Matvejus Sulkevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Matvejus Sulkevičius
Süleyman bəy Sulkeviç.jpg

Gimė 1865 m. birželio 20 d.
Kemeišiai, Lydos apskritis, Vilniaus gubernija
Mirė 1920 m. liepos 15 d. (55 m.)
Baku

Tautybė Lietuvos totorius
Tėvas Aleksandras Sulkevičius
Vadovavo 1-asis musulmonų korpusas

Veikla
generolas leitenantas
Pareigos Krymo krašto vyriausybės premjeras,
Azerbaidžano demokratinės respublikos generalinio štabo viršininkas.

Alma mater Nikolajaus generalinio štabo akademija

Matvejus (Macejus) Sulkevičius (brus. Мацей Аляксандравіч Сулькевіч; rus. Матвей Александрович Сулькевич; azer. Süleyman bəy Sulkeviç), taip pat Mahometas Suleimanovičius Sulkevičius, Suleimanas Sulkevičius ir Mamedas bek Sulkevičius (g. 1865 m. birželio 20 d. – m. 1920 m. liepos 15 d.) – Lietuvos totorius, Rusijos imperijos ir Azerbaidžano generolas leitenantas, Krymo totorių ir Azerbaidžano demokratinės Respublikos valstybinis veikėjas.[1]

Jaunystė

Giminės herbas

M. Sulkevičius gimė 1865 m. birželio 20 d. Kemeišių dvare, buvusiame Vilniaus gubernijos Lydos apskrityje (dabar tai kaimas Baltarusijos Gardino srities Varanavo rajone).

Jo tėvai buvo Lietuvos totoriai bajorai.[2] Jo tėvas Aleksandras Sulkevičius buvo karininkas, išsitarnavęs husarų pulke iki papulkininkio.[3][4]

Kaip ir daug carinės Rusijos laikų Lietuvos totorių iš bajorų giminių M. Sulkevičius pasirinko karinę karjerą. Baigęs Voronežo kadetų korpusą įstojo į Michailo artilerijos mokyklą Sankt Peterburge.

Tarnyba Rusijos kariuomenėje

Paporučikis M. Sulkevičius buvo paskirtas į 6-tąją artilerijos brigadą. Nuo 1889 m. spalio 3 d. poručikas Sulkevičius buvo Nikolajaus generalinio štabo akademijos klausytojas. 1894 m. liepos mėn. už pasiekimus mokantis akademijoje gavo štabskapitono laipsnį.

1894 m. liepos 20 d. M. Sulkevičiui suteiktas kapitono (atitiko dabartinį majora) laipsnis. Odesos karinės apygardos vado nurodymu paskirtas į 7-ojo armijos korpuso štabą. 1899 m. apdovanotas šv. Stanislovo ordinu ir pakeltas į papulkininkius.

1902 m. M. Sulkevičius Odesoje už savo lėšas išleido lenkų orientalisto Sankt Peterburgo universiteto profesoriaus Antono Muchlinskio knygą „Исследование происхождения и нынешнее положение литовских татар“ ('Lietuvos totorių kilmės ir dabartinės padėties tyrimai').

1903 m. buvo paskirtas 15-osios divizijos štabo viršininku. 1903 m. gruodžio 6 d. M. Sulkevičius buvo pakeltas į pulkininkus. Rusijos-Japonijos karo metu tarnavo 8-ajame armijos korpuse. Dalyvavo Mukdeno mūšyje. 1905 m. birželį paskirtas 57-ojo Modlino pėstininkų pulko vadu. Buvo apdovanotas 2-o laipsnio šv. Anos ordinu su kalavijais, 4-to laipsnio šv. Vladimiro ordinu su kalavijais ir kaspinu. 1907 m. gegužės 20 d. apdovanotas auksiniu ginklu su įrašu „Už narsą“.[5]

1910 m. rudenį M. Sulkevičiui suteiktas generolo majoro laipsnis, o netrukus jis paskirtas Irkutsko karinės apygardos štabo generolu kvartirmeisteriu.

Apdovanotas 2 ir 3-čio laipsnių šv. Vladimiro ordinais. 1915 m. apdovanotas 1-o laipsnio šv. Stanislovo ordinu. 1916 m. balandžio 26 d. Sulkevičiui suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

1917 m. spalį generalinio štabo karininkas generolas leitenantas M. Sulkevičius paskirtas 1-ojo musulmonų korpuso, kurį planavo suformuoti Rusijos Laikinoji vyriausybė, vadu.

Krymo krašto vyriausybė

Krymo krašto vyriausybės vėliava

1918 m. M. Sulkevičius atvyko į Krymą, kur 1918 m. birželio 25 d. tapo Krymo krašto vyriausybės premjeru, vidaus ir karo reikalų ministru.[6]

M. Sulkevičius paskyrė Asaną Sabri Aivazovą (1878–1938) Krymo krašto pasiuntiniu Osmanų imperijoje. Užmezgė ryšius su buvusios Rusijos teritorijoje įsikūrusiomis musulmoniškomis valstybėmis. Kryme žinomas kaip Suleiman-paša. Siekė sušaukti Krymo kurultajų, kuris turėjo paskelbti Krymo totorių valstybę.[1]

Iš Krymo pasitraukus okupacinei vokiečių kariuomenei M. Sulkevičiaus vyriausybė 1918 m. gruodžio 15 d. perdavė valdžią antrajai Krymo krašto vyriausybei, kurios galva buvo Solomonas Krymas (Соломон Самойлович Крым).[7]

Tarnyba Azerbaidžane

1918 m. gruodį M. Sulkevičius atvyko į Azerbaidžaną, kur žinomas kaip Mamed-bekas. Vadovavo 1-ajam musulmonų korpusui.[8] 1919 m. kovo 26 d. karinės žinybos įsakymu № 147 generolas leitenantas M. Sulkevičius buvo paskirtas Azerbaidžano demokratinės respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku.[9]
Sulkevičius atliko svarbų vaidmenį sudarant karinę Gruzijos ir Azerbaidžano sąjungą.

M. Sulkevičiaus žmona Marjama dirbo mergaičių mokykloje, buvo Baku musulmonių labdaros organizacijos aktyvi narė.

Sušaudymas

1920 m. gegužį M. Sulkevičių suėmė VČK. Paskutines dienas iki sušaudymo praleido Bailovo kalėjime. Liepos 15 d. Sulkevičius buvo sušaudytas už „kontrrevoliucinę veiklą“.

Nuorodos

  1. 1,0 1,1 МАРАКОЎ Л. Сулькевіч Мацей Аляксандравіч
  2. Название в Литве: литовские татары; в Польше: польские.
  3. Залесский К.А. Кто был кто в Первой мировой войне. — М.: АСТ, 2003. — С. 576
  4. Сулькевич М. А.
  5. Исмаилов Э. Э. Золотое оружие с надписью «За храбрость». Списки кавалеров. 1788—1913. — М., 2007, с. 390
  6. Александр Пученков "Независимый Крым в 1918 году"
  7. ХРОНОС — всемирная история в Интернете. Крымское краевое правительство.
  8. НАЗИРЛИ Ш. Служение Отечеству //Зеркало.аз.
  9. Азербайджанская Демократическая Республика (1918—1920). Армия. (Документы и материалы). Баку, 1998, с.86.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+10511-0=10511 wiki spaudos ženklai).