Medininkų žemė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Medininkų žemėXIV a.XV a. žemaičių istorinė žemė.

Turinys

Istoriniai šaltiniai

Medininkų žemė minima XIV a. pradžioje Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje, XIV a. pabaigoje Vygando Marburgiečio kronikoje, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose (vok. Lithauische Wegeberichte).

Geografija

Medininkų žemę sudarė Karklėnų, Laukuvos, Medininkų, Šiauduvos, Tverų valsčiai (dab. Plungės, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybės), kurių gyventojai susivienijo kovai su Vokiečių ir Livonijos ordinų agresija. Svarbiausia pilis buvo Medvėgalis, centras – Medininkai.

Istorija

Medininkų žemė ordinų riterių buvo puolama 1314 m., 1316 m., 1320 m. (Medininkų mūšis), 1329 m., 1355 m., 1370 m., 1381 m., 1389 m., 1399 m. Medininkų žemės atstovai 1390 m. dalyvavo žemaičiams sudarant sutartį su Vokiečių ordinu ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Medininkų žemės valstiečiai dalyvavo 1418 m. Žemaitijos valstiečių sukilime.

Kaip administracinis vienetas XV a. antroje pusėje žemė iširo. Medininkų žemės pavadinimas išnyko XVI a. [1]

Šaltiniai

  1. Rimantas Jasas. Medininkai 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 569 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: