūrė Linkuvoje, kur gavo mokytojo darbą gimnazijoje.

19191922 m. jis persikėlė į Kauną, kur mokytojavo „Aušros“ gimnazijoje. 1920 m. vasarą Kaune M. Šalčius pedagoginių kursų klausytojams mokytojams skaitė kooperacijos paskaitas.

Įvairių veiklų dalyvis

1919 m. birželio 22–23 d. 27 d.? Mato Šalčiaus iniciatyva prie "Spaudos biuro" Kaune buvo įsteigta Šaulių sąjungą. Sąjungos sumanytojas pagal čekų Sakalų pavyzdį nustatė organizacijos pobūdį, tikslus ir pagrindus.

Nuo 1919 m. lapkričio mėn. iki 1920 m. vasario mėn. M. Šalčius dirbo Lietuvos Generalinio štabo žvalgybos skyriaus propagandos vedėju.

1921 m. buvo Kauno miesto Tarybos narys. 1921 m. tapo "Šaulių sąjungos" štabo viršininku ir dalyvavo "Vilniaus vadavimo sąjungos" steigime.

19221923 m. dalyvavo ruošiant sukilimą Klaipėdoje.

1925 m. kovo mėn. – 1926 m. birželio mėn. buvo "Šaulių sąjungos" pirmininkas.

1926 m. rugsėjo mėn. – 1927 m. gegužės mėn. buvo Lietuvos pasiuntinybės Daugpilyje (Latvija) atašė prie vice konsulo. 1927 m. gegužės mėn. – 1929 m. gegužės mėn. dirbo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos ir propagandos biure.

1928 m. rugsėjo – lapkričio mėn. skaitė paskaitų ciklą ekonomikos temomis per Lietuvos radiją Kaune. 1928 m. dalyvavo "Ekonomikos studijų draugijos" sukūrime.

1929 m. steigė „Jaunųjų ūkininkų“ ratelius.

1934 m. Kaune įstojo į "Rotary" klubą.

Spaudos organizatorius

Nuo 1906 m. M. Šalčius pradėjo bendradarbiauti įvairiuose leidiniuose mokyklos, švietimo, auklėjimo klausimais: „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Santara“Lietuvos žinios“, „Ateitis“, „Naujoji gadynė“, „Darbininkas“, Klaipėdos garsas, „Naujoji Romuva“, „Mūsų rytojus“, „Savivaldybė“, „Ūkininko balsas“ ir kt.

1909 m. M. Šalčius tapo Lietuvių mokytojų sąjungos leidinio „Mokykla“ redaktoriumi ir juo išbuvo iki 1914 m.

Įsikūręs Vilniuje 1914 m. dirbo „Vilniaus žinių“ ir „Lietuvos ūkininko“ redakcijose.

1919 m. birželio mėn. persikėlė į Kauną, kur įsidarbino "Spaudos biuro" skyriaus vedėju. Kartu jis redagavo žurnalą „Saulėtekis“.

1920 m. vasario mėn. tapo pirmuoju "Šaulių sąjungos" žurnalo „Trimitas“ redaktoriumi ir juo dirbo iki birželio mėn.

1921 m. sausio mėn. – 1922 m. vasario mėn. dirbo „Lietuvos“ redaktoriaus pavaduotoju ir „Talkos“ bendradarbiu.

1922 m. sausio 13 d. įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjungą.

1922 m. vasario mėn. Matas Šalčius iš prof. Juozo Ereto perėmė vadovavimą Lietuvos žinių agentūrai ELTA ir joje dirbo iki gruodžio mėn.

1924 m. dirbo „Klaipėdos žinių“ bendradarbiu.

1925 m. organizavo reporterių kursus prie „Trimito“ redakcijos.

1926 m. Matas Šalčius įsteigė Lietuvoje PEN (Tarptautinį rašytojų ir žurnalistų) klubą. 1926 m. – 1929 m. buvo to klubo atsakingas sekretorius.

1928 m. buvo „Lietuvos aido“ redaktoriaus pavaduotojas. 1928 m. rugpjūčio mėn. dirbo „Lietuvos aido“ akredituotu žurnalistu Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje.

Turizmo veikla

Aktyviai propagavo turizmą. 1929 m. balandžio 25 d. aktyviai jam dalyvaujant buvo įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos pirmuoju sekretoriumi buvo išrinktas M. Šalčius.

1934 m. – 1936 m. dirbo "Lietuvos turizmo sąjungos" reikalų vedėju.

Kelionių pradžia

1915 m. spalio 28 d. išvyko per Sibirą ir Japoniją į San Franciską (JAV, Kalifornijos valstija). Iš ten pervažiavo į Rytinę JAV pakrantę, Masačiusetso valstiją.

1916 m. mokytojavo Vorčesteryje (Worcester, MA), priklausė TMD knygoms parengti ir išleisti Švietimo komisijai.

1916 m. vasarą apsistojo Niujorke. Nuo rugpjūčio mėn. iki 1917 m. gruodžio mėn. buvo Nukentėjusiems nuo karo lietuviams šelpti Niujorke draugijos sekretorius, bendradarbiavo su “Tėvynės“ redakcija. 1917 m. kaip Amerikos "Lietuvių patriotų sąjungos" lektorius važinėjo po lietuvių kolonijas JAV.

1917 m. gruodžio mėn. išvyko į Jokohamą, Japoniją. Visus 1918 metus gyveno Japonijoje, rašė vietos spaudoje apie Lietuvą.

Svečiuose pas 40 tautų

1925 m. keliavo po Vakarų Europą: Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją.

1928 m. kovo – balandžio mėn. dalyvavo Tarptautiniame studentų kongrese Anglijoje, kur susipažino su jų švietimo sistema.

1929 m. lapkričio 20 d. M. Šalčius kartu su kitu keliautoju Antanu Poška motociklu leidosi į kelionę po pasaulį.

Iš Kauno keliauninkai per Marijampolę ir Kybartus pasiekė Vokietiją ir toliau keliavo pietų kryptimi. Aplankę Balkanų šalis jie pasuko į Artimuosius Rytus. Pasiekę Viduržemio jūrą persikėlė per ją ir toliau keliavo po Egiptą. Po to jie pasuko į Iraną, kur pasiekė Teheraną. Čia A. Poška susirgo tropine maliarija. [1]

Toliau M. Šalčius keliavo vienas į Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus.

Po ketverių metų kelionių 1933 m. rugsėjo 20 d. jis grįžo į Lietuvą. 1933 m. surengė iš kelionės parsivežtų nuotraukų suvenyrų parodą. Keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“, už kurią jis buvo apdovanotas „Spaudos fondo“ premija.

1936 m. vasario 17 d. išvyko į antrąją kelionę po pasaulį. 1936 m. – 1940 m. keliavo po Pietų Ameriką. Lankėsi Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Čilėje, Paragvajuje ir Urugvajuje.

1936 m. rugsėjo mėn. – 1938 m. rugsėjo mėn. Buenos Airėse (Argentina) įsteigė savaitraštį „Išvien“ ir buvo jo vyr. redaktorius.

1939 m. balandžio 28 d. atvyko į Čilę. 1940 m. gegužės mėn. pasiekė Braziliją.

1936 m. išvyko į Pietų Ameriką. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, 1936 m. balandžio mėn. įsteigė Baltijos sąjungą su latviais ir estais „Sujungtoji Baltija“. Buenos Airėse pradėjo leisti laikraštį „Išvien“.

Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Po Argentinos jis atvyko įUrugvajų, po to įBraziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų.

Bekeliaudamas 1939 m. jis persirgo maliarija. 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste.

2005 m. liepos mėnesį Lietuvos keliautojų ekspedicija „Bolivija-Peru 2005“, vadovaujama Gintauto Babravičiaus nustatė apytikslę keliautojo mirties vietą. Miesto centre, šalia bažnyčios buvo pastatytas Mato Šalčiaus atminimui skirtas bareljefas.

M. Šalčio asmenybė

"Vilniaus balsas",1940,birželio 11 d., 4psl.

Įvertinimas

1925 m. vasario 16 d. apdovanotas Klaipėdos sukilimo atminimo ženklu.

1926 m. apdovanotas Suomijos prezidento sidabriniu Suojaluskuntos kryžiumi.

Bibliografija

Kūrybinis palikimas

  • Kaip gyvena latviai, anglai, suomiai, 1916 m.
  • Lenkų sąmokslas Lietuvoje, 1921 m.
  • Ką kiekvienas turi žinoti apie turizmą, 1935 m.
  • Svečiuose pas 40 tautų, 6 t. 19351936 m. 1936 m. vasario 16 d. už šią knygą gavo „Spaudos fondo“ premiją.

Į lietuvių kalbą išvertė K. Anderseno ir kt. autorių pasakas.

Šaltiniai

  1. [1] Moto žmonės
Parengė: Gerimantas Statinis, 2014 m., lapkričio mėn..

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: